2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Karštas alus arba vaistai nuo peršalimo

Lietuviams šildyto alaus skonis yra gan neįprastas, bet vis dėl to rekomenduočiau pralaužti ledus ir nors vieną kartą pabandyti paruošti. Juk negali minios slovakų, čekų, lenkų klysti ir gerti šlykštynės ;)
Šildytas (karštas) alus yra labai skanus dalykas, jei teisingai padarytas žinoma. Beje, čia kaip bonusas ;) jis dar puikiai padeda pirminėje peršalimo stadijoje (kaip ir karštas vynas).
Nuotraukoje esantis alus buvo šildomas specialiai Antigripinių patiekalų savaitėi, todėl antrame fone dar ruduo.


Alus daromas taip (mano būdas): į puodą įpilti truputi vandens, į vandenį įmesti cinamono žievės, imbiero gabaliuką, kelis gvazdikėlius, kelis juoduosius pipirus, kardamono sėklų ir anyžiaus (šito, jei kas mėgsta). Viską trumpai virinti, kad nuoviras įgautų prieskonių skonio. Tada pilamės alų. Alus turi būti kuo saldesnis. Pašildome, bet neužviriname – čia reikia stovėti ir spoksoti į tą puodą, nes alus akimirksniu išbėga ir visas darbas šuniui ant uodegos... Į puodelius dedamės medaus pagal skonį ir užpilame karštu alumi. Po tokio gėrimo niekas nepasakys, kad jam šalta ;)


Mažiau sudėtingas būdas (naudoja baruose): tai pašildyti alų, įberti malto cinamono, įdėti medaus ir pripilti imbiero sirupo. Bet man asmeniškai visiškai nepatinka, kai aluje plaukioja tas maltas cinamonas ir kartais maltas imbieras... na o sirupas, tai visada sirupas – skonis identiškas su natūraliu ;)

O balso atstatymui tai šildyto alaus su plaktu kiaušiniu reikia – reikia pašildyti alų, kaip aprašiau, kol vyksta šildymas iki baltumo išplakti kiaušinį su cukrumi, karštą alų pamažu visą laiką plakant pilti į kiaušinį. Voila.
Kiaušinis iš vis balsui gera poveikį turi. Pvz. plakti kiaušiniai su romu, tai visų operų dainininkų balso priežiūros būdas.

Man peršalus balsą atstatyti padeda karštas pienas su medumi. Idealiai tai dar būtų šaukštelį sviesto į ta pieną įdėti, bet baisi šlykštynė tada gaunasi... brrr...

Linkiu sveikatos!

Žuvies paštetas

Ar jūs mėgstate paštetus? Aš labai. Tai vienas iš mano vaikystės skonių. Todėl niekuomet nepraleidžiu progos paragauti kokį naują arba pagaminti pagal seniai žinoma ir gerai „įvaldytą“ receptą.
Šį kartą bandysiu Jūs gundyti mano mamos žuvies paštetu. Jau ilgus metus šis patiekalas kiekvienais metais yra ant mūsų Kūčių ir Kalėdų stalo bei dažnai būna ir per kitas šventės. Be to gana dažnai ji gaminu, kai „po ranką“ patenka daugiau žuvies. Šis paštetas yra labai universalus – jį galima valgyti karštą ir šaltą (ant skirtingų salotų mišinio arba tiesiog ant duonos kaip sumuštinį), galima užšaldyti (galima iškepti anksčiau, o prieš šventes tik atšaldyti), galima apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ir pakepinti, kaip greitus kotletukus. Galimybių begalė. Receptas yra vaikiškai paprastas ir labai greitas (ypač jei imsime žuvies filė), o skonis... Skonis labai švelnus ir patinka net tiems, kurie nekenčia žuvies ;)


Nuotraukoje paštetas yra kiek „dėmėtas“, nes šį kartą tai buvo skirtingų žuvų paštetas – šiek tiek lašišos likučių, šiek tiek menkės. Jei darysite vien tik iš baltos žuvies (pvz. menkės), paštetas bus daug gražesnis.

Žuvies paštetui paruošti reikės (proporcijos labai apytikslės):

1 – 1,3 kg žuvies filė
apie 100 g „vakarykščio“ batono
2 kiaušinių (arba 3, jei maži)
apie 200 ml riebios grietinėlės (būtinai riebios, kad paštetas nebūtų sausas)
druskos, juodųjų pipirų
sandarios kekso formos 23x11 cm

Batoną užpilti grietinėlę ir palikti, kad suminkštėtų. Iš žuvies pašalinti visus kaulus. Visus ingredientus sudėti į virtuvinį kombainą ir sumalti iki vientisos masės. Jei neturite kombaino, žuvį ir batoną galima sumalti mėsmale. Masė turi būti kaip labai tiršta grietinė. Jei masė nėra pakankamai skysta, galima įpilti daugiau grietinėlės. Masę dėti į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais apibarstytą formą. Ant viršaus galima padėti šiek tiek šviesto, bet tai nebūtina. Formą reikia uždengti aliuminio folija. Kepti su vandeniu* apie 1 val. 180C temperatūroje.

Pastabos ir rekomendacijos:
- dažniausiai šiam paštetui naudoju ledjūrio menkę, paprastą menkę ar baltąjį plačiakaktį, mama gamina ir iš heko. Manau, kad skanus paštetas gali gautis ir tokių pigių žuvų, kaip karšiai, tik kaip iš jų pašalinti tuos visus kaulus? Gal žinote?
- paštetą galima praturtinti skirtingais priedais pvz. žaliais žirneliais ar morkų kubeliais, nors man skaniausias yra bazinis variantas „be nieko“;
- vietoj grietinėlės galima paimti šviežių, nesūdytų lašinių, nors aš labiau mėgstu su grietinėlę;
- galima paskaninti malta citrininų žievele ar kitais mėgstamais žuvies prieskoniais, nors mano manymu neverta ;)

* Kepimas su vandeniu – forma su paštetu įstatoma į kitą didesnę formą, į kurią yra pilamas vanduo – maždaug iki pusės formos su paštetu aukščio, ir visa konstrukcija yra statoma į karštą orkaitę. Jei kepimo metu vanduo išgaruoja, reikia įpilti daugiau.

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

Apie nemigą arba Torūnės meduolis pagal Pierre Hermé

Ką galima veikti, jei kankina nemiga? Bravo! Skaityti skanius dienoraščius ir landžioti po kitus skanius puslapius. Ką galima veikti, jei nemiga kankina per Meduolių savaitę? Bravo! Kepti meduolį. Tik labai tyliai.
Dabar namai pasakiškai kvepia medumi ir prieskoniais. Žinote, šiandien pirmą kartą galvoje suskambėjo varpelis „din, din, din... Kalėdos, Kalėdos... din, din, din“. Ar tai prieskonių magija? Kito paaiškinimo neturiu. Todėl visi, kuriems dar neskamba galvoje jokia kalėdinė dainelė, bėkite į parduotuvę prieskonių ir iškepkite sau nedidelį artėjančių Kalėdų gabaliuką :)

Mano žiema visada yra pilna kvapnių prieskonių, medaus. Dedu juos visur ir į gėrimus (ach, tas karštas alus arba vynas), ir į antrus patiekalus (mėsos cimesas su slyvomis ir moliūgu... kad tik nepamirščiau nusipirkti moliūgo), na ir žinoma į pyragus, tarp kurių kvapniausiais yra meduoliai ir jų pusbroliai morkų pyragas, moliūgų keksas su spanguolėmis ar meduolinis velniukas.

Torūnės meduolis yra pirmas šiame „sezone“, bet tikrai nepaskutinis. Šiemet nutariau būti tvirta, neleisti suvalgyti viso ir kiek su juo paeksperimentuoti t.y. (kaip ir parašyta originaliame recepte) pabandyti palaikyti kokia savaitę ar pusantros, įvyniojusi į virtuvinį rankšluostį. Apie rezultatus pranešiu.
Labai norėčiau papasakoti apie jo skonį, bet net nežinau, ką parašyti... Jis yra kaip... kaip... tiesiog kaip Kalėdos. Pilnas šilumos, ramybės, jaukumo ir džiaugsmo.

Norint iškepti šiek tiek ramybės ir džiaugsmo, reikės:
250 g kvietinių miltų
250 g ruginių miltų (nerupių)
250 g medaus
150 g sviesto
100-150 g cukraus (originaliame recepte 200 g)
5 kiaušinių
100 g džiovintų slyvų
20 g prieskonių mišinio meduoliams
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š. sodos

1. Miltus sumaišyti su soda ir kepimo milteliais.
2. Smulkiai supjaustyti džiovintas slyvas.
3. Atskirti baltymus nuo trynių.
3. Medų su prieskoniais pašildyti (beveik užvirinti) ant nedidelės ugnies, iki pasijus toks vientisas medaus ir prieskonių kvapas.
4. Kol medus tirpsta, iki putų išplakti sviestą su cukrumi. Plakant, po vieną pridėti trynius. Masė turi būti labai puri. Visą laiką plakant, po vieną šaukštą dėti medaus ir prieskonių masę.
5. Atskirame inde iki gražių pūtų išplakti baltymus.
6. Į tešlą įmaišyti slyvas ir visą laiką maišant dėti po vieną šaukštą baltymų ir miltų iki visi ingretientai bus įmaišyti.
7. Tešlą išpilti (ji kiek skystoka) į sviestu išteptą bei miltais išbarstytą formą ir kepti valandą įkaitintoje iki 180C laipsnių orkaitėje iki sauso „pagaliuko“ t.y. arčiau laiko pabaigos tikrinti dantų krapštuku arba degtuku, ar meduolis jau iškepė.
8. Atvėsinti ant grotelių. Laikyti įvyniotą į virtuvinį rankšluostį.

Pastaba:
- 0,5 ingredientų užtenka 23x11 cm kekso formai, tešlos atrodo mažai – maždaug 1/3 formos, bet meduolis labai gražiai išauga.


Šaltinis: Moje wypieki

Prieskonių mišinys meduoliams

Mano meduolinės patirties kaupimas prasidėjo nuo pirktinio mišinio. Tai buvo prieš kokius 8 ar 9 metus. Iškepusi kelis meduolius pagalvojau, o kodėl gi nepabandyti pačiai sumaišyti prieskonius, juk turėtų būti daug kvapniau su šviežiai maltais prieskoniais. Kaip pagalvojau, taip ir padariau :) Nuo to laiko išbandžiau daug skirtingų mišinių receptų, bet šitas yra geriausias ir labiausiai patinka. Mišinys yra pasakiškai kvapnus. Vakar naktį kepiau Torūnės meduolį, tai namai iki šiol kvepia medumi ir prieskoniais.


1 kg miltų reikės:

1 v.š. cinamono
1 a.š. imbiero
1 a.š. kardamono
0,5 a.š. muskato riešuto
0,5 a.š. gvazdikėlių
0,5 a.š. kvapniųjų pipirų
1/4 a.š. juodųjų pipirų
žiupsnelis druskos
1 a.š. džiovintų apelsinų žievelių
1 a.š. džiovintų citrinų žievelių

Viską sumalti ir išmaišyti. Laikyti sandariai uždaromame indelyje.

Šaltinis: Moje wypieki

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Nemirtingas silkių trio

...arba apie tai, kaip vėl nepavyko pagaminti visko, ką suplanavau.
Kaip ir kiekvienai savaitei Silkės savaitei buvau puikiai paruošusi – apie 10 receptų, iš kurių (taip planavau) galvojau pagaminti gal 7, net 1967 m. knygą apie silkę ir silkės patiekalus radau (įdomu buvo peržiūrėti). Ir kas? O gi kolegė susirgo ir teko vietoj jos važiuoti į komandiruotę. Vakar naktį grįžau. Taigi vietoj visų suplanuotų patiekalų suvalgėm tik 3 labai klasiškai paruoštas silkutes su bulvėmis bei vienas salotas. Tik tiek, bet labai mėgstame silkę, todėl visus suplanuotus receptus būtinai pagaminsiu ir jais pasidalinsiu (jei tik gausis kažkas, kuo verta bus pasidalinti).

Silkė – tai nuostabi, puiki ir labai sveika žuvis. Gal kiek pabodusi, bet manau, jog tai tik fantazijos ir drąsos, derinant produktus, klausymas. Neverta parduotuvėse vengti lentynų su silke, nes silkė yra riebi žuvis ir joje yra labai daug vertingų riebalinių rūgščių, be to silkė yra labai švari žuvis t.y. ji gyvena labai trumpai ir joje nespėja susikaupti jokių sunkių metalų, kaip pvz. tune. O visos šios didelės laimės viršūne yra tai, kad silkė yra labai pigi žuvis! :) Ar gali būti tobulesnis derinys – skanu, sveika ir pigu? Bet... kaip dažniausiai būna yra nors vienas „bet“ ...bet reikia mokėti gerai pasirinkti. Apie tai, kad gamintojai, norėdami įtikti neišmanėliams klientams, balina silkę, jau minėjau (pamenu, kaip vaikystėje mama pamokydavo „Rinkis baltesnę silkę“... Mamyte, Mamyte...). Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Pirmadienį, pirkdama silkę, peržiūrėjau 3 sūdytos silkės filė etiketes (silkė buvo parduodama 20 l kibiruose) ir ant visų buvo skirtingi „E“ ir saldikliai. Kam, aš klausiu? Juk sūdymui užtenka druskos ir vandens? Ilgus šimtmečius žmonės puikiai konservavo vien su druska, o dabar prireikė dar kažko... Skaitykite etiketes... Teisingą ir sąžiningą silkę radau tik bačkoje, kur buvo parduodama visa žuvis be galvos, teko pačiai padaryti filė. Tai aišku neužima daug laiko, bet vis dėl to maloniau būtų gauti jau be kaulų.

Galvoju, kad mano dienoraštis be šitų klasiškų ir turbūt visiems gerai žinomų silkės ruošimo receptų būtų kaip nemano ;) O kartu su nemirtinga silke kailinukuose, kuria tiesiog dievinu ir man tikrai nesvarbu, kad nemadinga ir iš senų laikų, čia bus mano namų nemirtingas silkių trio :) Nuotraukoje pirmame plane yra Silkė marinuota su svogūnais, toliau Silkė su morkomis ir Vyriška silkė. Kiekviena iš jų puikiai tinka prie bulvių, bet prie degtinės vienareikšmiai puikiai tinka toji paskutinė – su česnakais ir mairūnais (todėl ir vadinasi vyriška – draugės tėvas ir brolis, kurie yra medžiotojai, neišvažiuoja iš namų be didelio silkės stiklainio – sako, kad draugai juos iš jų medžiotojų kompanijos išmes, jei be silkės atvažiuos ;)). Vyriškos silkės receptas jau buvo čia. Silkė su morkomis – tai labai skanus sūrumo bei saldumo derinys.


Silkė marinuota su svogūnais

Sūdytos silkės filė
Svogūnai
Actas
Cukrus
Vanduo
Lauro lapas, juodųjų pipirų žirneliai (nebūtina)

Silkė pamirkyti vandenyje arba piene (laikas priklauso nuo to, ar turima silkė yra labai sūri, ar ne), galima kelis kartus pakeisti vandenį. Kai silkė jau bus tinkama tolesniam ruošimui, supjaustyti ją gabaliukais. Svogūnus supjaustyti pusgriežinėliais. Siklainyje arba kitame inde sluoksniuoti silkę su svogūnais ir užpilti atvėsintu marinatu. Palikti mažiausiai 10-12 val.
Marinatas: karštame vandenyje išmaišyti cukrų ir actą. Skonis turi būti saldžiai rūgštus.


Silkė su morkomis

Silkė
Morkos
Svogūnai
Juodieji pipirai
Aliejus

Silkę paruošti, kaip aukščiau surašytame recepte. Morkas sutarkuoti ant burokinės tarkos, svogūnus smulkiai supjaustyti. Aliejuje patroškinti morkas ir svogūnus, pagardinti pipirais. Atvėsinti. Silkės gabaliukus sluoksniuoti su daržovėmis, leisti pasimarinuoti kelioliką valandų arba parą.
Variantas: troškinant daržoves, galima jas paskaninti cinamonu ir įberti šiek tiek razinų.


2009 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Burokėlių salotos su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis (indiškas variantas)

Stengiuosi gyventi ir valgyti pagal metų laikus. Vasarą aišku yra paprasta, o žiemą jau reikia pasukti galvą (ypač salotų atveju). Mažą žiemiškų salotų asortimentą „išnešiau“ iš namų ir dabar tenka ieškoti sumanymų. Sparnuočio dienoraštyje „Dangiškų migdolų paieškose...“ (prieš jo emigraciją) radau puikų pietietiškų burokėlių salotų rinkinuką.

Burokėlių salotas su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis pirmą kartą pagaminau per Indiškos virtuvės savaitę, bet taip ir nespėjau įdėti. Labai patiko. Puikus derinys – saldūs kepti burokėliai, kvapnus ir kiek pikantiškas padažas, traškios moliūgo sėklos... Įėjo į pastovų repertuarą.

Ačiū, Sparnuoti!


Cituoju Sparnuotį:
**********************
Burokėlių salotos su jogurto-kokosų padažu ir moliūgo sėklomis (indiškas variantas)

Reikės:
virtų, kubeliais pjaustytų burokėlių
natūralaus jogurto
kokoso pieno (nebūtinai)
moliūgo sėklų (pakeptų kol pradeda pokšėti)
sausoje keptuvėje pakeptų kmynų (kuminų) ir kalendrų sėklų, o po to švelniai sutraiškytų
druskos
kapotų šviežių kalendrų
švelnių čili miltelių

Jogurtą išmaišome su kokso pienu, pakeptais kmynais ir kalendromis, čili miltleiais bei druska. Užpilame ant burokėlių. Pabarstome moliūgų sėklomis ir šviežiomis kalendromis. Super skanu:)
**********************

Pastabos:
- su kokoso pienu yra daug, daug skaniau ir kvapniau.
- Romos kmynų t.y. kumino


2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Keptas camembert sūris su spanguolių uogienę

Apie Camembert sūrį ir iš jo gaminamus patiekalus galima kalbėti labai ilgai. Jį galima valgyti neperdirbtą, galima naudoti apkepams, tartams arba kepti. Šiandien noriu pasiūlyti paprasčiausią kamambero paruošimą t.y. apvolioti džiūvėsėliuose ir tiesiog iškepti.

Tai dar vienas patiekalas Sūrio savaitei. Greitas ir skanus. Puikus problemos „Ką greitai ir gražiai suvalgyti?“ sprendimas. Taip paruoštą sūrį dažniausiai valgome vasarą. Kartu su skirtingų salotų mišiniu ir taure balto vyno jis sudaro puikią ir labai spalvingą vakarienę. Jei dar neragavote, labai rekomenduoju. Svarbu kepti taip, kad sūris viduje būtų beveik skystas, bet neištekėtų ant keptuvės, o kaip pagardą paimti būtent mėsai skirtą spanguolių uogienę, ji nėra tokia saldi. Taip paruoštas sūris yra puikus finger food patiekalų atstovas ir idealiai tinka tinka vyno vakarėliams.

Beje, tokiu būdu galima kepti ir brie tipo sūrius arba net fermentinius – įžymus slovakiškas pražený syr. Slovakijoje tokiam patiekalui yra specialūs sūriai, o pas mus tiesiog reikia ieškoti tokio vidutinio kietumo, kad kepant jis taptų labai, labai minkštas, bet neištekėtų.


Taigi 2 porcijoms reikės:

2 camembert arba brie sūrių (po maždaug 120-150 g)
1 kiaušinio
maltų džiūvėsėlių
žolelių ar kitų prieskonių (nebūtina, aš neduodu)
spanguolių uogienės mėsai

1. Išplakti kiaušinį dubenėlyje – jame mirkysime sūrį. Ant plokščios lėkštės įberti džiūvėsėlių.
2. Sūrio galima nepjaustyti, gali būti kiek sudėtingiau kepti, bet gausis gražus storas sūrio „kotletas“. Jei ruošiamės sūrį pjaustyti, jis turi būti tiesiai iš šaldytuvo, kitaip bus sudėtinga supjaustyti. Sūrį supjaustome į du plonesnius griežinėlius arba (jei ruošiame finger food tipo užkandžius) trikampėliais t.y. į ketvirčius o po to dar kiekvieną per pusę.
3. Dabar labai atsakingas etapas. Kiekvieną sūrio gabaliuką reikia pamirkyti kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Daryti tai reikia labai kruopščiai ir atsargiai, kad neliktų jokių neapvoliotų vietų, pro kurias kepimo metų sūris galėtų ištekėti. Po pirmo apvoliojimo reikia palikti sūri kelioms minutėms, kad kiek apdžiūtų, o po to apvolioti dar kartą.
4. Kepimas. Jei yra kepamas visas sūris, kuris nebuvo pjaustomas ir yra storas, kepti reikia ant nedidelės ugnies – kad sūrio vidus spėtų gražiai sušilti ir suminkštėti, o viršus nesudegtų. Tokie nepjaustyti sūriai šiek tiek išsipučia. Jei yra kepamos pusės, tai aliejų reikia labai gerai įkaitinti, įdėti sūrį pjūviu į apačią (tai jo silpniausia vieta ir reikia, kad greičiau apkeptų) ir iš karto sumažinti ugnį iki vidutinio, kaip apačia apskrus, apversti į kitą pusę. Trikampius geriausiai yra kepti giliame aliejuje, kad jis iš karto juos apsemtų iš visų pusių.

Patarimas:
- Sūrį galima iš anksto apvolioti džiūvėsėliuose, o po to tik iškepti. Tai leis nesiterlioti su kiaušiniais ir džiūvėsėliais, kai svečiai laukia ;)

Antigripinė brokolių sriuba

Ryšium su gripo epidemija (ne kiaulių, o sezoninio gripo) jau kelis gerus mėnesius taikome antigripinę svogūnų ir česnakų dietą. Ir galiu pasakyti, kad puikiai sekasi išvengti virusų, nors daug aplink esančių žmonių vaikšto vos gyvi. T.y. aš jau anksčiau gavau savo gripo dozę (kaip tik per Antigripinių patiekalų savaitę ;D), bet Mielasis laikosi tvirtai ir nieko nesiskundžia. Kaip mums visiems praverstų kelios tikros žiemos savaitės... Kad temperatūra nukristų iki kokių -10-15C laipsnių dieną ir -20C naktį. Iš karto visos nesąmonės sušaltų ir gyvenimas pasidarytų sveikesnis... Svajonės, svajonės...

Šią sriubą ramiai galima priskirti prie gydomųjų patiekalų – graži žalia spalva puikiai pagerina nuotaiką (ypač dabar), o ryški česnako nata išmeta lauk visus virusus. Lydytas sūris ir grietinėlė užtikrina sriubai labai švelnią konsistenciją. Skonių kompoziciją užbaigia virto arba rūkyto kumpio kubeliai, nors galima pateikti ir su skrudintais duonos kubeliais. Sriuba gaminama labai greitai ir be jokių pastangų, todėl rekomenduoju visiems tiems, kurie neturi laiko :)

Pagaminta specialiai Sūrio savaitei.


Norint skaniai pavalgyti ir kartu apsisaugoti nuo gripo, reikės (proporcijos gana laisvos):

brokolių (šviežių arba šaldytų)
sultinio (geriausiai tinka jautienos) arba vandens
grietinėlės min. 18%
apie 100 g lydyto sūrelio (be papildomų skonių)
1-2 česnako skiltelių (arba pagal skonį)
druskos, juodųjų pipirų
kumpio arba skrudintos duonos

Brokolius išvirti nedideliame sultinio kiekyje, kol bus visiškai minkšti (jokių al dente). Jei brokolis buvo šviežias, tai į puodą rekomenduoju įmesti ir tą didelį storą kotą, jame labai daug „skonio“, tegu jį atiduoda sriubai. Išimti ir išmesti storą kotą, jo mums nebereikės. Į puodą įmesti lydytą sūrelį, česnakus, įpilti grietinėlės ir viską pertrinti blenderiu (smulkintuvu) iki vientisos kreminės masės. Paragauti. Jei masė pernelyg tiršta įpilti sultinio arba grietinėlės (su grietinėlę negalima persistengti - tai turi būti brokolių sriuba, o ne grietininė). Paragauti. Pagardinti druska ir pipirais. Pašildyti, bet nevirti. Pateikti su kumpio arba skrudintais duonos/batono kubeliais.

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Facebook, „Valgau skaniai!“ ir medžiaga iš mano dienoraščio... :(

Ir vėl tas pats... :(

Facebooko vartotojas Valgau skaniai! (o gal vartotoja? taip ir neradau ten jokios informacijos) nepaklausęs sutikimo, nenurodęs autorystės ir net neįdėjęs nuorodos į šaltinį, paskelbė man priklausančią nuotrauką bei mano paruoštą receptą - „Kvapni, šildanti tuno ir cukinijų sriuba“.

Norėjau geruoju paprašyti pašalinti mano receptą ir nuotrauką, bet neradau jokio kontakto su tuo žmogumi, todėl teko pranešti Facebook administracijai apie autorinių teisių pažeidimą. Tikiuosi jie veiks operatyviai, o „Valgau skaniai!“ supras, kad Internete skelbiama informacija turi savo savininkus ir tai, ką jis arba ji padarė, vadinasi vagystė.

Niekaip nesuprantu... Ar taip sudėtinga yra būti mandagiam ir paklausti?

Update:
Facebook administratoriai veikia tikrai operatyviai – jau kitą dieną gavau laišką, kad man priklausanti medžiaga buvo pašalinta iš nurodyto „puslapio“.

Nesulaukiau jokios informacijos/žinutės/laiško iš „Valgau skaniai!” :(

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų