Dal shorba – indiška geltonųjų lęšių sriuba

Atmerkiu vieną akį. Ar verta atmerkti kitą? Kambaryje tamsu. Į langą stuksena lietus. Esu pasiruošusi duoti galvą, kad yra kokią 6-tą val. ryto. Bet gerai, kad niekas nenori mano galvos. Laikrodis rodo 20 po 8-tos. Nea. Tikrai neverta atmerkti kitos. Užmerkiu akį. Šilta. Minkšta. Gera. Taigi kuo ten baigėsi tas paskutinis sapnas? Geras buvo, reikia „dažiūrėti“. Hmmm... Keista. Iš kur žalioje ir spalvingoje pievoje gali būti kavos? Bet ko sapnuose neprisapnuosi... Šilta. Saulėta. Gražu. Kavos aromatas stiprėja. Kažkas pakuteno mano nosį. Vėl atmerkiu akį. Prieš pat nosį matau keistą žalią... kažką. Atsargiai, neatmerkdama kitos akies, įjungiu aštrumo reguliavimo funkciją ir matau mano mėgstamiausią puodelį su karšta kvapnia kava. Na jau gerai, gerai. Atmerkiu kitą akį. Kitoje mano Brangiausiojo rankoje yra mažutė lėkštutė su gabalėliu moliūginio kekso su spanguolėmis (kokia aš buvau vakar protinga, kad išėmiau jį iš šaldiklio!). Įsivynioju į antklodę ir leidžiu rytui lėtai, mažais gurkšneliais ateiti į mano gyvenimą.

Po tokios laimingos dienos pradžios norėjau atsidėkoti Mielajam kažkuo, kas praskaidrintų ir pralinksmintų tą niūrią ir tamsią lapkričio nuotaiką, apglebusią pasaulį už lango. Šiam tikslui pasiekti pasirinkau Jūratės gaminta pagal Sanjeev Kapoor receptą Dal shorba. Su geltonais lęšiais dar neteko susidurti, taigi buvo dar įdomiau. Skonį kaip ir nujaučiau, nes gana dažnai gaminu šiek tiek panašią Persišką lęšių sriubą (apie ją kada nors būtinai papasakosiu), bet buvo labai smalsu paieškoti tų subtilybių.

Taigi sriuba suvalgyta. Buvo būtent taip, kaip parašė Jūratė:
„...Štai ir viskas! Švelniai jaučiasi apkepintas česnakas, labai gero skonio priduoda paskrudintas kuminas, o šiek tiek citrinos rūgštelės - malonus kontrastas minkštiems lęšiams. Vien skaisčiai geltona ir žalia spalvos suteikia energijos - tikras antidepresantas, kai trūksta saulutės :o)“

Ačiū, Jūrate! :)


Cituoju Jūratę:
*****************
Dal shorba

Reikėjo:
1/2 puodelio moong lęšių (moong dal)
4-5 puodelių vandens
1 vidutinio svogūno
2-3 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
mažo gabalėlio imbiero (apie 2 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (pagal norimą aštrumą)
1 a.š. kumino (indiško kmyno)
1-2 v.š. sviesto
druskos pagal skonį
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
sauja šviežios kalendros

1. Susmulkiname svogūną, česnaką ir imbierą. Jei nemėgstate labai aštriai, čili pipirus perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite į puodą visas nesmulkintas puseles ir prieš patiekiant sriubą, jas išimkite.
2. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname svogūnus. Kai jie pasidarys permatomi, įdedame česnaką ir imbierą ir dar šiek tiek pakepiname nepamirštant pamaišyti. Galiausiai įdedame maltos ciberžolės ir gerai sumaišome.
3. Suberiame moong lęšius ir supilame vandenį. Vandens iš pradžių gali pasirodyti daugoka, tačiau jo nemažai nuvirs, o lęšiai išbrinks. Užverdame ir primažiname liepsną, įberiame druskos pagal skonį ir sudedame čili pipirus. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti, nes kitaip ant dugno nusėdę lęšiai prisvils. Keletą kartų nugraibome ant paviršiaus susidariusią putelę. Vėliau gali tekti įpilti dar šiek tiek vandens. Verdame kol lęšiai visai suminkštės (apie 30 - 45 min).
4. Jei mėgstate trintas sriubas, išvirus lęšiams juos galima pertrinti. Aš mėgstu netrintas sriubas, todėl šį žingsnį praleidau.
5. Užbaigiamajam akcentui - užkaitiname svietą, kol jis pradedą burbuliuoti, tačiau dar nepradeda degti ir suberiame kuminą. Taip pakepame svietą su kuminu vos keletą sekundžių ir supilame į puodą su sriuba.
6. Įspaudžiame apie valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir prieš pat patiekiant, suberiame susmulkintos šviežios kalendros. Šviežia kalendra kiekvienam patiekalui priduoda gaivumo!
*****************