2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Karštas alus arba vaistai nuo peršalimo

Lietuviams šildyto alaus skonis yra gan neįprastas, bet vis dėl to rekomenduočiau pralaužti ledus ir nors vieną kartą pabandyti paruošti. Juk negali minios slovakų, čekų, lenkų klysti ir gerti šlykštynės ;)
Šildytas (karštas) alus yra labai skanus dalykas, jei teisingai padarytas žinoma. Beje, čia kaip bonusas ;) jis dar puikiai padeda pirminėje peršalimo stadijoje (kaip ir karštas vynas).
Nuotraukoje esantis alus buvo šildomas specialiai Antigripinių patiekalų savaitėi, todėl antrame fone dar ruduo.


Alus daromas taip (mano būdas): į puodą įpilti truputi vandens, į vandenį įmesti cinamono žievės, imbiero gabaliuką, kelis gvazdikėlius, kelis juoduosius pipirus, kardamono sėklų ir anyžiaus (šito, jei kas mėgsta). Viską trumpai virinti, kad nuoviras įgautų prieskonių skonio. Tada pilamės alų. Alus turi būti kuo saldesnis. Pašildome, bet neužviriname – čia reikia stovėti ir spoksoti į tą puodą, nes alus akimirksniu išbėga ir visas darbas šuniui ant uodegos... Į puodelius dedamės medaus pagal skonį ir užpilame karštu alumi. Po tokio gėrimo niekas nepasakys, kad jam šalta ;)


Mažiau sudėtingas būdas (naudoja baruose): tai pašildyti alų, įberti malto cinamono, įdėti medaus ir pripilti imbiero sirupo. Bet man asmeniškai visiškai nepatinka, kai aluje plaukioja tas maltas cinamonas ir kartais maltas imbieras... na o sirupas, tai visada sirupas – skonis identiškas su natūraliu ;)

O balso atstatymui tai šildyto alaus su plaktu kiaušiniu reikia – reikia pašildyti alų, kaip aprašiau, kol vyksta šildymas iki baltumo išplakti kiaušinį su cukrumi, karštą alų pamažu visą laiką plakant pilti į kiaušinį. Voila.
Kiaušinis iš vis balsui gera poveikį turi. Pvz. plakti kiaušiniai su romu, tai visų operų dainininkų balso priežiūros būdas.

Man peršalus balsą atstatyti padeda karštas pienas su medumi. Idealiai tai dar būtų šaukštelį sviesto į ta pieną įdėti, bet baisi šlykštynė tada gaunasi... brrr...

Linkiu sveikatos!

Žuvies paštetas

Ar jūs mėgstate paštetus? Aš labai. Tai vienas iš mano vaikystės skonių. Todėl niekuomet nepraleidžiu progos paragauti kokį naują arba pagaminti pagal seniai žinoma ir gerai „įvaldytą“ receptą.
Šį kartą bandysiu Jūs gundyti mano mamos žuvies paštetu. Jau ilgus metus šis patiekalas kiekvienais metais yra ant mūsų Kūčių ir Kalėdų stalo bei dažnai būna ir per kitas šventės. Be to gana dažnai ji gaminu, kai „po ranką“ patenka daugiau žuvies. Šis paštetas yra labai universalus – jį galima valgyti karštą ir šaltą (ant skirtingų salotų mišinio arba tiesiog ant duonos kaip sumuštinį), galima užšaldyti (galima iškepti anksčiau, o prieš šventes tik atšaldyti), galima apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ir pakepinti, kaip greitus kotletukus. Galimybių begalė. Receptas yra vaikiškai paprastas ir labai greitas (ypač jei imsime žuvies filė), o skonis... Skonis labai švelnus ir patinka net tiems, kurie nekenčia žuvies ;)


Nuotraukoje paštetas yra kiek „dėmėtas“, nes šį kartą tai buvo skirtingų žuvų paštetas – šiek tiek lašišos likučių, šiek tiek menkės. Jei darysite vien tik iš baltos žuvies (pvz. menkės), paštetas bus daug gražesnis.

Žuvies paštetui paruošti reikės (proporcijos labai apytikslės):

1 – 1,3 kg žuvies filė
apie 100 g „vakarykščio“ batono
2 kiaušinių (arba 3, jei maži)
apie 200 ml riebios grietinėlės (būtinai riebios, kad paštetas nebūtų sausas)
druskos, juodųjų pipirų
sandarios kekso formos 23x11 cm

Batoną užpilti grietinėlę ir palikti, kad suminkštėtų. Iš žuvies pašalinti visus kaulus. Visus ingredientus sudėti į virtuvinį kombainą ir sumalti iki vientisos masės. Jei neturite kombaino, žuvį ir batoną galima sumalti mėsmale. Masė turi būti kaip labai tiršta grietinė. Jei masė nėra pakankamai skysta, galima įpilti daugiau grietinėlės. Masę dėti į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais apibarstytą formą. Ant viršaus galima padėti šiek tiek šviesto, bet tai nebūtina. Formą reikia uždengti aliuminio folija. Kepti su vandeniu* apie 1 val. 180C temperatūroje.

Pastabos ir rekomendacijos:
- dažniausiai šiam paštetui naudoju ledjūrio menkę, paprastą menkę ar baltąjį plačiakaktį, mama gamina ir iš heko. Manau, kad skanus paštetas gali gautis ir tokių pigių žuvų, kaip karšiai, tik kaip iš jų pašalinti tuos visus kaulus? Gal žinote?
- paštetą galima praturtinti skirtingais priedais pvz. žaliais žirneliais ar morkų kubeliais, nors man skaniausias yra bazinis variantas „be nieko“;
- vietoj grietinėlės galima paimti šviežių, nesūdytų lašinių, nors aš labiau mėgstu su grietinėlę;
- galima paskaninti malta citrininų žievele ar kitais mėgstamais žuvies prieskoniais, nors mano manymu neverta ;)

* Kepimas su vandeniu – forma su paštetu įstatoma į kitą didesnę formą, į kurią yra pilamas vanduo – maždaug iki pusės formos su paštetu aukščio, ir visa konstrukcija yra statoma į karštą orkaitę. Jei kepimo metu vanduo išgaruoja, reikia įpilti daugiau.

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

Apie nemigą arba Torūnės meduolis pagal Pierre Hermé

Ką galima veikti, jei kankina nemiga? Bravo! Skaityti skanius dienoraščius ir landžioti po kitus skanius puslapius. Ką galima veikti, jei nemiga kankina per Meduolių savaitę? Bravo! Kepti meduolį. Tik labai tyliai.
Dabar namai pasakiškai kvepia medumi ir prieskoniais. Žinote, šiandien pirmą kartą galvoje suskambėjo varpelis „din, din, din... Kalėdos, Kalėdos... din, din, din“. Ar tai prieskonių magija? Kito paaiškinimo neturiu. Todėl visi, kuriems dar neskamba galvoje jokia kalėdinė dainelė, bėkite į parduotuvę prieskonių ir iškepkite sau nedidelį artėjančių Kalėdų gabaliuką :)

Mano žiema visada yra pilna kvapnių prieskonių, medaus. Dedu juos visur ir į gėrimus (ach, tas karštas alus arba vynas), ir į antrus patiekalus (mėsos cimesas su slyvomis ir moliūgu... kad tik nepamirščiau nusipirkti moliūgo), na ir žinoma į pyragus, tarp kurių kvapniausiais yra meduoliai ir jų pusbroliai morkų pyragas, moliūgų keksas su spanguolėmis ar meduolinis velniukas.

Torūnės meduolis yra pirmas šiame „sezone“, bet tikrai nepaskutinis. Šiemet nutariau būti tvirta, neleisti suvalgyti viso ir kiek su juo paeksperimentuoti t.y. (kaip ir parašyta originaliame recepte) pabandyti palaikyti kokia savaitę ar pusantros, įvyniojusi į virtuvinį rankšluostį. Apie rezultatus pranešiu.
Labai norėčiau papasakoti apie jo skonį, bet net nežinau, ką parašyti... Jis yra kaip... kaip... tiesiog kaip Kalėdos. Pilnas šilumos, ramybės, jaukumo ir džiaugsmo.

Norint iškepti šiek tiek ramybės ir džiaugsmo, reikės:
250 g kvietinių miltų
250 g ruginių miltų (nerupių)
250 g medaus
150 g sviesto
100-150 g cukraus (originaliame recepte 200 g)
5 kiaušinių
100 g džiovintų slyvų
20 g prieskonių mišinio meduoliams
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š. sodos

1. Miltus sumaišyti su soda ir kepimo milteliais.
2. Smulkiai supjaustyti džiovintas slyvas.
3. Atskirti baltymus nuo trynių.
3. Medų su prieskoniais pašildyti (beveik užvirinti) ant nedidelės ugnies, iki pasijus toks vientisas medaus ir prieskonių kvapas.
4. Kol medus tirpsta, iki putų išplakti sviestą su cukrumi. Plakant, po vieną pridėti trynius. Masė turi būti labai puri. Visą laiką plakant, po vieną šaukštą dėti medaus ir prieskonių masę.
5. Atskirame inde iki gražių pūtų išplakti baltymus.
6. Į tešlą įmaišyti slyvas ir visą laiką maišant dėti po vieną šaukštą baltymų ir miltų iki visi ingretientai bus įmaišyti.
7. Tešlą išpilti (ji kiek skystoka) į sviestu išteptą bei miltais išbarstytą formą ir kepti valandą įkaitintoje iki 180C laipsnių orkaitėje iki sauso „pagaliuko“ t.y. arčiau laiko pabaigos tikrinti dantų krapštuku arba degtuku, ar meduolis jau iškepė.
8. Atvėsinti ant grotelių. Laikyti įvyniotą į virtuvinį rankšluostį.

Pastaba:
- 0,5 ingredientų užtenka 23x11 cm kekso formai, tešlos atrodo mažai – maždaug 1/3 formos, bet meduolis labai gražiai išauga.


Šaltinis: Moje wypieki

Prieskonių mišinys meduoliams

Mano meduolinės patirties kaupimas prasidėjo nuo pirktinio mišinio. Tai buvo prieš kokius 8 ar 9 metus. Iškepusi kelis meduolius pagalvojau, o kodėl gi nepabandyti pačiai sumaišyti prieskonius, juk turėtų būti daug kvapniau su šviežiai maltais prieskoniais. Kaip pagalvojau, taip ir padariau :) Nuo to laiko išbandžiau daug skirtingų mišinių receptų, bet šitas yra geriausias ir labiausiai patinka. Mišinys yra pasakiškai kvapnus. Vakar naktį kepiau Torūnės meduolį, tai namai iki šiol kvepia medumi ir prieskoniais.


1 kg miltų reikės:

1 v.š. cinamono
1 a.š. imbiero
1 a.š. kardamono
0,5 a.š. muskato riešuto
0,5 a.š. gvazdikėlių
0,5 a.š. kvapniųjų pipirų
1/4 a.š. juodųjų pipirų
žiupsnelis druskos
1 a.š. džiovintų apelsinų žievelių
1 a.š. džiovintų citrinų žievelių

Viską sumalti ir išmaišyti. Laikyti sandariai uždaromame indelyje.

Šaltinis: Moje wypieki

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Nemirtingas silkių trio

...arba apie tai, kaip vėl nepavyko pagaminti visko, ką suplanavau.
Kaip ir kiekvienai savaitei Silkės savaitei buvau puikiai paruošusi – apie 10 receptų, iš kurių (taip planavau) galvojau pagaminti gal 7, net 1967 m. knygą apie silkę ir silkės patiekalus radau (įdomu buvo peržiūrėti). Ir kas? O gi kolegė susirgo ir teko vietoj jos važiuoti į komandiruotę. Vakar naktį grįžau. Taigi vietoj visų suplanuotų patiekalų suvalgėm tik 3 labai klasiškai paruoštas silkutes su bulvėmis bei vienas salotas. Tik tiek, bet labai mėgstame silkę, todėl visus suplanuotus receptus būtinai pagaminsiu ir jais pasidalinsiu (jei tik gausis kažkas, kuo verta bus pasidalinti).

Silkė – tai nuostabi, puiki ir labai sveika žuvis. Gal kiek pabodusi, bet manau, jog tai tik fantazijos ir drąsos, derinant produktus, klausymas. Neverta parduotuvėse vengti lentynų su silke, nes silkė yra riebi žuvis ir joje yra labai daug vertingų riebalinių rūgščių, be to silkė yra labai švari žuvis t.y. ji gyvena labai trumpai ir joje nespėja susikaupti jokių sunkių metalų, kaip pvz. tune. O visos šios didelės laimės viršūne yra tai, kad silkė yra labai pigi žuvis! :) Ar gali būti tobulesnis derinys – skanu, sveika ir pigu? Bet... kaip dažniausiai būna yra nors vienas „bet“ ...bet reikia mokėti gerai pasirinkti. Apie tai, kad gamintojai, norėdami įtikti neišmanėliams klientams, balina silkę, jau minėjau (pamenu, kaip vaikystėje mama pamokydavo „Rinkis baltesnę silkę“... Mamyte, Mamyte...). Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Pirmadienį, pirkdama silkę, peržiūrėjau 3 sūdytos silkės filė etiketes (silkė buvo parduodama 20 l kibiruose) ir ant visų buvo skirtingi „E“ ir saldikliai. Kam, aš klausiu? Juk sūdymui užtenka druskos ir vandens? Ilgus šimtmečius žmonės puikiai konservavo vien su druska, o dabar prireikė dar kažko... Skaitykite etiketes... Teisingą ir sąžiningą silkę radau tik bačkoje, kur buvo parduodama visa žuvis be galvos, teko pačiai padaryti filė. Tai aišku neužima daug laiko, bet vis dėl to maloniau būtų gauti jau be kaulų.

Galvoju, kad mano dienoraštis be šitų klasiškų ir turbūt visiems gerai žinomų silkės ruošimo receptų būtų kaip nemano ;) O kartu su nemirtinga silke kailinukuose, kuria tiesiog dievinu ir man tikrai nesvarbu, kad nemadinga ir iš senų laikų, čia bus mano namų nemirtingas silkių trio :) Nuotraukoje pirmame plane yra Silkė marinuota su svogūnais, toliau Silkė su morkomis ir Vyriška silkė. Kiekviena iš jų puikiai tinka prie bulvių, bet prie degtinės vienareikšmiai puikiai tinka toji paskutinė – su česnakais ir mairūnais (todėl ir vadinasi vyriška – draugės tėvas ir brolis, kurie yra medžiotojai, neišvažiuoja iš namų be didelio silkės stiklainio – sako, kad draugai juos iš jų medžiotojų kompanijos išmes, jei be silkės atvažiuos ;)). Vyriškos silkės receptas jau buvo čia. Silkė su morkomis – tai labai skanus sūrumo bei saldumo derinys.


Silkė marinuota su svogūnais

Sūdytos silkės filė
Svogūnai
Actas
Cukrus
Vanduo
Lauro lapas, juodųjų pipirų žirneliai (nebūtina)

Silkė pamirkyti vandenyje arba piene (laikas priklauso nuo to, ar turima silkė yra labai sūri, ar ne), galima kelis kartus pakeisti vandenį. Kai silkė jau bus tinkama tolesniam ruošimui, supjaustyti ją gabaliukais. Svogūnus supjaustyti pusgriežinėliais. Siklainyje arba kitame inde sluoksniuoti silkę su svogūnais ir užpilti atvėsintu marinatu. Palikti mažiausiai 10-12 val.
Marinatas: karštame vandenyje išmaišyti cukrų ir actą. Skonis turi būti saldžiai rūgštus.


Silkė su morkomis

Silkė
Morkos
Svogūnai
Juodieji pipirai
Aliejus

Silkę paruošti, kaip aukščiau surašytame recepte. Morkas sutarkuoti ant burokinės tarkos, svogūnus smulkiai supjaustyti. Aliejuje patroškinti morkas ir svogūnus, pagardinti pipirais. Atvėsinti. Silkės gabaliukus sluoksniuoti su daržovėmis, leisti pasimarinuoti kelioliką valandų arba parą.
Variantas: troškinant daržoves, galima jas paskaninti cinamonu ir įberti šiek tiek razinų.


2009 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Burokėlių salotos su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis (indiškas variantas)

Stengiuosi gyventi ir valgyti pagal metų laikus. Vasarą aišku yra paprasta, o žiemą jau reikia pasukti galvą (ypač salotų atveju). Mažą žiemiškų salotų asortimentą „išnešiau“ iš namų ir dabar tenka ieškoti sumanymų. Sparnuočio dienoraštyje „Dangiškų migdolų paieškose...“ (prieš jo emigraciją) radau puikų pietietiškų burokėlių salotų rinkinuką.

Burokėlių salotas su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis pirmą kartą pagaminau per Indiškos virtuvės savaitę, bet taip ir nespėjau įdėti. Labai patiko. Puikus derinys – saldūs kepti burokėliai, kvapnus ir kiek pikantiškas padažas, traškios moliūgo sėklos... Įėjo į pastovų repertuarą.

Ačiū, Sparnuoti!


Cituoju Sparnuotį:
**********************
Burokėlių salotos su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis (indiškas variantas)

Reikės:
virtų, kubeliais pjaustytų burokėlių
natūralaus jogurto
kokoso pieno (nebūtinai)
moliūgo sėklų (pakeptų kol pradeda pokšėti)
sausoje keptuvėje pakeptų kmynų (kuminų) ir kalendrų sėklų, o po to švelniai sutraiškytų
druskos
kapotų šviežių kalendrų
švelnių čili miltelių

Jogurtą išmaišome su kokso pienu, pakeptais kmynais ir kalendromis, čili miltleiais bei druska. Užpilame ant burokėlių. Pabarstome moliūgų sėklomis ir šviežiomis kalendromis. Super skanu:)
**********************

Pastabos:
- su kokoso pienu yra daug, daug skaniau ir kvapniau.
- Romos kmynų t.y. kumino


2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Keptas camembert sūris su spanguolių uogienę

Apie Camembert sūrį ir iš jo gaminamus patiekalus galima kalbėti labai ilgai. Jį galima valgyti neperdirbtą, galima naudoti apkepams, tartams arba kepti. Šiandien noriu pasiūlyti paprasčiausią kamambero paruošimą t.y. apvolioti džiūvėsėliuose ir tiesiog iškepti.

Tai dar vienas patiekalas Sūrio savaitei. Greitas ir skanus. Puikus problemos „Ką greitai ir gražiai suvalgyti?“ sprendimas. Taip paruoštą sūrį dažniausiai valgome vasarą. Kartu su skirtingų salotų mišiniu ir taure balto vyno jis sudaro puikią ir labai spalvingą vakarienę. Jei dar neragavote, labai rekomenduoju. Svarbu kepti taip, kad sūris viduje būtų beveik skystas, bet neištekėtų ant keptuvės, o kaip pagardą paimti būtent mėsai skirtą spanguolių uogienę, ji nėra tokia saldi. Taip paruoštas sūris yra puikus finger food patiekalų atstovas ir idealiai tinka tinka vyno vakarėliams.

Beje, tokiu būdu galima kepti ir brie tipo sūrius arba net fermentinius – įžymus slovakiškas pražený syr. Slovakijoje tokiam patiekalui yra specialūs sūriai, o pas mus tiesiog reikia ieškoti tokio vidutinio kietumo, kad kepant jis taptų labai, labai minkštas, bet neištekėtų.


Taigi 2 porcijoms reikės:

2 camembert arba brie sūrių (po maždaug 120-150 g)
1 kiaušinio
maltų džiūvėsėlių
žolelių ar kitų prieskonių (nebūtina, aš neduodu)
spanguolių uogienės mėsai

1. Išplakti kiaušinį dubenėlyje – jame mirkysime sūrį. Ant plokščios lėkštės įberti džiūvėsėlių.
2. Sūrio galima nepjaustyti, gali būti kiek sudėtingiau kepti, bet gausis gražus storas sūrio „kotletas“. Jei ruošiamės sūrį pjaustyti, jis turi būti tiesiai iš šaldytuvo, kitaip bus sudėtinga supjaustyti. Sūrį supjaustome į du plonesnius griežinėlius arba (jei ruošiame finger food tipo užkandžius) trikampėliais t.y. į ketvirčius o po to dar kiekvieną per pusę.
3. Dabar labai atsakingas etapas. Kiekvieną sūrio gabaliuką reikia pamirkyti kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Daryti tai reikia labai kruopščiai ir atsargiai, kad neliktų jokių neapvoliotų vietų, pro kurias kepimo metų sūris galėtų ištekėti. Po pirmo apvoliojimo reikia palikti sūri kelioms minutėms, kad kiek apdžiūtų, o po to apvolioti dar kartą.
4. Kepimas. Jei yra kepamas visas sūris, kuris nebuvo pjaustomas ir yra storas, kepti reikia ant nedidelės ugnies – kad sūrio vidus spėtų gražiai sušilti ir suminkštėti, o viršus nesudegtų. Tokie nepjaustyti sūriai šiek tiek išsipučia. Jei yra kepamos pusės, tai aliejų reikia labai gerai įkaitinti, įdėti sūrį pjūviu į apačią (tai jo silpniausia vieta ir reikia, kad greičiau apkeptų) ir iš karto sumažinti ugnį iki vidutinio, kaip apačia apskrus, apversti į kitą pusę. Trikampius geriausiai yra kepti giliame aliejuje, kad jis iš karto juos apsemtų iš visų pusių.

Patarimas:
- Sūrį galima iš anksto apvolioti džiūvėsėliuose, o po to tik iškepti. Tai leis nesiterlioti su kiaušiniais ir džiūvėsėliais, kai svečiai laukia ;)

Antigripinė brokolių sriuba

Ryšium su gripo epidemija (ne kiaulių, o sezoninio gripo) jau kelis gerus mėnesius taikome antigripinę svogūnų ir česnakų dietą. Ir galiu pasakyti, kad puikiai sekasi išvengti virusų, nors daug aplink esančių žmonių vaikšto vos gyvi. T.y. aš jau anksčiau gavau savo gripo dozę (kaip tik per Antigripinių patiekalų savaitę ;D), bet Mielasis laikosi tvirtai ir nieko nesiskundžia. Kaip mums visiems praverstų kelios tikros žiemos savaitės... Kad temperatūra nukristų iki kokių -10-15C laipsnių dieną ir -20C naktį. Iš karto visos nesąmonės sušaltų ir gyvenimas pasidarytų sveikesnis... Svajonės, svajonės...

Šią sriubą ramiai galima priskirti prie gydomųjų patiekalų – graži žalia spalva puikiai pagerina nuotaiką (ypač dabar), o ryški česnako nata išmeta lauk visus virusus. Lydytas sūris ir grietinėlė užtikrina sriubai labai švelnią konsistenciją. Skonių kompoziciją užbaigia virto arba rūkyto kumpio kubeliai, nors galima pateikti ir su skrudintais duonos kubeliais. Sriuba gaminama labai greitai ir be jokių pastangų, todėl rekomenduoju visiems tiems, kurie neturi laiko :)

Pagaminta specialiai Sūrio savaitei.


Norint skaniai pavalgyti ir kartu apsisaugoti nuo gripo, reikės (proporcijos gana laisvos):

brokolių (šviežių arba šaldytų)
sultinio (geriausiai tinka jautienos) arba vandens
grietinėlės min. 18%
apie 100 g lydyto sūrelio (be papildomų skonių)
1-2 česnako skiltelių (arba pagal skonį)
druskos, juodųjų pipirų
kumpio arba skrudintos duonos

Brokolius išvirti nedideliame sultinio kiekyje, kol bus visiškai minkšti (jokių al dente). Jei brokolis buvo šviežias, tai į puodą rekomenduoju įmesti ir tą didelį storą kotą, jame labai daug „skonio“, tegu jį atiduoda sriubai. Išimti ir išmesti storą kotą, jo mums nebereikės. Į puodą įmesti lydytą sūrelį, česnakus, įpilti grietinėlės ir viską pertrinti blenderiu (smulkintuvu) iki vientisos kreminės masės. Paragauti. Jei masė pernelyg tiršta įpilti sultinio arba grietinėlės (su grietinėlę negalima persistengti - tai turi būti brokolių sriuba, o ne grietininė). Paragauti. Pagardinti druska ir pipirais. Pašildyti, bet nevirti. Pateikti su kumpio arba skrudintais duonos/batono kubeliais.

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Facebook, „Valgau skaniai!“ ir medžiaga iš mano dienoraščio... :(

Ir vėl tas pats... :(

Facebooko vartotojas Valgau skaniai! (o gal vartotoja? taip ir neradau ten jokios informacijos) nepaklausęs sutikimo, nenurodęs autorystės ir net neįdėjęs nuorodos į šaltinį, paskelbė man priklausančią nuotrauką bei mano paruoštą receptą - „Kvapni, šildanti tuno ir cukinijų sriuba“.

Norėjau geruoju paprašyti pašalinti mano receptą ir nuotrauką, bet neradau jokio kontakto su tuo žmogumi, todėl teko pranešti Facebook administracijai apie autorinių teisių pažeidimą. Tikiuosi jie veiks operatyviai, o „Valgau skaniai!“ supras, kad Internete skelbiama informacija turi savo savininkus ir tai, ką jis arba ji padarė, vadinasi vagystė.

Niekaip nesuprantu... Ar taip sudėtinga yra būti mandagiam ir paklausti?

Update:
Facebook administratoriai veikia tikrai operatyviai – jau kitą dieną gavau laišką, kad man priklausanti medžiaga buvo pašalinta iš nurodyto „puslapio“.

Nesulaukiau jokios informacijos/žinutės/laiško iš „Valgau skaniai!” :(

2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Baltos dėžes paslaptys ;) - pirmas kulinarinis flash mobas

Vygantas kviečia dalyvauti kulinariniame „žaidime“ ir parodyti, ką laikome savo šaldytuvuose :) Puikus sumanymas! :) Man visada buvo įdomu sužinoti, kaip gyvena kiti - ką ruošia valgyti, kaip aranžuoja namus. Per tokius dalykus galima geriau pažinti kitus žmones. Todėl būtinai užsuksiu ir perskaitysiu kiekvieną aprašymą :) Taigi pasakoju, kas laukia savo valandos už baltų mano šaldytuvo durų.

Taigi pradedant nuo viršaus:
- Viršutinė lentyna (visko po truputi): stiklainis su abrikosu džemu, 1 l klevo sirupo, stiklainiukas su spanguolių uogiene mėsai, stiklainiukas su pesto, 1 l stiklainiai su raugintais agurkais, marinuotais agurkais, marinuota paprika, dėžutė su kiaušiniais, didelis gabalas moliūgo, pusė citrinos, krapai gravlaxui, svogūnų laiškai, ledinių salotų gūžė.
- 2 lentyna nuo viršaus (sūrių lentyna): stiklainiukas su žaliomis alyvuogėmis ir stiklainiukas su juodomis, stiklainis su marinuotu salieru, 4 buteliai kefyro po 0,5 l, 2 pokėliai varškės, 1 įpak. rikotos, 1 grietinė, 400 g natūralaus jogurto „be nieko“, 0,5 pak. sviesto valgymui, 0,5 sviesto maisto gaminimui, 0,5 pak. margarino kepiniams, stiklainiukas su nuluptais česnakais, gabaliukas grana padano, 3 graikiški feta sūriai, 1 bulgariškas suris iš avių pieno, 1 bulgariškas suris iš karvių pieno, gabaliukas paprasto fermentinio sūrio, gabaliukas sūrio su mėlynais pelėsiais, stiklainiukas naminio majonezo be kiaušinių (eksperimentas, skanu).
- 3 lentyna iš viršaus (alkoholinė ;D): 2 buteliai balto vyno, plastikinė dėžutė su raugintais kopūstais, dėžutė su obuolių sūrio likučiais, indelis su grietinėle, žiedinis kopūstas. Alus baigėsi ;)
- 4 lentyna (mėsinė): 3 nedidelės vengriškos dešros, 2 nedidelės lenkiškos vytintos, šviežia grenlandiška menkė paštetui, 3 kepti burokėliai, stiklainis su vyriška silkė, 2 gabaliukai rūkytos vištos, indelis su kava, stiklainis su džiovintais pomidorais.
- Stalčiai: pusė balto kopūsto, mažas raudonas kopūstas, 1 saldžioji paprika, 3 aitriosios paprikos, indelis su spanguolėmis, imbiero šaknis, stiklainis su apelsinų uogiene, 3 maži stiklainiukai su slyvų padažu, 0,5 kg auksinių linų sėmenų.

Ant durų:
- 1 lentynėlė: 3 nedideli įpakavimai žalios japoniškos arbatos (skirtingos rūšis), 1 šokoladas 99%, 0,5 šokolado 70%, 2 marcipanai.
- 2 lentynėlė: lęšių uogienė, stiklainiukas su marinuotais žaliais pipirais, švelnios garstyčios, Dijono garstyčios, bavariškos saldžios garstyčios, krienai.
- 3 lentynėlė: butelis su naminiu Baileys likeriu, marinuoti kaparėliai, stiklainiukai su slyvų džemu, braškių uogiene su imbieru, mėlynių uogiene (deja, paskutinis), juodųjų serbentų uogiene, indelis su japoniška žaliąja arbata, stiklainiukas su pomidorų pasta.
- 4 lentynėlė: 1 l šaltai spausto linų sėmenų aliejaus, 1 l paprasto aliejaus, 0,5 butelio balto vyno (kulinariniams tikslams), butelis pieno.

Šaldymo kamera:
- mažas stalčius: 1,5 butelio degtinės (kulinariniams tikslams ir svečiams), triušis, apie 0,5 kg kalakuto filė, rinkinys sultiniui (vištos korpusas ir kalakuto kaklas), keli rūkyti šonkauliukai, apie 1 kg baltojo plačiakakčio filė, gabaliukas lašišos filė, 2 stikl. trintų morkų likusių po sulčių gaminimo, 0,5 kg pupų, maišeliai su pjaustytais saliero kotais, žaliais poro lapais ir saliero lapais, plastikiniai indeliai su krapais ir petražolėmis.
- didelis stalčius: 2 indeliai su ledais po 0,5 l :), 3 maišeliai su sultinio koncentratu po 0,5 l – paukštienos 3 vnt., žuvies – 4 vnt., sluoksniuota tešla, maišeliai su sriubomis po +/- 1 l: raugintų kopūstų – 1 vnt., ukrainietiški barščiai – 1 vnt., guliašo sriuba – 1 vnt., 2 maišeliai po +/- 0,5 l su bolognese padažu, gabaliukas duonos ir moliūginio kekso.

Atrodo viskas...
Pasižiūrėjau į sąrašą, perskaičiau... Koks gi vis dėl to didelis yra tas mano šaldytuvas.. :)

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Kwaśnica arba Lenkijos kalniečių raugintų kopūstų sriuba

Jei kam teko būti Lenkijos arba Slovakijos kalnuose (Tatruose, Beskiduose arba kituose), tai tikriausiai teko ragauti šios labai paprastos, sočios ir šildančios sriubos. Nežinau kodėl (mano šeimoje niekas negamindavo jokių karštų patiekalų iš raugintų kopūstų), bet pamėgau šią sriubą nuo pirmo šaukšto. Šiek tiek rūgštelės, rūkytų šonkauliukų aromatas...

Dunajec, Pieniny

Jau kokius 6 ar 7 metus, kiekvienais metais gegužės mėnesio pradžioje praleidžiame apie 2 savaites kalnuose - Pieninuose. Labai nekantriai laukiu tų savaičių. Kiekvienais metais man tai yra tikra šventė – iš vienos pusės gamtos grožio, erdvės, laisvės ir poilsio šventė, o iš kitos – skanaus, paprasto maisto.

Vienoje iš karčemų valgyta kvasnica.

Ši sriuba yra vienas iš tų mistiškų patiekalų, kuriuos valgau kiekvieną dieną ir jis man nenusibosta :) Kalniečiai sako, kad tikroje kvasnicoje yra tik rauginti kopūstai, bulvės, svogūnas ir šonkauliukai (nors tikrų tikriausi kalniečiai teigia, kad ne šonkauliukai, o būtinai kiaulių uodegos), jei matote ten kokią morką arba kitą daržovė, tai reiškia, kad gavote paprastą raugintų kopūstų sriubą („kapuśniak”), o ne kvasnica. Kiti sako, kad tokią „skurdžią“ sriubą sugalvojo neturtingi žmonės, o tikroje kvasnicoje yra ir daržovės, ir džiovinti baravykai. Ši sriuba yra įtraukta į tradicinių patiekalų sąrašą.


Norint sužinoti, ką gi žiemą valgo kalniečiai, reikės paimti:

500 g raugintų kopūstų
3-5 bulves
apie 800 g rūkytų arba nerūkytų šonkauliukų
vidutinį svogūną
skiltelę česnako
druskos, juodųjų pipirų

Į puodą įpilti apie 2-2,5 litro vandens, įdėti šonkauliukus ir virti, kol galima bus lengvai atskirti mėsą nuo kaulų. Tuomet šonkaliukus išimti, atskirti mėsą, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir grąžinti į puodą. Bulves nulupti, supjaustyti kubeliais, svogūną ir česnaką - gana smulkiai. Sudėti daržoves į puodą. Virti, kol bulvės beveik išvirs. Kopūstus supjaustyti smulkiau ir įdėti į puodą. Virti apie 30 min., paragauti, paskaninti druską ir pipirais. Jei kopūstai nesuminkštėjo dar šiek tiek pavirti.

2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Raugintų kopūstų ir obuolių salotos

Paprasčiau nebūna. Šias lengvas žiemines salotas niekada nepavadinčiau prabangiomis arba „glamurinėmis“, bet tai visai nereiškia, kad jomis būtų gėda pavaišinti šeimyną arba svečius. Salotos puikiai tinka prie žuvies arba vištienos, nors man patinka ir šiaip suvalgyti dubenėlį, be nieko. Jų skonis daugumoje priklauso nuo komponentų skonio ir proporcijų.


Taigi norint skaniai suvalgyti šiek tiek vitaminų reikės (proporcijos pagal skonį):

Raugintų kopūstų
obuolio
aliejaus (neutralaus skonio)
juodųjų pipirų (nebūtina)

Kopūstus supjaustyti smulkiau, obuolį nulupti ir sutarkuoti ant burokinės tarkos, įpilti apie 1 v.š. aliejaus ir gerai išmaišyti. Paragauti. Jei reikia papipirinti arba įdėti daugiau obuolio ar kopūstų. Leisti trumpai pastovėti.

2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Dal shorba – indiška geltonųjų lęšių sriuba

Atmerkiu vieną akį. Ar verta atmerkti kitą? Kambaryje tamsu. Į langą stuksena lietus. Esu pasiruošusi duoti galvą, kad yra kokią 6-tą val. ryto. Bet gerai, kad niekas nenori mano galvos. Laikrodis rodo 20 po 8-tos. Nea. Tikrai neverta atmerkti kitos. Užmerkiu akį. Šilta. Minkšta. Gera. Taigi kuo ten baigėsi tas paskutinis sapnas? Geras buvo, reikia „dažiūrėti“. Hmmm... Keista. Iš kur žalioje ir spalvingoje pievoje gali būti kavos? Bet ko sapnuose neprisapnuosi... Šilta. Saulėta. Gražu. Kavos aromatas stiprėja. Kažkas pakuteno mano nosį. Vėl atmerkiu akį. Prieš pat nosį matau keistą žalią... kažką. Atsargiai, neatmerkdama kitos akies, įjungiu aštrumo reguliavimo funkciją ir matau mano mėgstamiausią puodelį su karšta kvapnia kava. Na jau gerai, gerai. Atmerkiu kitą akį. Kitoje mano Brangiausiojo rankoje yra mažutė lėkštutė su gabalėliu moliūginio kekso su spanguolėmis (kokia aš buvau vakar protinga, kad išėmiau jį iš šaldiklio!). Įsivynioju į antklodę ir leidžiu rytui lėtai, mažais gurkšneliais ateiti į mano gyvenimą.

Po tokios laimingos dienos pradžios norėjau atsidėkoti Mielajam kažkuo, kas praskaidrintų ir pralinksmintų tą niūrią ir tamsią lapkričio nuotaiką, apglebusią pasaulį už lango. Šiam tikslui pasiekti pasirinkau Jūratės gaminta pagal Sanjeev Kapoor receptą Dal shorba. Su geltonais lęšiais dar neteko susidurti, taigi buvo dar įdomiau. Skonį kaip ir nujaučiau, nes gana dažnai gaminu šiek tiek panašią Persišką lęšių sriubą (apie ją kada nors būtinai papasakosiu), bet buvo labai smalsu paieškoti tų subtilybių.

Taigi sriuba suvalgyta. Buvo būtent taip, kaip parašė Jūratė:
„...Štai ir viskas! Švelniai jaučiasi apkepintas česnakas, labai gero skonio priduoda paskrudintas kuminas, o šiek tiek citrinos rūgštelės - malonus kontrastas minkštiems lęšiams. Vien skaisčiai geltona ir žalia spalvos suteikia energijos - tikras antidepresantas, kai trūksta saulutės :o)“

Ačiū, Jūrate! :)


Cituoju Jūratę:
*****************
Dal shorba

Reikėjo:

1/2 puodelio moong lęšių (moong dal)
4-5 puodelių vandens
1 vidutinio svogūno
2-3 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
mažo gabalėlio imbiero (apie 2 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (pagal norimą aštrumą)
1 a.š. kumino (indiško kmyno)
1-2 v.š. sviesto
druskos pagal skonį
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
sauja šviežios kalendros

1. Susmulkiname svogūną, česnaką ir imbierą. Jei nemėgstate labai aštriai, čili pipirus perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite į puodą visas nesmulkintas puseles ir prieš patiekiant sriubą, jas išimkite.
2. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname svogūnus. Kai jie pasidarys permatomi, įdedame česnaką ir imbierą ir dar šiek tiek pakepiname nepamirštant pamaišyti. Galiausiai įdedame maltos ciberžolės ir gerai sumaišome.
3. Suberiame moong lęšius ir supilame vandenį. Vandens iš pradžių gali pasirodyti daugoka, tačiau jo nemažai nuvirs, o lęšiai išbrinks. Užverdame ir primažiname liepsną, įberiame druskos pagal skonį ir sudedame čili pipirus. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti, nes kitaip ant dugno nusėdę lęšiai prisvils. Keletą kartų nugraibome ant paviršiaus susidariusią putelę. Vėliau gali tekti įpilti dar šiek tiek vandens. Verdame kol lęšiai visai suminkštės (apie 30 - 45 min).
4. Jei mėgstate trintas sriubas, išvirus lęšiams juos galima pertrinti. Aš mėgstu netrintas sriubas, todėl šį žingsnį praleidau.
5. Užbaigiamajam akcentui - užkaitiname svietą, kol jis pradedą burbuliuoti, tačiau dar nepradeda degti ir suberiame kuminą. Taip pakepame svietą su kuminu vos keletą sekundžių ir supilame į puodą su sriuba.
6. Įspaudžiame apie valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir prieš pat patiekiant, suberiame susmulkintos šviežios kalendros. Šviežia kalendra kiekvienam patiekalui priduoda gaivumo!
*****************

2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Tikro rudens atstovas arba moliūgų keksas su spanguolėmis

Šis keksas iš karto man pasirodė tikru rudeninės virtuvės atstovu, jis lyg mojuoja dideliu lozungu „Ruduo! Ruduo!“. Viskas jame yra rudeniška – ir produktai – moliūgas bei spanguolės, ir klevo lapus primenančios spalvos, ir šiltas, sodrus, bet jokių būdu nelengvas ir negaivus prieskonių aromatas. Tai labai jaukus rudeninės saulės gabalėlis su spanguolėmis, puikiai pralaužiančiomis saldžią idiliją ir suteikiančiomis jam gyvybės bei energijos. Labai rekomenduoju! :)

Kelios techninės pastabos. Kadangi tešlą yra gaminam pagal vieną iš keksiukų gaminimo technologijų, tai labai svarbu yra tam tikrus veiksmus atlikti savo laiku ir gale ilgai nemaišyti tešlos, nes keksas gali gautis „guminis“. Tai yra vienas iš tų kepinių, kurie gerai atlaiko užšaldymą. Todėl nebūtina suvalgyti iš karto viso (kilogramai, kilogramai! ;)), dalį galima paslėpti juodai dienai šaldiklyje ;)
Keksas buvo pagamintas Spanguolių savaitei, bet nespėjau jo įdėti.

Norint pajusti rudens skonį, reikės:

3 1/2 stikl. miltų
1 v.š. kepimo miltelių
1 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
2 a.š. malto cinamono
1/2 a.š. malto imbiero
1/2 a.š. maltų kvapniųjų pipirų arba muskato riešuto
1/2 a.š. malto kardamono
2 a.š. vanilės ekstrakto
3 kiaušinių
1 2/3 stikl. cukraus (galima mažiau)
1/2 stikl. neutralaus skonio ir kvapo aliejaus
1 1/3 stikl. kefyro
450 g moliūgo tyrės (Kaip pasigaminti? Žiūrėti čia)
200 g spanguolių (šviežių arba užšaldytų)
150 g graikiškų riešutų (smulkiai supjaustyti)

Sviesto formos tepimui.
Didelės apvalios formos su skyle centre arba dvejų kvadratinių formų keksams.

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C.
2. Kepimo formą ištepkite sviestu ir apibarstykite miltais arba džiūvėsėliais.
3. Spanguoles nuplaukite ir nusausinkite ant popierinio rankšluosčio. Jei naudojamos užšaldytos, tai nereikia jų atšaldyti.
4. Į vieną dubenį persijokite miltus, kepimo miltelius, sodą ir prieskonius.
5. Kitame dubenyje gerai išplakite kiaušinius su cukrumi, įpilkite kefyrą, vanilės ekstraktą, moliūgo tyrę ir aliejų, gerai išmaišykite.
6. Miltus su prieskoniais įdėkite į skystą masę ir greitai pamaišykite. Nereikia, kad būtų idealiai.
7. Į tešlą įdėkite spanguoles ir riešutus ir vėl greitai permaišykite. Viską reikia daryti labai greitai ir ilgai nemaišyti, nes keksas gausis guminis.
8. Tešlą perpilti į kepimo formą. Kepti apie 1 val. - 1 val. 10 min., tikrinti dantų krapštuku arba degtuku.
9. Išėmus, atvėsinkite keksą ir apibarstykite jį cukraus pudra.


Šaltinis: Голая Еда

Indiška arbata su imbieru

Tai dar vienas Jūratės iš Virtuvės su indišku prieskoniu receptas. Ką čia ilgai pasakoti, arbata gavosi labai skani ir labai patiko. Juodieji pipirai arbatoje buvo atradimas, iki šiol tik į karštą šokoladą šiek tiek įdėdavau. Tai bus puikus variantas ilgiems žiemos vakarams :) Ačiū, Jūrate!


Taigi cituojant Jūratę, vienam puodeliui reikės:
*****************
Masala
6 - 8 juodųjų pipirų grūdelių
2 kardamono ankščių sėklų
2 gvazdikėlių
~ 1 cm cinamono lazdelės
daugiau nei 1/4 a.š. malto džiovinto imbiero arba mažo gabalėlio šviežio imbiero

1+ a.š. juodųjų arbatžolių
~1/5 puodelio pieno (arba pagal skonį)
cukraus pagal skonį

Sumalame arba sutriname visus sausus prieskonius (labai smulkiai nebūtina). Jei naudosite šviežią imbierą, supjaustykite jį stambiau, o išvirę arbatą, gabalėlius išimkite.

Užviriname vandenį ir sudedame arbatžoles, prieskonius ir supilame pieną. Palaukiame kol užvirs, primažiname liepsną ir paverdame porą minučių. Nuimame nuo liepsnos, dar leidžiame pastovėti minutėlę, perkošiame per sietelį, pasaldiname ir geriame kol karšta.
*****************

Indiškas kiaušinių karis

Šiandien pagaliau prisiruošiau išbandyti seniai laukiantį receptą. Kai jį pirmą kartą pamačiau pas Jūratę pagalvojau, kad gal ir nieko, bet kam ten tie kiaušiniai?... ;) Galvodama, ką čia pagaminti Indiškų patiekalų savaitei, nutariau, kad neeisiu į Internetą, o paieškosiu tarp seniau „rastų“ receptų, kurių prisikaupė tiek, kad jau net neprisimenu, ką turiu - taip pasireiškia mano godi žiurkėno natūra ;) Pirmai ugniai pasirinkau būtent tą iš pirmo žvilgsnio keistą, bet taip viliojantį troškinį. Smalsumas pirmas žingsnis į pragarą... Bet ne šį kartą :) Šį kartą tai buvo proga aplankyti netoliese esančią indiškų prekių parduotuvę (tiesą sakant kiek nusivyliau asortimentu), papildyti kai kurių prieskonių atsargas, nusipirkti geltonų lęšių bei "atrasti" jazmino aliejų (dievinu jazmino aromatą), nors šitas ne maistui, o grožiui ;). Deja, nepavyko nusipirkti kvapiosios murėjos lapų, maloni panelė-pardavėja pasakė, kad antradienį atveš šviežių.

Ką galiu pasakyti apie kiaušinių karį? Jūratė buvo visiškai teisi, kad tai labai neįprastas mūsiškiam skoniui patiekalas. Pusė šeimos (aš ;D) pasakė „Įdomu... Pakartosime...“, o kita šeimos pusė (t.y. jis ;)) pridėjo „Tik nepamiršk mėsos įdėti!“ ;D Taigi tokia šiandien buvo vakarienė ;) Patiekalą būtinai pakartosiu, bent jau vien dėl to, kad sužinočiau, koks bus skonis su kvapiosios murėjos lapais. Eksperimento vardan (vėl tas smalsumas!) padariau dvi versijas t.y. su virtu kiaušiniu ir su omletu. Vienareikšmiai su omletu yra skaniau. Virtas kiaušinis kažkaip mums nesikomponavo... Nuotraukų nebus t.y. jos yra, bet baisiai siaubingos, na nieko jose nesimato, tik kažkokia nežinomos spalvos masė lėkštėje... Nemoku aš gražiai fotografuoti :/ Gal kitą kartą gaminsiu dieną ir sąlygos bus geresnės.

Iš pradžių pacituosiu Jūratę, o žemiau bus mano pastabos (kad pati nepamirščiau):
*******************
Jūratės vyro firminis patiekalas - Kiaušinių troškinys - "Egg curry"

Jums reikės:

4 kietai virtų kiaušinių
3 mažų svogūnų
3 pomidorų
6 česnako skiltelių
½ cm imbiero šaknies gabalėlio

~1 cm ilgio cinamono lazdelės (galima pakeisti maltu cinamonu)
5 kardamono ankščių
5 gvazdikėlių
1 šaukštelio garstyčių sėklų
½ šaukštelio maltos ciberžolės
2 šaukšteliai maltų indiškųjų kmynų (kumino)
½ šaukštelio maltų raudonųjų čili pipirų (arba pagal skonį)
2 šaukšteliai maltų kalendros sėklų
druskos (pagal skonį)
8-10 kvapiosios murėjos (curry) lapelių (nebūtina)
½ puodelio kokoso pieno (galima pakeisti 1 puodeliu paprasto pieno ir neskiesti vandeniu)

1. Susmulkiname svogūnus, pomidorus, česnaką bei imbierą.
2. Išlukštenam kardamoną ir išimame mažas juodas sėklas. Šiam patiekalui naudosime tiktai jas. Kardamono kiautą vėliau galima panaudoti verdant arbatą.
3. Sudedame kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius į prieskonių trintuvę ir susmulkiname.
4. Įkaitiname porą šaukštelių aliejaus ir pirmiausia paskrudiname garstyčių sėklas.
5. Tada suberiame susmulkintus prieskonius (kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius) ir pakepiname apie minutėlę, kol jie išleis aromatą. Kaip daugumoje indiškų receptu, prieskoniai (masala) yra apkepinami pirmiausiai tam, kad išsiskirtų ir gerai susimaišytų prieskonių skoniai.
6. Toliau dedame svogūnus, česnaką ir imbierą, ir pamaišant kepiname kol svogūnai taps minkšti ir permatomi.
7. Tada įmaišome maltus prieskonius: kalendrą, ciberžolę, čili pipirus ir kmynus. Pakepame dar minutėlę.
8. Įdedame pomidorus ir kepame pamaišant kol pomidorai suminkštės (apie 3 minutes).
9. Galiausiai, įpilame kokoso pieną ir apie pusę stiklinės vandens (kiekis priklauso nuo kokoso pieno tirštumo). Užviriname ir paverdame ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Pačioje pabaigoje įdedami kvapiosios murėjos lapeliai.
10. Kiaušinius perpjauname pusiau, sudedame juos į troškinį, palaukiame porą minutėlių ir galime tiekti ant stalo.
11. Valgome su ryžiais arba duona.
*******************

Pastabos:
- pomidorus nulupau, kažkaip jų žievelė man ne prie širdies,
- kitą kartą įdėčiau kiek daugiau imbiero ir mažiau romos kmynų,
- vandens nenaudojau, nes neturėčiau, kur dėti kokoso pieno likučių, įpyliau apie 1 stiklinę – gražiai sušvelnino viską,
- jei dar daryčiau su virtais kiaušiniais, tai dėčiau juos po kokosų pieno įpylimo, kad liktų kuo daugiau kokosų pieno aromato,
- kažko truko... gal tie kvapniosios murėjos lapai tai užpildytų... apsispręsiu kitą kartą.

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

Neplanuota kova

Antigripinė savaitė tapo tokia tiesiogine prasme. Užsinorėjau pasivaikščiojimų rudeniniame miške ir štai tau dovanėlė – peršalau. Tikrai ne Taškentas pas mus... Jau kelios dienos nieko nesinori, akys neatsimerkia, guliu sau toli nuo civilizacijos su 5 litrais antigripinio sultinio ir vainiku česnako. Na sultinio ir česnako jau gerokai sumažėjo, todėl tikiuosi, kad rytoj galėsiu grįžti į gyvenimą ir per vieną dieną padaryti viską, ką turėjau padaryti per savaitę. Atrašysiu į visus laiškus (labai visų atsiprašau), parašysiu kokiomis priemonėmis kovojau, pagaminsiu puikius pietus, pyragą iškepsiu, namus sutvarkysiu... Svajotoja? Gal ir taip, bet aš labai, labai stengsiuos ;)
Gero Jums šeštadienio! :)

2009 m. spalio 9 d., penktadienis

Apie ožkų pardavimą ir remontą


Vienas žmogus turėjo labai didelę šeimą ir labai mažą namą. Jis jau nebegalėjo toliau ištverti tokio gyvenimo, todėl nuėjo pas Išminčių paprašyti patarimo ir pagalbos.
Išminčius išklausė ir pasakė: - Nusipirk ožką.
Žmogus nustebo, bet neišdrįso net paklausti, kam ar kodėl. Padarė, kaip buvo liepta ir pradėjo laukti stebuklo. Prabėgo mėnuo, po to antras, prasidėjo trečias, stebuklo kaip nebuvo, taip ir nėra, o gyvenimas namuose tapo visiškai nepakenčiamas – būrys vaikų ir dar tą nenaudėlė ožka... Siaubas... Pagaliau Žmogus neištvėrė ir atbėgo pas Išminčių aiškintis, kodėl tas jį taip žiauriai apgavo.
Išminčius vėl ramiai jį išklausė ir pasakė: - Parduok ožką.
Nustebęs Žmogus vėl neišdrįso diskutuoti, o tiesiog kuo greičiau griebė ožką ir ištempė į turgų. Grįžęs, apstulbo – tyla, ramybė ir nežmoniškai daug vietos...


Šitos ožkos nemano, o iš Wikipedijos ;)

Ar Jūs žinote, kiek mano gyvenime „ožkų“? Ne? Gaila, aš irgi nežinau. Žinau tik, kad jų yra žymiai per daug. Namai nuo tų mano ožkų aišku nesumažėja, bet jų poveikis mano sielos ramybei yra visai netgi gerai jaučiamas ;) Todėl nusprendžiau griebti tas nenaudėlės už ragų ir po vieną ištempti „į turgų“. Tikiuosi užteks jėgų ir užsispyrimo ;) Taigi likusi spalio dalis bus ožkų pardavimo laikas!

Pirmiausiai nutariau griebti vieną iš seniausių virtualių ožkų (jai daugiau nei metai! Ne juokai...) ir pagaliau padaryti generalinį „Šaukštu ir šakute“ dienoraščio remontą. Todėl iš karto atsiprašau už nesklandumus ir netvarką. Iš karto nuraminsiu – niekur neišsikraustau, nieko netrinsiu, turinys liks nepaliestas. Kol kas nežinau, kada remontas baigsis, bet tikiuosi, kad nešama ožkų pardavinėjimo entuziazmo bangos susitvarkysiu kuo greičiau ;)

[tyliai šnibždėdama] Jūs tik pagalvokite, kuo daugiau ožkų parduosiu, tuo daugiau galėsiu priglausti naujų! (Jos jau stovi už durų ;) ) [/tyliai šnibždėdama]

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

Kvapni, šildanti tuno ir cukinijų sriuba


Liūdna ar neliūdna, valgyti norisi ;) Todėl šiandien nutariau pakelti sau nuotaiką viena nuostabia sriubyte, apie kurią galiu pasakyti tik tiek, kad ji vienareikšmiai priklauso kategorijai „Kartą paragavęs, negali sustot“ ;) Receptą radau puikioje Carole Clements knygoje „Sriubos“ (rekomenduoju). Ingredientai paprasčiausi, bet derinys labai kvapnus ir šildantis. Ši tiršta ir kvapni sriuba puikiai tiks ilgiems, niūriems vėlyvo rudens vakarams. Labai rekomenduoju Jūsų dėmesiui :)



Norint pakelti nuotaiką, reikės paimti (receptas su mano pakeitimais):

1 skardinę tuno, konservuoto savo sultyse (apie 200 g)
1 skardinę konservuotų pomidorų (400 g)
0,5 l daržovių sultinio arba vandens
1,5 v.š. sviesto
1 svogūną
2-3 skilteles česnako
2 a.š. švelnaus curry miletelių
3 v.š. ryžių
1 vidutinio dydžio cukiniją
Druskos, juodųjų pipirų

Svogūną ir česnaką supjaustyti labai smulkiai. Cukiniją supjaustyti pusgriežinėliais. Ryžius nuplauti. Svogūną ir česnaką lengvai patroškinti svieste, apibarstyti curry milteliais, dar pakepinti apie 1 minutę. Užpilti sultiniu, pridėti pomidorus, įpilti sultis iš skardinės su tunu. Viską užvirinti. Kai užvirs įberti ryžius, virti 10 minučių. Įdėti tuną ir cukiniją, paskaninti druska ir pipirais, virti dar 15 minučių.

2009 m. spalio 6 d., antradienis

Patiekalai.lt svetainėje vogti receptai ir nuotraukos


Iš pat pradžių noriu pabrėžti, kad niekas niekada manęs neklausė leidimo, o aš jo niekam nedaviau.

Ką tik sužinojau (ačiū, Egidija!), kad svetainėje patiekalai.lt pasirodė mano receptai ir nuotraukos. Žvilgtelėjusi į jų svetainėje skelbiamus receptus, iš karto radau pavogtą medžiagą - 3 mano receptus ir 2 nuotraukas, iš kurių begėdiškai buvo pašalintas Copyrite ženklas su nuoroda į dienoraštį. Šiuo metu neturiu laiko patikrinti kitų šioje svetainėje paskelbtų receptų, gal ten yra ir daugiau nelegaliai platinamų.
Be to, po paskelbtais vogtais receptais nėra nurodytas paskelbusio vartotojo vardas, kas leidžia įtarti, kad receptus į svetainės duomenų bazę įvedė patys svetainės kūrėjai arba jų darbuotojai. Niekur neradau galimybės anonimiškai paskelbti receptą, o prie kitų vartotojų paskelbtų receptų visuomet yra paskelbusio vartotojo vardas.

Gėda, Ponai ir Ponios iš UAB „Kauno DALI“!

Štai šita medžiaga buvo pavogta iš mano dienoraščio:

1. Sluoksniuotos tešlos šiaudeliai – nuotrauka apkirpta ir apversta.


http://www.patiekalai.lt/receptai-sluoksniuotos-teslos-siaudeliai/3050/

2. Slyvų pyragas – nuotrauka apkirpta




http://www.patiekalai.lt/receptai-slyvu-pyragas/3052/

3. Moliūgo ir varškės pyragas su riešutais –  sumažintas sviesto kiekis, nes recepto pastabose parašiau, kad kitą kartą imsiu mažiau sviesto.



http://www.patiekalai.lt/receptai-moliugo-ir-varskes-pyragas-su-riesutais/3051/


UPDATE:
Vakar (2009 10 06) naktį 23 val. 15 min. gavau štai tokį patiekalai.lt administracijos atsakymą į mano reikalavimą pašalinti pavogtą medžiagą:

****** Citatos pradžia ******
Sveiki,
nurodyti receptai pašalinti. Apgailestaujame dėl nesusipratimo ir nenoro bendradarbiauti.

Geros dienos,
Patiekalai.lt administracija
****** Citatos pabaiga ******

Taigi matote, „nesusipratimas“ yra išaiškintas, o aš esu baisi ragana, kuri „nenori bendradarbiauti“. Dabar neturiu jokių abejonių, kas yra atsakingas už mano receptų bei nuotraukų pavogimą, Copyrite ženklo apkirpimą bei neteisėtą jų platinimą.

Dar kartą pasakysiu:
Gėda, Ponai ir Ponios iš UAB „Kauno DALI“!

2009 m. spalio 5 d., pirmadienis

Slyvos šokolade su marcipano įdaru


Tai buvo mano pirmas eksperimentas su saldainiais. Kažkaip net nepagalvočiau apie tai, jei ne mano draugė, kuri išgirdusi apie Slyvų savaitė pasiūlė pagaminti slyvas šokolade. Lenkijoje šitie saldainiai yra beveik nacionalinis produktas, kurį dovanoja visiems užsieniečiams kartu su Žubrovke ;)
Ilgai negalvojusi, gražiai nusišypsojau ir iškaulijau pusę stiklinės viskio (kad tik matytumėte Mielojo veidą pilną skausmo, kai beveik drebančiomis rankomis pylė man į dubenėlį gintarinį gėrimą ;) ). Užtat, kai vakar daviau jam paragauti mažą beformį šokoladinį gabaliuką, išgirdau ilgą „mmmmm...“ ;)




Šiems (drįstu tvirtinti – beveik sveikiems ;)) saldainiams reikės:
džiovintų slyvų,
viskio arba romo arba brendžio
marcipano
kartaus šokolado min. 70%

Slyvas užpilti alkoholiu ir palikti nakčiai. Kitą dieną nusausinti slyvas, į kiekvieną įdėti po marcipano gabaliuką. Šokoladą ištirpdyti vandens vonioje. Slyvas mirkyti šokolade (patogų naudoti pvz. dantų krapštuką) ir palikti, kad užstingtų. Viskas :)

Slyvų užpiltinė

Iš visų dovanotų slyvų stengiausi atrinkti tas labiausiai sunokusiąs, o netgi kiek nuvytusiąs. Jose yra daugiausia skonio ir kvapo ir tik tokios slyvos gali užtikrinti užpiltinei nuostabu skonį :)



Užpiltinei reikės:
96% spirito
40% degtinės
Vengriškų slyvų

I etapas – 4-6 savaitės:
Sumaišyti lygius spirito ir degtinės kiekius (kodėl?). Slyvas nuplauti, nusausinti, išimti kauliukus ir sudėti į sandariai uždaromą indą. Įdėti maždaug 10-33% išimtų kauliukų ir užpilti alkoholiu, kad slyvos būtų pridengtos. Sandariai uždaryti ir palikti 4-6 savaitėms (ilgiau nerekomenduojama, nes gali apkarsti nuo kauliukų, ypač jei jų buvo daugiau).

II etapas – 2-3 savaitės:
Nupilti alkoholį į tamsų sandariai uždaromą butelį. Slyvas apibarstyti cukrumi (kiekis pagal skonį), uždaryti ir palikti 2-3 savaitėms, kad cukrus ištrauktų ir slyvų alkoholį.

III etapas – min. 6 mėn.:
Nupilti slyvų sirupą ir išmaišyti jį su I etapo alkoholiu. Kiekis pagal skonį ir norimą galutinio gėrimo %. Taip paruoštą užpiltinę perpilti per filtrus – kavos arba marlės ir vatos, kam kaip patinka. Slyvas jokiu būdu neišmesti! Galima suvalgyti iš karto, galima palikti vėlesniam laikui arba užpilti šokoladu ;)

Slyvų marmeladas be cukraus


Kaip jau turbūt spėjote pastebėti, kad stengiuosi naudoti kuo mažiau cukraus. Taigi šis receptas šiuo atžvilgiu yra tiesiog tobulas – jame nėra nei vieno gramo cukraus ;) Jau žinau, kad ši žiema turės bent vieną pliusą – galėsiu valgyti lietinius, įdarytus slyvų marmeladu :)




Taigi, norint džiaugtis žiemą koncentruotomis slyvomis, reikės rik vieno komponento – slyvų bei labai daug laiko ir jokių pastangų ;) Šiam tikslui geriausiai tinka nedidukės vengriškos slyvos. Verta palaukti iki slyvų sezono pabaigos, kai slyvos yra ne tik labai sunokusios, bet netgi šiek tiek jau nuvytusios – būtent tada jos yra skaniausios ir saldžiausios.

Slyvas nuplauti, pašalinti kauliukus ir sudėti į storadugnį platų puodą. Dabar yra atsakingiausias momentas – reikia įjungti/uždegti kuo mažesnį ugnį ir pastatyti ant jo puodą su slyvomis. Nereikia nieko pilti! Jokio vandens! Iš pradžių puodą rekomenduoju pridengti ir palaukti kol slyvos paleis sultis – priklausomai nuo slyvų kiekio ir ugnies tai gali užimti net valandą arba daugiau. Toliau puodą atidengiame ir paliekame, kad „virtų“. Iš tikrųjų slyvos nevirs, o tik bus kaitinamos ir net nebandys burbuliuoti. Kas kurį laiką slyvas reikia maišyti, o ko toliau, tuo dažniau. Namai kvepės nežmoniškai skaniai :) Laikui bėgant, slyvos tirštės, spalva tamsės ir pamažu bus vis rudesnė. Kvapas irgi pamažu „tamsės“. Virti reikia kol liks maždaug 1/3 dalis pradinio kiekio. Priklausomai nuo slyvų kiekio ir ugnies visas virimo procesas gali užimti net 20 valandų. Žinoma nereikia visko daryti vieną dieną – galima virti 2-3 dienas. Marmeladą uždaryti karštuose stiklainiuose, pastatyti juos stiklainius aukštyn dugnu ir leisti atvėsti.

Greitas slyvų ir obuolių džemas

Šis džemas yra iš kategorijos „paprasčiau nebūna“, juk kas čia nuostabaus – slyvos, obuoliai, prieskoniai, o rezultatas netgi labai geras ir toks šiltai naminis :)




Džemui išvirti reikės:
Slyvų
Obuolių
Prieskonių pagal skonį pvz. cinamono (puikiai tinka kaip prie slyvų, taip ir prie obuolių), gvazdikėlių ar imbiero
Cukraus pagal skonį ir priklausomai nuo vaisių rūgštumo, galima ir be cukraus

Vaisius nuplauti, pašalinti slyvų kauliukus, obuolius nulupti bei supjaustyti gabaliukais. Vaisius bei prieskonius (be cukraus) įdėti į storadugnį puodą, uždegti kuo mažesnę ugnį ir virti, kol šiek tiek sutirštės. Pačiame virimo gale įberti cukrų, jei jį naudojame, išmaišyti. Džemą išpilstyti į karštus stiklainius, užsukti ir apversti, kad atvėstų. Jei iš viso nenaudojome cukraus, tai galima stiklainius pasterizuoti kelioliką minučių karštame vandenyje arba orkaitėje.


2009 m. spalio 4 d., sekmadienis

Vištų krūtinėlės su šoninė ir slyvų padažu

Tai dar vienas patiekalas, kurį reikia valgyti užsimerkus. Labai neišvaizdus, bet tikrai labai skanus. Esu pripratusi prie džiovintų slyvų bei mėsos derinio ir labai jį mėgstu pvz. aluje keptos džiovintomis slyvomis įdarytos vištų krūtinėlės arba nugarinė su slyvomis, žodžiu daug yra klasikinių receptų, kuriuose naudojamos džiovintos slyvos. O čia reikėjo šviežių. Pasidarė smalsu, nors ne taip labai kaip pernai, kai pirmą kartą gaminau Slyvų padažą su bazilikku ir česnakais.

Rezultatas buvo daugiau negu patenkinamas, patiekalas įeina į gaminamų valgių repertuarą ;) Vištiena yra labai neutrali mėsa, o vištų krūtinėlės - dar neutralesnes. Pagrindinis vaidmuo šiame recepte atitenka slyvoms ir šoninei – labai geras derinys, kurį papildo pomidorai ir lengvos aitriosios paprikos suteikiamos gaidelės. Šiaip padažas yra labai skanūs, likutį suvalgiau su mėsos pašteto likučiais, labai tiko. Dabar galvoju, gal reikia pagaminti daugiau ir uždaryti į stiklainius? Būtų kaip pusfabrikatis šiam patiekalui arba kaip padažas prie užkandžių... Taip gimsta nauji receptai ;)


Drąsuoliams prireiks (čia bazinė kompozicija, galima ją keisti pagal skonį):

apie 0,5 kg vištų krūtinėlės (galima pakeisti kitų dalių filė be odos)
6-7 plonų ir ilgų rūkytos šoninės gabaliukų
apie 350 g slyvų be kauliukų (geriausiai vengriškos, bet tiks ir kitos)
1-2 pomidorų
0,5-1 raudonos saldžios paprikos
1 v.š. slyvų marmelado (pakeičiau Slyvų padažu us baziliku ir česnakais)
1 v.š. petražolių
Druskos, juodųjų pipirų,
Aitriosios paprikos,
Maltos rūkytos paprikos (nebūtina)
Aliejaus

Paruošiame prieskonių mišinį vištienai t.y. išmaišyti druską, pipirus ir paprikas. Vištieną supjaustyti pailgais stambiais gabaliukais (vėliau juos reikės įvynioti į šoninę), išmaišyti su prieskoniais ir 1-2 a.š. aliejaus. Palikti kokiam pusvalandžiui pasimarinuoti.
Pomidorus nulupti. Slyvas, papriką ir pomidorus supjaustyti kubeliais – slyvas stambiau.
Įkaitinti keptuvę, greitai ant didelės ugnies apskrudinti vištieną. Nuimti, leisti kiek atvesti, kiekvieną gabaliuką įvynioti į šoninę, sutvirtinti dantų krapštukais. Mėsą vėl grąžinti į keptuvę ir apskrudinti šoninę. Nuimti, laikyti šiltai.
Į keptuvę dėti padažo ingredientus – pirmiausiai slyvas ir papriką, o po kokios minutės ar dvejų pomidorus, marmeladą. Paskaninti druska, pipirais, paprika arba kitais prieskoniais, galima įberti žiupsnelį cukraus. Troškinti kelias minutes, kol padažas šiek tiek sutirštės. Sudėti į padažą mėsą ir leisti pasitroškinti apie 15 min. Prieš pat pabaigą įberti sukapotas petražoles ir išmaišyti. Voila :)

Šaltinis: Olive & Flour (prieš mano pakeitimus)

2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Netikėtos dovanos arba slyvos, slyvos, slyvos...



Ką tik mano veidas atrodė lygiai taip pat, kaip šio katino ir tokių pačių džiugiu bei nustebusiu balsu pasakiau „Slyvos!?“. Prieš kokį pusvalandį atkeliavo labai netikėta dovana – kibiriukas su puikiomis vengriškomis ir maišas su didžiomis slyvomis. Kvepiančios, gražios ir tokios sultingos... Taigi noriu ar nenoriu, turiu laiko ar neturiu (nežmoniškai trūksta laiko) reikės nedelsiant pradėti Slyvų savaitę :) Jokiu būdu nesugadinsiu tiek gėrio. Todėl grįžtu prie mano kiek užmiršto dienoraščio. Supratau, kad jei tik iš karto nesurašysiu ir nepaskelbsiu recepto, tai tikriausiai jis taip ir liks nepaskelbtas. Per daug tų nufotografuotų ir nepaskelbtų jau guli „Work“ kataloge... Gal šį kartą pavyks ;)

Pašniukštinėjau savo receptuose ir nutariau, kad mažiausiai pastangų reikalauja Slyvų marmeladas be cukraus ir Marinuotos česnakais įdarytos slyvos, gal dalį marmelado paaukosiu šokoladinio marmelado recepto išbandymui (smalsu! ;)).

O kol kas rekomenduoju:
- Slyvų padažas su baziliku ir česnakais
ir
- Slyvų pyragą, kurio neįmanoma sugadinti

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Marinuoti agurkai su čili

Apart agurkų ir paprikos salotų stiklainius pavyko užpildyti labai skaniais ir pikantiškais agurkais su čili. Čia tikrai nėra apie ką daug pasakoti. Skanu ir tiek ;) Reikės daryti dar, nes keli stiklainiai jau suvalgyti.


3 kg agurkų - didesnių, geriau išeina nei iš mažesnių
4 v.š. druskos
3 galvutės česnako (arba daugiau)
kelių šviežių čili pipiriukų (pagal skonį, dedu po maždaug 1/3 pipiriuko 0,7 l stiklainiui)

Marinatas*:
0.5 kg cukraus (viskas teisingai, saldumas sudaro puikia kompozicija su pikantiškumu)
1.5 stikl. 10% acto,
1 stikl. vandens

1. Marinatą užvirinti, atvėsinti.
2. Agurkus nuplauti, nelupti, pjaustyti 2-3 cm gabaliukais, pasūdyti, gerai išmaišyti, palikti mažiausiai 4 valandoms (būtinai!), nupilti sultis.
3. Česnako skilteles ir čili su sėklomis stambiai supjaustyti.
4. Dėti viską į stiklainius, užpilti marinatu, pasterizuoti apie 5 min. nuo užvirimo.

* Tai tik marinato proporcijos. Jei pritrūko marinato, reikia padaryti dar vieną porciją. Jei įpilsite vandens, praskiesite marinatą ir galutiniai agurkų skonis bus visiškai kitoks.
Marinato kiekis taip pat priklauso nuo to, kiek agurku tilpo į stiklainį – kartais prikemšame daugiau, kartais mažiau, pvz. kaip žemiau rašė Renatė – jei agurkai supjaustyti juostelėm, marinato užtenka.


2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Agurkų ir paprikų salotos su ciberžole ir cinamonu

Liūdna ar neliūdna, o valgyti tai norisi ;) Todėl išvijau liūdesį į kamputį, tegu palaukia, kol turėsiu laiko, ir ėmiausi konservavimo. Juk žiema jau stovi už slenksčio ir taip piktdžiugiškai šnibžda sau po nosimi „Nespėsi, nespėsi, nieko neturėsi...“. Ne. Vienareikšmiai nenoriu po kelių mėnesių graužti nagų, kad pasidaviau kažkokiai tai kvailai nuotaikai ir dabar mano rūsyje nieko nėra. Nupūčiau dulkes nuo seno sąsiuvinio (tokio žalio, su langeliais ir dauginimo lentele, 12 lapų, už 4 kapeikas – pamenate tokius? :)) su receptais iš anos epochos, atradau ir dešifravau mano kreivus belekokius užrašus padarytus prieš kokį mėnesį, kai eksperimentavau su agurkais, ir užsidariau virtuvėje.
To užsidarymo rezultatu buvo daug širdį šildančių stiklainių su skirtingais agurkais. Dalį tų stiklainių sudaro šios labai, labai linksmos ir kvapnios agurkų ir paprikų salotos. Skonis tikrai nelietuviškas, o greičiau koks indiškas arba arabiškas, todėl tradicionalams gali nepatikti (Pagrindinis Valgytojas, paragavęs salotas iš testinės partijos, pasakė, kad jam per daug prieskonių), bet man labai patiko ir manau, jog šis receptas yra tikrai vertas dėmesio, todėl pagaminau šiek tiek vien tik sau. Nuotrauka padaryta prieš mėnesį, kai testavau receptą.


Salotoms pagaminti reikės:
2,5-3 kg agurkų
1 didelio balto svogūno
1 raudono svogūno
1 didelės morkos
10 vidutinių saldžiųjų paprikų (gražiai atrodo, jei skirtingų spalvų)

1 marinatas:
1/2 stikl. druskos
8 stikl. vandens
Užvirinti, užpilti daržoves, išmaišyti. Palikti 3 val., nupilti.

2 marinatas:
1 v.š. garstyčių sėklų
1 v.š. cinamono
1 v.š. ciberžolės (kurkumos)
1 a.š. gvazdikėlių
2 a.š. kvapniųjų pipirų
2 stikl. rudojo cukraus (dėjau baltojo cukraus ir nendrių melasos)
4 stikl. obuolių acto (6%) (man buvo per daug, įpyliau vandens)

Švarių ir sterilizuotų stiklainių*

1. Daržoves stambiai supjaustyti, morką sutarkuoti ant burokėlių tarkos.
2. Marinatas nr. 1 - užvirinti, užpilti daržoves, išmaišyti. Palikti 3 val., nupilti.
3. Marinatas nr. 2 - užvirinti, karštu užpilti daržoves, palikti 12 val.
4. Pripildyti stiklainiukus, pasterizuoti karštame vandenyje arba orkaitėje apie 5-10 min.

* Nuplauti stiklainius, sterilizuoti garuose, orkaitėje (mano mėgstamiausias būdas) arba mikrobangų krosnelėje (mikrobanginės neturiu, todėl tik pakartosiu, ką girdėjau apie šį sterilizavimo būdą - į kiekvieną reikia įpilti šiek tiek vandens, įjungti max. galingumą ir palikti kokioms 3 min.)

Pastaba:
Prieskonius (cinamoną, ciberžolę, gvazdikėlius) galima pakeisti mėgstamu curry mišiniu. Cukrus nebūtinai turi būti rudas, dalį galima pakeisti baltu arba įdėti medaus.

2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Naujas seno patiekalo pavadinimas – šakšuka

Gyveni ir mokaisi... Užvakar sužinojau, kad nuo seno gaminta kiaušininė su pomidorais visai ne šiaip sau kiaušinine su pomidorais, o ilgą istoriją turinti šakšuka. Ar tik man šio paslaptingo žodžio skambėsis primena pasaka apie Ali-Babą ir 40 plėšikų? Paklausiau Google ir supratau, kad visai teisinga ta mano asociacija. Šakšuka arba čakčuka (dar kitaip shakshouka, shakshuka arba chakchouka, o rusiškai – шакшука ir чакчука) – tai Vidurio Rytų šalyse (Jemene, Tunise, Maroke, Izraelyje) gerai žinomas patiekalas. Panašų valgį turi ir Turkijos bei Lotynų Amerikos gyventojai – turkiškas vadinasi menemen, o tas iš už vandenyno - huevos rancheros (ne, tai neskamba taip, kaip mums norėtųsi! :D) Be to, jei mano atmintis nešlubuoja, tai kažką panašaus valgėme ir Bulgarijoje. Žodžiu, pirmyn į šiltus kraštus! ;)

Be jokių abejonių šį patiekalą galima priskirti prie „receptų tiek, kiek šeimininkių“ patiekalų grupės, todėl jokių būdų nepretenduosiu, kad šitas yra vienintelis ir pats teisingiausias ;) Iš kitos pusės – kiekvienas gali pagaminti savo _teisingiausią_ šakšuką (oi, kaip man patinka šis žodis ;)). Kiek supratau, skaitydama skirtingus receptus, yra keli būtini ir nepakeičiami ingredientai – kiaušiniai, pomidorai, alyvuogių alyva, druska ir pipirai. Visi kiti – tai regiono, fantazijos (o gal ir šaldytuve esančių produktų) bei skonio reikalas ;)

Šeštadienio pusryčiams pagaminau tokį „skurdžiausią“, bet tikrai neprasčiausią (juk mažiau yra daugiau!) šakšukos variantą. Nuotraukų nėra – išdavikas fotoaparatas pasakė, kad be maisto jis atsisako dirbti (kur aš tai jau girdėjau?). Tad gal kitą kartą, kuris (bent jau taip manau) bus gana greitai – ieškodama informacijos perskaičiau šitą straipsnį ir vėl užsinorėjau šakšukos... Mums labiausiai patinka valgyti su duona, marinuotais agurkais su čili ir taure sauso balto vyno (na ir kas kad ryte geria tik aristokratai arba degeneratai? Na tinka tas vynas prie šašukos... Tiesiog tinka!)

Norint sužinoti, kas slepiasi po šiuo paslaptingu pavadinimu, reikės paimti (variantas minimumas):

4 kiaušinių
4 didelių ir labai, labai sunokusių pomidorų
1 vidutinio dydžio svogūno
2-3 didelių skiltelių česnako
Žolelių (baziliko arba raudonėlio arba ... arba nors šviežių petražolių lapų)
Prieskonių (druskos, juodųjų pipirų, žiupsnelio cukraus – čia minimumas, be to galima pagardinti pvz. romos kmynais t.y. kuminu, aitriąja paprika ir t.t. pagal skonį)
Alyvuogių alyvos

Smulkiai supjaustyti svogūną ir česnakus ir pakepinti/patroškinti alyvoje. Pomidorus nulupti (bus lengviau, jei pomidorus keliolikai sekundžių užpilsime verdančiu vandeniu, po to įmesime į šaltą ;)), supjaustyti kubeliais, galima pašalinti sėklas. Pomidorus įdėti į keptuvę, pagardinti druska, pipirais, cukrumi, įdėti smulkiai sukapotas žoleles ir troškinti apie 20 min., kol padažas labai sutirštės (atsargiai padažas „spjaudosi“). Tirštame kvapniame pomidorų padaže reikia padaryti įdubimus ir į juos atsargiai įmušti kiaušinius. Kiaušinius pasūdyti, papipirinti. Keptuvę galima pridengti. Valgyti su duona ir baltų vynu ;)

Pastaba:
- Daržovių troškinį galima praturtinti ir kitomis daržovėmis pvz. papriką, baklažanais ar cukinijomis.

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Saule kvepiantys namai arba pomidorų džiovinimas

Kai viduje apsigyvena kažkoks nepaaiškinamas liūdesys, norisi tapti tokia mažyte ir nematoma bei pasislėpti kur nors kamputyje... Kai kažkur dingsta noras su kuo nors bendrauti, ką nors gaminti... Kai visa fantazija ir gabumai kažkur dingsta... Telieka garsiai kelis kartus sau pakartoti, kad esi suaugusi, atsakinga ir uždrausti išmesti kelis kilogramus nuostabių kvepiančių pomidorų, kurie jau kelias dienas liūdnai guli ant virtuvinio stalo. Pasakiau. Dabar mano namai pasakiškai kvepia karšta žolelėmis pagardinta saule :) Nors noras nusišypsoti puodams ir keptuvėms vis dar kažkur tai bastosi, bet tas kamputis jau pasidarė kiek per niūrus. O tai jau šis tas :)


Norint padovanoti savo namams šiek tiek kvapnios saulės reikia turėti pomidorų. Geriausiai tinka tokie nedideli, pailgi, mėsingi ir labai, labai kvapnūs pomidorai. Juos reikia nuplauti, nusausinti, supjaustyti per pusę arba ketvirčiais, pašalinti sėklas. Skardą rekomenduoju iškloti aliuminio folija (blizgančia puse į viršų), ant jos dėti pomidorus odele į apačią, apibarstyti žolelėmis (bazilikas, raudonėliai ir t.t., galima šviesiais ar džiovintais) ir stambia druska. Orkaites negalima visiškai uždaryti, džiovinti 8-10 valandų apie 50-70C temperatūroje. Džiovinimo laikas priklauso nuo pomidorų dydžio. Išdžiuvę pomidorai turi likti gana elastingi. Tuos pomidorus, kuriuos pavyko apginti nuo suvalgymo (kokie jie skanūs!), sudėti į stiklainius įmesti česnako skiltelių, žolelių ir užpilti karsta, bet neverdančia alyvuogių alyva (nebūtinai turi būti pirmo spaudymo, tinka ir pigesnės rūšis), uždaryti ir apversti stiklainius.



Karštą vasarą galima bandyti džiovinti saulėje (ar mūsų kraštuose užteks tos saulės?), tik reikia neužmiršti, kad kiekvieną dieną vakare būtina skardas įnešti į sausą patalpą, kad pomidorai neprisigertų rasos. Taip pat džiovinimui galima panaudoti elektrinį džiovintuvą.

Apie kitą džiovintų pomidorų komservavimo būdą galima paskaityti pas Eglę.

Linksmi sumuštiniai :)

:)))



Daugiau nuotraukų galite rasti Funky Lunch svetainėje :)

2009 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

Kreminė agurkų ir avokado sriuba su krevetėmis ir čili

Tai dar viena žalia sriuba ;) Aš tikrai nespecialiai, tiesiog taip išeina ;) Gal jau reikia įvesti specialią žymę "Žalios sriubos"? ;)

Agurkų savaitei antrą kartą pagaminau kreminę agurkų ir avokado sriubą su krevetėmis ir čili. Derinys yra kiek neįprastas, nes sriuba yra patiekiama šalta su karštomis krevetėmis. Krevetės gaunasi labai kvapnios ir pikantiškos, todėl švelni bei gaivi agurko ir avokado kompozicija sudaro joms puikų foną. Taigi sriuba įrašyta į gaminamų patiekalų sąrašiuką :) Receptas iš čia.


Sriubai pagaminti reikės:

3-4 vidutinio didžio agurkų arba 1 vienas ilgas
1 v.š. alyvuogių alyvos
1/3 nedidelio poro
1 sunokusio avokado
1/2 l daržovių sultinio
apie 1 v.š. pjaustytų krapų (su kaupu)
1 v.š. pjaustytos kalendros
150 ml grietinėlės (riebios - 30%)
druskos ir juodųjų pipirų
Natūralaus jogurto papuošimui

Agurką (nereikia nulupti) ir porą supjaustyti gabaliukais, troškinti puode apie 7 min. Įpilti pusę sultinio ir virti dar apie 10 min. Nuimti nuo ugnies, pridėti krapus, kalendrą bei avokado minkštimą, blenderyje pertrinti, sriuba turi būti vientisos, kreminės konsistencijos. Įpilti likusį sultinį, grietinėlę, pasūdyti, pagardinti šviežiai maltais pipirais, įdėti į šaldytuvą, kad atvėstų.
Šaltą sriubą pilti į lėkštes, puošti jogurtu ir kalendra, į kiekvieną lėkštę dėti po 3 krevetes kartu su aštriai česnakinę alyvą, kurioje jos kepė.

Krevetėms paruošti reikės:

3 v.š. alyvuogių alyvos
12 rausvų (virtų) didelių krevečių
1 - 2 a.š. labai smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos (čili)
1 labai smulkiai supjaustyto skiltelės česnako
1 v.š. supjaustytos kalendros
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Įkaitinti alyvą, įdėti česnaką, čili ir nusausintas (labai svarbu!) krevetes. Kepinti apie 30 sekundžių iš kiekvienos pusės. Pagardinti druską ir pipirais, apibarstyti kalendrą.

2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Gera žinia ir pusryčiai su dedikacija ;)

Šiuos pusryčius dedikuoju Vilmai ir Neringai ;))))



Be to turiu dar vieną nuostabią žinią. Reanimavo mano senuką Canon PowerShot S1IS! Visai nemokamai! Paaiškėjo, kad šiame modelyje matricoje buvo kažkokia klaida ir Canon visas sugedusias matricas keitė nemokamai, nepriklausomai nuo to, kad aparatas pirktas daugiau nei prieš 5 metus :) Valio!!
Tik esu pikta ant savęs, kad po to, kai pirmame fotoservise norėjo už tai gana nemažai pinigų (senukas dabar yra vertas mažiau nei 200 lt), nepatikrinau kitame fotoservise... Gyveni ir mokaisi.

2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

Vakarienė danguje? Kodėl gi ne!

Dar viena gyvenimo įdomybė iš kategorijos "Ko tik žmonės nesugalvoja" :)

Norint papietauti arčiau žvaigždžių, reikia užsukti čia.

2009 m. liepos 28 d., antradienis

Makaronai su greitu lašišos padažu

Nėra paslaptis, kad kartais mes su Elžbieta be jokių tarpusavio konsultacijų galvojame ir darome tą patį. Praeitą penktadienį vėl buvo toks atvejis – neturėdamos laiko gaminome makaronus su greitu lašišos padažu :) Tokius spagečius su lašiša gamino Elžbieta, o maniškiai žemiau.

Šiuos makaronus gaminu labai dažnai, ypač žiemą. Jie tikrai yra labai jaukus :) Gaminau ir Greito maisto savaitei, tik kaip man dažnai atsitinka – neradau laiko gražiai nufotografuoti, surašyti recepto ir paskelbti. Todėl šį kartą pagalvojau „Dabar arba niekada!“ ;)

Nuotrauka naktinė (būtinai reikės perfotografuoti), daryta prieš kelerius mėnesius, kai kartą dėl vėlyvos valandos jau negalėjau nusipirkti pomidorų pastos ir padažą gaminau jos. Ana kartą gaminau su rūkyta lašiša – kartais lenkiškose parduotuvėse būna pirkti salotoms skirtos rūkytos lašišos, tai geros kokybės gabaliukai (visai netgi nemaži), kurie gamintojui lieka po lašišos apipjaustymo, kainuoja daug mažiau už „normalios prekinės išvaizdos“ rūkytą lašišą ir puikiai tinka salotoms, makaronams ir t.t.

Receptą labai seniai (gal prieš dešimt metų?) mano drauge atvežė iš Italijos.


Patiekalui pagaminti reikės:

Makaronų
Poro (baltosios dalies)
1-2 česnako skiltelių
Apie 50 ml stipraus alkoholio (gali būti gin, degtinė ir t.t.)
200 g grietinės (18% ar daugiau)
Mažos saujelės žalių krapų arba petražolių (krapai geriau, žiema pvz. šaldytų)
2 a.š. pomidorų pastos (30% koncentrato)
200 – 250 g lašišos (rūkytos, sūdytos arba žalios)
Druskos, juodųjų pipirų
Alyvuogių alyvos

Kol verda makaronai, supjaustyti porą plonais griežinėliais arba pusgriežinėliais, smulkiai sukapoti česnakus ir krapus (atskirai), gana smulkiai supjaustyti lašišą. Keptuvėje ant alyvos patroškinti porą, pridėti česnakus, dar kokią minutėlę pakaitinti, įpilti alkoholį, išmaišyti, leisti išgaruoti, įpilti grietinę, įdėti pomidorų pastą ir krapus, išmaišyti, įdėti lašišą, druskos (jei lašiša buvo rūkyta ar sūdyta, nereikia) ir pipirų. Patroškinti kelias minutes, paragauti. Padažą išmaišyti su makaronais. Prie makaronų labai gerai tinka taurelė vyno :)

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų