2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Spalvų žaismas arba daržovių ir mocarelos sūrio omletas

Kartais mūsų šaldytuve apsigyvena likučiai, kurie dažnai būna gana didelė problema – iš vienos pusės produkto tiek mažai, kad nieko padoraus iš jo net vienam valgytojui nepagaminsi, o iš kitos pusės neišmesi gi – negerai yra maitinti šiukšliadėžę, kai pasaulyje tiek žmonių badauja... Gal kam toks požiūris į maistą ir pasirodys juokingas, bet man kažkaip ranka nesikelia taip nepagarbiai su juo elgtis. Todėl visuomet stengiuosi išnaudoti viską iki paskutinio trupinėlio. Tai nėra sunku, užtenka tik truputi pafantazuoti ir netrukus ant stalo atsiranda visiškai nepakartojamas valgis.

Šiai mano fantazijai išpildyti reikės:

3 kiaušinių
Daržovių
Sūrio
Druskos ir juodųjų pipirų
Aliejaus

Šį kartą šaldytuve radau truputį: baklažano, cukinijos, kelis kalafioro žiedynus, pusę kepto burokėlio (tai buvo labai įdomus akcentas), petražolių, mocarelos sūrio. Daržoves susmulkinau kubeliais, supjausčiau mocarela, sukapojau petražoles, išplakiau kiaušinius su druska ir pipirais . Daržoves kepiau keptuvėje iki būklės „al dente“ t.y. iki jie pasidarė pusiau minkšti. Tuomet įmečiau petražolę, išmaišiau, užpyliau kiaušiniais ir ant paviršiaus išdėliojau mocarelą. Dar tik kelios minutės karštoje orkaitėje, kad kiaušiniai susitrauktų, o sūris išsilydytų, ir nuostabiai kvepianti bei pasakiškai spalvota vakarienė prašmatniai įvažiavo ant stalo :)

Ir tegu kas nors tik pabando pasakyti, kad iš kelių griežinėlių baklažano ar pusės burokėlio nieko gero jau nebepasigaminsi!

P.S. Deja galutinio rezultato nepavyko nufotografuoti dėl baisiai alkano valgytojo protestų ir atimto fotoaparato... Taip... Alkanas žmogus – piktas žmogus... Linkiu Jums visuomet būti geros nuotaikos! :)

2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Slyvų padažas su baziliku ir česnakais arba liaudiškai - slyvų kečupas

Paskutiniuoju metu mažai terašau... Vėl prispaudė darbas... Todėl šiandien nebus įvado... ir galutinio produkto nuotraukos irgi nebus... Pažadu, kad netrukus leisiu padirbėti mano fotoaparatui ir nuotrauka bus.
Kol dar nesibaigė slyvų sezonas labai norėjau su jumis pasidalinti šiuo nuostabiu receptu. Tikiuosi dar spėsite į praturtinti savo rūsius šiuo puikiu padažu, kuris net įprasčiausius ir nuobodžius pietus gali paversti prabangia, nekasdienine puota.

Recepto originalas yra čia: kladovka_ru .

Šiam stebuklingam padažui reikės:

5 kg slyvų (jei yra saldžios ir rūgščios, tai maždaug 1/3 vienų ir 2/3 kitų)

Priedų (proporcijas galima keisti pagal skonį):
didelės saujos baziliko
5-6 galvučių česnako
3-5 aštrų pipirų
1-2 šaukštų kalendros (galima pakeisti imbieru)
Druskos ir cukraus pagal skonį
Vaisių acto, jei slyvos saldžios apie 125-150 ml

Viskas priklauso nuo slyvų – jei rūgštesnės, tai padažas bus rūgštesnis ir reikės daugiau cukraus.
Slyvas nuplauti, išmesti kauliukus, suberti į puodą. Pridėti truputi cukraus (nedaugiau negu +/- pusė stiklinės) ir vandens (nedaugiau 1 stiklinės). Virti ant labai mažos ugnies, kol slyvų masė nebus panaši į uogienę. Dažnai maišyti ir reguliuoti skonį cukrumi ir druska. Būtina prisiminti, kad karštos masės skonis labai skiriasi nuo šaltos masės skonio, todėl ragauti reikia šaltą masę. Kol verda, nulupti česnaką, nuplauti baziliką ir paprikas (nupjauti uodegytes, sėklas palikti). Kalendros sėklas sumalti. Dar karsta slyvų masę su priedais sumalti blenderiu. Užvirinti, virti kokias 5-7 min. Actą pilti, jei slyvos buvo saldžios. Karštą padažą pilti į sterilizuotus stiklainius. Laikyti šaltoje vietoje. Kadangi „šaltos vietos“ nebeturiu daug, tai uždarytus stiklainius dėl viso pikto papildomai sterilizavau orkaitėje.

Mano pastabos:
- Verdama slyvų „uogienė“ dėjau tik cukraus. „Uogienė“ gavosi tokia skani, kad pasilikau kelis stiklainius pavalgyti prie arbatos ;)
- Prieskonių proporcijų nesilaikiau. Neturėjau kalendros, nedėjau imbiero. Česnako ir aštrų pipirų šį kartą irgi įdėjau mažiau, o ir baziliko sauja buvo gerokai mažesnė. Tiesiog dėjau po truputį į blenderį ir ragavau.
- Vietoj paprasto vyno acto įpyliau tamsaus aceto balsamico. Tai tikrai buvo geras sumanymas.

2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Sauveur de crème arba kaip paruošti crème brûlée...

Šiandien norėčiau Jums parekomenduoti Akiko Ida ir Pierre Javelle darbus. Tikiuosi, kad jie privers Jus nusišypsoti ir pamatyti nepastebimą gyvenimo pusė ;)

2008 m. rugsėjo 16 d., antradienis

Juostukas t.y. baltai-žalias arba žaliai-baltas apkepas

Žinau tokio žodžio lyg tai ir nėra, bet... jei kažko dar nėra, tai visai nereiškia, kad to negalime sugalvoti :) Žodis buvo greitai sugalvotas draugės dukrytės, kai prieš daugelį metų iš šaldytuve esančių likučių pirmą kartą pagaminau šį apkepą. Ir pavadinimas, ir apkepas taip patiko, kad iki šiol patiekalas yra gaminamas mano šeimoje ir dar keliose širdžiai artimose šeimynose. Tikiuosi, kad juostukas užkariaus dar keletą širdžių... t.y. skrandžių ;)

Juostukui pagaminti reikės:
Žiedinio kopūsto
Brokolio
1-2 kiaušinių
Grietinės
Fermentinio sūrio
Druskos, juodųjų pipirų

Žiedinį kopūstą ir brokolį nuplauti, suskirstyti žiedynais ir apie 5 min. apvirinti sūdytame vandenyje. Kepimo formą ištepti aliejumi arba sviestu. Daržovių žiedynus dėliuoti pagal spalvą – žiedinio kopūsto juosta, brokolio juosta ir t.t.

Kiaušinius išmaišyti su grietinę (pagal apimtį grietinės turi būti maždaug du kartus daugiau negu kiaušinių). Sūrį sutarkuoti ant vidutinio smulkumo tarkos (smulkesnė nei burokėlių, bet stambesnė nei bulvių) ir įdėti į masę. Sūrio pagal apimti turi būti apie 1/2 – 1/3 grietinės ir kiaušinių masės, bet tai nėra labai svarbus reikalas – nieko neatsitiks, jei bus mažiau arba daugiau. Pagardinti druska ir pipirais.
Daržoves užpilti padažu ir kepti 180-200 C temperatūroje, kol apkepas apskrus.

Patarymai:
1. Nuo sūrio rūšies daugumoje priklauso ta nepakartojama skonio gaidelė, keičiant sūrį galima kiekvieną kartą gauti naują apkepo skonį. Galima panaudoti kietą sūrį (pvz. parmezaną, lietuvišką Džiūgą) – skonis bus ryškesnis arba paprastą fermentinį sūrį – apkepas gausis švelnesnis.
2. Jei kam labai ne prie dūšios vegetariški apkepai, tas gali tarp daržovių įdėti kumpio arba rūkytos šoninės gabaliukus.


2008 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Kukuliukai su agurkų ir morkų padažu

Kartais norisi kažko paprasto, nesudėtingo savo skonyje, iš paprastų ingredientų, tokio mūsiškio, ką tik išėjusio iš po gerų močiutės arba mamos rankų... Šiandien mane aplankė būtent toks jausmas, kad noriu kažko tokio iki skausmo naminio. Užsimerkiau, gyliai įkvėpiau ir iš karto pajutau... pajutau virtų grikių, troškintos mėsos ir daržovių kvapą... Kaip tai paprasta...

Taigi, norint grįžti iš tolimų kraštų namo, reikės paimti:
Maltos kalakutienos gali būti ir kita švelni mėsa
Agurkų
Morkų
Grietinės
Kiaušinio
Druskos ir juodųjų pipirų
Sultinio arba vandens

Mėsą gerai išmaišyti su druska, pipirais ir kiaušiniu. Agurkus nulupti ir supjaustyti kubeliais. Jei agurkai yra labai dideli, galima išpjauti sėklas. Morkas supjaustyti pusgriežinėliais. Įkaitinti gilią keptuvę, kurioje po to troškinsime kukuliukus su daržovėmis. Įpilti aliejaus. Iš mėsos daryti graikiško riešuto dydžio kukuliukus ir apkepinti. Išimti juos į dubenį, o į ta patį aliejų įdėti daržoves. Kai daržovės lengvai apskrus, įdėti į keptuvę kukuliukus ir įpilti nedaug sultinio arba vandens. Tegu pasitroškina, kol morkos suminkštės. Į grietinę įpilti truputi karšto sultinio iš keptuvės, greitai išmaišyti ir mišinį išpilti į troškinį. Išmaišyti, paragauti, jei trūksta druskos ar pipirų, pridėti. Įmesti smulkiai supjaustytų (arba nepjaustytų ir po to išimti) krapų. Leisti pasitroškinti dar kelias minutes, kad skoniai išsimaišytų. Valgyti galima su grikiais arba ryžiais.

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų