2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Šventės, šventės... ir po švenčių ;)

Kalėdos šiemet buvo ilgos – tik vakar baigėme švęsti ;) Buvo tikrai labai linksma. Ir mes ėjome į svečius, ir svečiai ateidavo pas mus. Buvo ir dovanų, ir džiaugsmo, ir ramybės bei susimąstymo. Daug visko buvo priruošta ir daug suvalgyta (gerai, kad valgytojų buvo daug – nereikės iki Naujųjų pabaiginėti Kalėdinių patiekalų ;)).

Keptas įdarytas karpis

Mūsų šeimoje Kūčių meniu yra labai tradicinis ir susideda iš žuvies arba visiškai vegetariškų patiekalų. Kiek save prisimenu, visuomet ant Kūčių stalo yra kūčiukai, kelios silkės rūšys, vienas ar du patiekalai iš karpio, dauuug pyragėlių ir spanguolių kisielius, o be to priklausomai nuo vyriausios šeimininkės t.y. Mamos fantazijos skirtingos salotos, žuvis drebučiuose ir pan. Prieš Šventes – ar tai Kalėdas, ar Velykas – virtuvėje galioja viena vienintelė Mamos nustatyta taisyklė „Mano virtuvė – mano tvirtovė. Ką noriu, tą ir darau.“, man leidžiama nuskusti bulves, išmesti šiukšles, nuplauti indus ir pan.

Silkė su marinuotomis slyvomis

Šiemet per Kūčias ir Kalėdas labai skaniai suvalgėme nuostabų keptą įdarytą karpį (man tai aukštas pilotažas - Mama yra tikra stebukladarė), eksperimentinę silkę su marinuotomis slyvomis pagal mano draugės receptą ir su slyvomis gautomis iš kitos mano draugės (galutinis nuosprendis buvo: „Skanu. Paprašyk draugės, kad duotų slyvų marinavimo receptą“ ;)), nemirtingą silkę su grybais ir silkę kailinukuose, nemažiau už silkę kailinukuose nemirtingą baltą mišrainę, morkų ir salierų salotas su razinomis ir riešutais (kažkaip ten buvo, kad jas turi valgyti vyrai, čia turbūt dėl saliero ;)), vištienos paštėtą su slyvomis (vėl gi Mamos rankų darbas), muštinukus su grybais ir grybų padažų (čia mušiau mėsą ir pjausčiau grybus ;D), o desertui... O desertui be pyragėlių ir kūčiukų buvo Mamos keptas Napoleonas, žiauriai skanūs žagarėliai, be kurių Šventės tiesiog neateina („Vieną paragavus, negali sustot.“ – čia kaip tik apie juos), sausainiukai „Triufeliai“, Morkų tortas su apelsinų gaidele (čia mano sumanymas – Mama labai skeptiškai į jį žiūrėjo ir „dėl viso pikto“ pagamino „Napoleoną“ ;D, bet nieko... Morkų tortas jai ir visiems patiko ;) ).

Napoleonas

Su nuotraukomis man vėl nesisekė... Prieš Kūčias pamiršau patikrinti Mamos fotoaparato baterijas ir po dvejų padarytų nuotraukų fotoaparatas gražiai ir tyliai išsijungė, linkėdamas linksmų Kalėdų ;) O kai prikrovėme baterijas, tai dauguma skanėstų jau dingo laimingų svečių pilvuose. Spėjau tik padaryti karpio ir silkės su marinuotomis slyvomis nuotraukas bei vėliau užsidariusi virtuvėje bandžiau įamžinti paskutinį Napoleono gabaliuką (nieko itin gražaus taip ir neišėjo) ;) Ryte dar spėjau nufotografuoti kelis triufelius ir tiek...

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Sluoksniuotos tešlos šiaudeliai

Tai bus dar vienas pasiūlymas Sluoksniuotos tešlos savaitei, kuris šią savaitę išgelbėjo mano geros šeimininkės garbę ;) Kiekvienas nors kartą buvo tokioje situacijoje, kai tuoj ant slenksčio pasirodys netikėti svečiai, o šaldytuve yra vien tik šviesa. Trečiadienį be šviesos šaldytuve turėjau sluoksniuotos tešlos ;) Taigi ilgai negalvodama iškepiau šiaudelių, kurie idealiai tinka prie alaus ir gali užimti svečius, kol bus paruošti kiti užkandžiai.

Šiaudeliams reikės:
Sluoksniuotos bemielės tešlos
Kiaušinio baltymo
Priedų – druskos, pipirų, kmynų, paprikos, sūrio, šoninės, dešros ir pan.

Orkaitę reikia įkaitinti iki 200-220C. Tešlos lakštą iškočioti plonai, perkelti į kepimo popieriumi išklotą skardą, patepti kiaušinio baltymu, apibarstyti priedais (ne visais iš karto, o pasirinktinai), supjaustyti plonais šiaudeliais. Kepti apie 10-15 min. arba kol apskrus.

Tartas su rūkyta lašiša

Jau visi turbūt žino, kad 52 skaniuose savaitėse šiuo metu vyksta Sluoksniuotos tešlos savaitė. Man sluoksnuota tešla reiškia vieną - "mažai darbo – daug rezultato" ;) Vienas tokios tešlos panaudojimas – tai skirtingi tartai (arba turbūt teisingai būtų pasakyti atviri pyragai?). Ką dar galima greičiau padaryti, nei iškloti tartų arba bet kokią kitą formą tešla, sudėti įdarą ir iškepti? Gal tik sumuštinius, bet ne apie juos šiandien norėjau.
Vienas iš mano mėgstamiausių tartų, kurį dažnai kepu vakarienei, – tai tartas su šaltai rūkyta lašiša. Greitai paruošiama, nereikia jokių ypatingų ingredientų. Be to tarta yra skani karšta ir šalta – gali būti puikus užkandis vakarėliams. Žodžių labai rekomenduoju.

Tartui reikės:
Sluoksniuotos bemielės tešlos
Šaltai rūkytos lašišos
Kiaušinių
Druskos
Baltųjų pipirų

Formą patepti sviestu ir iškloti sluoksniuota tešla. Jei tešlos lakštai yra labai stori, tai reikia juos iškočioti. Lašišą smulkiai supjaustyti. Kiaušinius lengvai išplakti su druska ir pipirais, išmaišyti su lašiša ir įdarą išpilti į formą. Į įdarą galima pridėti truputį krapų. Kepti įkaitintoje iki 200-220C orkaitėje apie 30 min. – žiūrėti pagal apskrudimo laipsnį. Valgyti su lengvomis salotomis ir baltu vynu.

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Už mamą, už tetį, už močiutę... ;)

Pamenate nemirtingą tėvų, bandančių pamaitinti savo atžalas, "dainelę"? Ir aš pamenu ;) O galėjo duoti tokius pietus...

Daugiau nuotraukų rasite čia.

2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Šokogolikų rojus arba varškės ir šokolado brownie su vyšniomis

Šiandien vėl yra ta diena, kada labai, labai gailiuosi, kad mano internetinio dienoraščio puslapiuose negaliu prisegti kvapo ir skonio... Turite patikėti, jog šiuo metu mano namuose nežemiškai kvepia šokoladu, vanile ir dangumi, nors šio pasakiško aromato epicentras jau seniai sumažėjo per pusę. Apie skonį, galiu pasakyti tik tiek, kad mano Mielasis, kuris įprastai pyragus, tortus ir panašius išmislus ragauja vien tik iš pagarbos mano įdėtoms pastangoms ir po to ieško dešros, silkės ir pan., šį kartą PATS (!) pasiėmė peilį ir atsipjovė dar vieną gana nemažą gabaliuką :) Valio! :) Ar aš jau esu danguje? Taip... šokogolikų danguje... ;)

Šio pyrago, o gal vis dėl to teisingiau bus vadinti jį – brownie, receptas yra paimtas iš Delicious žurnalo ir radau jį labai skaniame dienoraštyje „White plate", kurio savininkė pavadino jį „mano paskutinis desertas“. Nežinau, ką aš pasirinkčiau savo paskutiniams žemiškiems pietums, bet šis šokoladinis stebuklas tikrai turi labai daug šansų užimti mano paskutinio deserto vietą.

Taigi, norint patekti į šokogolikų dangų, reikia paimti:

200 gr. kartaus šokolado (min. 70%)
200 gr. sviesto
400 gr. cukraus pudros (galima mažiau)
5 kiaušinius
100 gr. miltų
500 gr. kreminės varškės (galima 2-3 kartus permalti mėsmalę paprastą riebią varškę)
Vanilės cukraus arba 1 a.š. vanilės ekstrakto
200 g vyšnių be kauliukų arba aviečių (gali būti šaldytos)

1. Šokoladą ištirpdyti vandens vonioje ir leisti truputį atvėsti.
2. Minkštą sviestą miksuoti su 250 gr. cukraus pudros iki vientisos masės. Toliau po vieną įmušti 3 kiaušinius – o kiekvieno masę būtina gerai išmaišyti iki vientisumo. Įpilti šokoladą. Vėl gerai išmaišyti. Pridėti miltus ir dar kartą išmaišyti.
3. Kitame dubenyje iki vientisos masės ištrinti varškę, vanilės ekstraktą, likusią cukraus pudrą ir kiaušinius.
4. Į gerai sviestu pateptą 20 cm x 30 cm formą išpilti 3/4 šokolado masės. Išlyginti. Ant jos išpilti varškės masę. Išlyginti. Ant varškės bet kaip sudėti likusią šokolado masės dalį ir vaisius.
5. Formą įdėti į įkaitusią iki 170C orkaitę ir kepti apie 60 min. Laikui pasibaigus, išjungti orkaitę, praverti truputį dureles ir leisti brownie atvėsti šiltoje orkaitėje.

Mano pastabos:
- cukraus pudros kiekį sumažinau maždaug 1/3 – tai buvo gera idėja ;)
- pusės ingredientų t.y. visko po pusę + 3 kiaušinių užteko 23 cm skersmens torto formai
- brownie gražiai auga orkaitėje, o išjungus „apalpsta“ (kaip pasakė mano draugės dukrytė) – taip ir turi būti
- recepte nėra jokios sodos, jokių kepimo miltelių
- galima kepti mažose formelėse pvz. mafinų, tik reikia sutrumpinti kepimo laiką.

2008 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Dietinė šilumos ir optimizmo dozė arba itališka pomidorų sriuba

Šios sriubos receptą sugalvojau pati. Net jau neprisimenu kodėl ir kaip tai vyko, bet sriubytė gavosi tokia linksma, o be to dar ir šildanti bei antigripinė, kad jau maždaug 8 metus labai dažnai ją gaminu namiškiams. Sriuba gaminama akimirksniu ir be jokių pastangų, todėl labai rekomenduoju ją net tiems, kurie virtuvėje nesijaučia labai tvirtai.

Šiandien Itališką pomidorų sriubą pagaminau specialiai Šildančių sriubų savaitei.

Sriubytei reikės:

400 gr. skardinės pomidorų arba šviežių, jei gaminate vasarą
1 didelio svogūno
2-3 skiltelių česnakų
0,5 aštrios paprikos arba miltelių
0,5 – 0,7 l. daržovių ar paukštienos sultinio arba vandens
Baziliko
Druskos
Juodųjų pipirų
Žiupsnelio cukraus
Gabaliuko citrinų žievės (be balto sluoksnio) – nebūtinai

Į puodą sudėti pomidorus. Jei buvo konservuoti nesmulkinti, tai juos supjaustyti gabaliukais. Jei buvo pjaustyti, tai tiesiog išversti skardinę į puodą. Jei po ranka buvo geros kokybės švieži pomidorai, tai užpilti juos keliolikai sekundžių verdančių vandeniu, po to pamirkyti šaltame, nulupti žievelę ir supjaustyti kubeliais. Įpilti sultinį arba vandenį. Papriką, svogūną ir česnakus supjaustyti kuo smulkiau ir įmesti į puodą. Pridėti baziliką, pipirus ir druską. Uždengti, tegu sriuba verda apie 15 min. Po to paragauti, jei sriuba yra rūgštoka, reikia pridėti žiupsnelį cukraus. Sriubos virimo pabaigoje galima įmesti citrinos žievelės, kuri duos tokia vos pagaunamą citrusinių vaisių gaidelę. Sriuba turi turėti aiškų baziliko aromatą ir gerai jaučiamą pikantiškumą. Pateikti su atskirai išvirtais makaronais.

Pastabos:
- sriubą galima pertrinti blenderiu, bet man yra daug skanesnė tokia nepertrinta su daržovių gabaliukais
- jei sriuba yra verdama be sultinio, tai rekomenduoju įpilti kelis šaukštus alyvuogių alyvos.

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Karštas šokoladas arba ir trumpos dienos turi savo privalumų

Galite paklausti, kur gi tie trumpų lapkričio ir gruodžio dienų privalumai, kai už lango jau 4-ta valandą yra tamsu, o ir anksčiau nei saulės, nei vilties – niūru, pilka, drėgna, šalta... Vienu žodžiu baisu. O gi netiesa! Visi šie košmarai turi vieną didelį privalumą – tokiomis popietėmis ir vakarais tikrai niekur nesinori eiti, galima ramiai atsisėsti minkštame fotelyje su gera knyga arba filmu, gerti ką nors šildančio, linksminančio ir skanaus bei džiaugtis tuo, kaip mums yra gera :) Taigi man lapkritis ir gruodžio pradžia yra neužbaigtų naminių darbų užbaigimo bei seniai laukiančių knygų ir filmų laikas. O kaip tikra šokogolikė tašką virš „i“ tokiais vakarais labai dažnai pastatau būtent karšto šokolado su čili puodeliu, po kurio jaučiuosi lyg tai naujai gimusi.

Puodeliui laimės reikės (nebūtina tiksliai laikytis proporcijų, svarbu komponentai):

Pagrindui:
2 v.š. juodos, karčios kakavos miltelių
2 v.š. cukraus (arba daugiau, pagal skonį)
1 v.š. sviesto
3-4 gabaliukų kartaus šokolado (kuo didesnis kakavos %, tuo geriau)
Žiupsnelio druskos
Riebios grietinėlės arba nenugriebto pieno arba vandens

Priedai:
- čili – nebijokite, gaunasi tikrai labai skanu, svarbu nepadauginti čili ;)
- vanilės esencija arba cukrus
- cinamonas arba kardamonas arba ir tas, ir tas
- apelsinų žievelė, keli šaukštai šviežių apelsinų sulčių ir likeris „Cointreau“
- migdolų likeris „Amaretto“
- labai stiprus mėtų nuoviras
- labai stipri kava
- whisk(e)y arba konjakas arba brendis arba romas
- ir t.t.

Į puodą įdėti sviestą, cukrų, kakavą, šokoladą ir ant labai mažos ugnies, maišant virti iki vientisos masės. Pridėti druską ir kurį priedą arba be jo. Mažais kiekiais pilti grietinėlę, pieną arba vandenį - iki norimos konsistencijos. Po kiekvienos skysčio dozės gerai išmaišyti. Kas kurį laiką paragauti, jei ko trūksta pridėti. Kai, jau viskas bus gerai – ir skonis, ir konsistencija bus tinkami – nuimti puodą nuo ugnies ir leisti šokoladui pastovėti kokias 3 minutes, po to pilti į puodelius ir džiaugtis gyvenimų.

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Ukrainietiški barščiai su pampuškomis

Ukrainietiški barščiai tai viena iš mėgstamiausių mano sriubų. Pirmą kartą ją gaminau kartu su kitomis klasiokėmis Darbų pamokoje. Buvau tada gal 6-toje klasėje. Mūsų mokytoja buvo pusiau ukrainietė, todėl pasidalino su mumis savo močiutės receptų ir pamokė, kaip reikia virti tikrus ukrainietiškus barščius ir paaiškino, kodėl visos mūsų mamų gaminamos sriubos tebuvo tik burokėlių sriubomis, o ne barščiais. Praėjo daug metų, per kuriuos daugelį kartų galėjau įsitikinti, kad mano senos mokytojos perduota barščių gaminimo technologija yra labai gera ir visuomet užtikrina puikų rezultatą.


Gaminant ukrainietiškus barščius labai svarbus yra ingredientai. Ši sriuba yra skaniausia, jei buvo pagaminta jautienos sultinio pagrindu. Mano manymu (nors tikrai atsiras ir galvojančių kitaip ;)) nei kiauliena, nei paukštiena neužtikrins to ryškumo, kuris taip gerai komponuojasi su burokėliais. Perkant jautieną sriubai rekomenduoju pasirinkti jautienos gabaliukas su kaulu. Toks sultinis turi labiau koncentruotą skonį. Skanus barščiai gaunasi, panaudojus rūdą sultinį, apie kurį būtinai dar parašysiu atskyrą įrašą, nes jis tikrai yra to vertas. Kiti ingredientai yra labai įprasti: burokėliai, morkos, petražolės šaknis, bulvės, svogūnai, pomidorai ir būtinai česnakai(!). Barščių virimo metu labai svarbu yra dėti sriubos komponentus į puodą tam tikra tvarka bei tam tikru laiku, kad anksčiau įdėtos daržovės išvirtų, bet nesuirtų. Paskutinį bruožą duoda gerai pertrinti su lašiniais česnakai. Juk tai UKRAINIETIŠKI barščiai – jokių produktų su užrašais 0% ;)
Barščiai būtinai yra pateikiami su mėsos gabaliukais, teisinga ir sąžininga (!) grietine ir pampuškomis. Kaip man patinka šių mažų mielinių bandelių pateptų česnako sviestu pavadinimas. Pampuškos. Minkštos, kvepiančios, viliojančios... :) Pampuškos yra būtinos. Be pampiškų nebūna ukrainietiškų barščių.

Ši sriuba puikiai tinka kaip Burokėlių savaitei taip ir Šildančių sriubų savaitei, nes po tokių barščių lėkštutės dar niekas nebuvo pasakęs, jog jam yra šalta ;)

Nebijokite – receptas atrodo baisiau, negu viskas iš tikrųjų yra ;)


Taigi tikriems ukrainietiškiems barščiams reikės (proporcijos yra apytikslės):

0,5 kg jautienos su kaulu
0,4 kg kopūsto
0,25 kg burokėlių
100 g pomidorų pastos koncentrato arba šviežių pomidorų
0,4 kg bulvių
1 petražolės šaknies
2 vidutinių morkų
1-2 svogūnų
1 v.š. acto
1 v.š. cukraus
Kvietinių miltų
50 g sviesto
5-6 česnako skiltelių
50 g lašinių
6 juodųjų pipirų žirnelių
4 kvapniųjų pipirų žirnelių
4 dideli lauro lapų
Petražolių lapų
Druskos
Aliejaus
Grietinės

1 etapas – sultinis.
Mėsą nuplauti, nuo kaulų nupjauti gražiausias mėsos dalis. Viską įdėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu. Puodą pastatyti ant vidutinės ugnies. Kai beveik užvirs nugriebkite susidariusias putas. Truputi pasūdyti, bet nedaug – galutinai reikės pasūdyti sriubos virimo pabaigoje. Dabar labai atsakingas momentas – ugnis turi būti sumažinta taip, kad sultinis neburbuliuotų, o tik vos, vos mirksėtų. Tai užtikrins sultinio skaidrumą. Sultinis turi virti mažiausiai 2 valandas, o geriau net visas 3. Maždaug po valandos iš puodo būtina išimti tuos gražiausius mėsos gabalus. Kai sultinys išvirs, išimti iš jo mėsą ir kaulus. Galima perkošti.
2 etapas – daržovės.
Kol verda sultinys, būtina paruošti daržoves. Daržoves nulupti, nuplauti. Burokėlius ir morkas supjaustyti plonais šiaudeliais, svogūnus – smulkiais, o bulves – stambiais kubeliais, kopūstus – kuo ploniau, pomidorus (jei juos naudojame) nulupti, pašalinti sėklas ir supjaustyti kubeliais. Ant vienos keptuvės ant nedidelės ugnies aliejuje arba svieste troškinti burokėlius, pomidorų pastą, actą, cukrų iki burokėliai bus beveik minkšti. Ant kitos keptuvės ant sviesto pakepinti morkas ir svogūnus.
3 etapas – sriuba.
Į sultinį pirmiausiai reikia įdėti bulvės. Užvirinti. Įdėti kopūstus. Virti 15 minučių. Kol verda, ant sviesto pakepinti miltus (nesudeginti!). Miltus praskiesti sultiniu iš puodo ir gerai išmaišyti. Į puodą įdėti daržoves iš abejų keptuvių, kepintų miltų mišinį bei pipirus ir lauro lapus. Virti ant silpnos ugnies dar 15 minučių. Puodo neatidengti! Per tą laiką labai smulkiai supjaustykite ir gerai pertrinkite lašinius bei česnakus, kol masė taps beveik tyrelės konsistencijos. Česnakų ir lašinių masę bei sukapotas petražolių lapus sudėti į sriubą. Paragauti, jei reikia – pasūdyti. Uždengti puodą. Išjungti ugnį.
4 etapas – kantrybės testas ;)
Dabar būtina apsiginkluoti kantrybe ir gerais tvirtais argumentais, kad galima būtų apginti sriubą nuo savęs ir namiškių, kurie kaip bitės prie medaus trauks į virtuvę. Sriuba turi pastovėti mažiausiai valandą, kad visi skoniai gerai išsimaišytų. Per tą valandą rekomenduoju paruošti pampuškas ir česnakinį sviestą (žiūr. žemiau) bei gabaliukais supjaustyti išvirtą mėsą.
5 etapas – kur mano didelis šaukštas!
Po valandos sriubą pašildyti, į lėkštes įdėti mėsos, šaukštą grietinės ir užpilti sriuba. Valgyti su pampuškomis.

Pampuškos
Pampuškos – tai mielinės mažo vaiko kumštelio dydžio bandelės. Išėmus pampuškas iš orkaitės, kol dar karštos, būtina aptepti česnakiniu sviestu (česnakus labai smulkiai sukapoti ir išmaišyti su minkštu sviestu). Pampuškų pagaminimui tinka paprasta nesaldi mielinė tešla. Jei labai nesinori kepti, galima česnakiniu sviestu aptepti pirktas bandeles ir trumpam įkišti jas į karštą orkaitę. Bet vis dėl to rekomenduoju nesukčiauti ir iškepti pampuškas savarankiškai. Kad nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo ruošti mielinės tešlos, galima ją padaryti kartą, padalinti į porcijas ir užšaldyti. Mielinei tešlai tai jokiu būdu nepakenks.

2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Sluoksniuota silkių mišrainė arba silkė su kailinukais

Turbūt jau seniai nebe paslaptis, kad aš labai mėgstu silkę. Todėl, kai tik tapo aišku, jog netrukus bus Burokėlių savaitė, iš karto žinojau, kad būtinai pasigaminsiu sluoksniuotą silkių mišrainė arba aiškiau tariant – silkė su kailinukais. Šis patiekalas yra vienas iš mano vaikystės patiekalų – nebuvo nei vieno baliaus, kuris vyktų be šio skanaus ir labai spalvingo patiekalo. Laikai pasikeitė. Rodos šiandien turime parduotuvėse begalę skirtingų labiau ar mažiau egzotiškų komponentų, apie kuriuos anais laikas net nežinojome, jog tokie egzistuoja, ir galime gaminti kokias tik norime salotas ar mišraines, bet vis dėl to sluoksniuota silkių mišrainė dažnai laimi prieš egzotiką ir toliau dažnai džiugina mus savo spalvingumu ir nepakartojamu skoniu.


Šiai nemirtingai mišrainei reikės:

Silkės filė
Virtų bulvių
Virtų arba geriau keptų burokėlių
Virtų morkų
Raugintų agurkų
Svogūnų
Majonezo ir grietinės (arba, jei kas nori liesiau, jogurto)

Silkės filė pamirkyti iš pradžiu vandenyje, o po to piene, kad pašalinti nereikalingą druską ir padaryti silkę švelnesnę. Silkė supjaustyti nedideliais kubeliais arba gabaliukais. Daržovės supjaustyti nedideliais kubeliais. Jei nepatinka svogūnų aštrumas, galima supjaustytą svogūną perpilti verdančiu vandeniu arba trumpam užmarinuoti silpname druskos, cukraus, acto ir vandens marinate. Išmaišyti majonezą ir grietinę.
Dabar mišrainės surinkimas. Yra daug būdų, bet apie juos žemiau. Visi ingredientai yra sudedami sluoksniais, tarp sluoksnių tepamas majonezo ir grietinės padažas (nuo apačios iki viršaus):
1. Silkė
2. Svogūnai
3. Bulvės
4. Rauginti agurkai
5. Morkos
6. Burokėliai
Mišrainę galima papuošti trintu virtu kaišiniu ir žaliais svogūno laiškais.

Mišrainės surinkimo būdai:
1. galima mišrainei panaudoti gilu stiklinį (kad matytųsi sluoksniai) dubenį ir paduoti su šaukštu arba mažus dubenukus, į kuriuos bus sudėtos mažos porcijos 1 žmogui,
2. galima panaudoti kekso formą su kaminu ir sudėjus mišrainę atsargiai apversti ant plokščios lėkštės, papuošti ir paduoti kaip tortą. Naudojant šį būdą būtina prisiminti, kad pradėti sluoksniuoti mišrainę reikia nuo paskutinio sluoksnio t.y. burokėlių.
3. galima mišrainė iš karto dėti ant plokščios arba „silkinės“ lėkštės, o po to tik gražiai aptepti padažu ir papuošti.
Žodžiu galima daryti taip, kaip labiau patinka ir kaip labiau tinka ;)

2008 m. lapkričio 25 d., antradienis

Morkų tortas su apelsinų gaidele

Netikėto morkų sekmadienio pabaiga buvo Morkų tortas su apelsinų gaidele. Taip aš pavadinau kėpinį, kurį pagaminau beveik tiksliai pagal Forelles bloge perskaitytą Morkų pyrago iš delsole.co.uk receptą. Visuomet mėgau apelsinų ir morkų derinį, o šiame torte apelsinų uogienės kartumėlis ypač tinka – labai gerai perlaužo pagrindo bei aptepo saldumą.

Forelles paskelbtas receptas su mano pakeitimais.

Taigi Morkų tortui pagaminti reikės:

3 kiaušinių
0,5 stiklinės cukraus
0,5 stiklinės aliejaus
1 stiklinės smulkiai bulvių tarka tarkuotų morkų
1 stiklinės miltų
1,5 a.š. kepimo miltelių
1/3 a.š malto muskato riešuto
1 a.š. cinamono;
2 v.š. smulkintų graikiškų riešutų
Apelsinų uogienės
18 cm skersmens torto formos

Aptepui:
50 g kambario temperatūros sviesto
150 g kreminio sūrio (pvz. Philadelphia)
1 v.š. cukraus pudros
kelių lašų vanilės esencijos

1. Kiaušinius plakti su cukrumi, kol masė padidės. Supilti aliejų, įdėti morkas, suberti miltus, sumaišytus su prieskoniais ir kepimo milteliais. Gerai išmaišyti. Masę sukrėsti į sviestu pateptą ir miltai arba džiūvėsėliais išbarstytą ar kepimo popieriumi išklotą formą. Kepti 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40-50 minučių. Tikrinti degtuku. Pagrindas išaugo iki maždaug 7 cm aukščio.
2. Aptepui visus produktus gerai išsukti.
3. Iškepusį pagrindą atvėsinti, perpjauti per pusę. Apatinę dalį storai patepti apelsinų uogienę, uždėti viršutinę dalį ir aptepti sūrio mase. Dekoruoti apelsinais arba apelsinų uogiene. Laikyti šaltai.

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Neplanuotas morkų sekmadienis

Šiandien visai netikėtai gavosi morkų sekmadienis. Prasidėjo nuo to, kad užsinorėjome morkų ir obuolių sulčių. Išspaudžius morkas, turėjau labai daug išspaudų. Išmesti buvo baisiai gaila, tad nutariau pasinaudoti Morkų savaitės receptais. Pirmiausia pagaminau Morkų tortą su apelsinų gaidele beveik pagal Forelles paskelbta Morkų pyrago receptą. Darydama torto tešlą, tuo pačiu metu padariau tešlą Morkų blynams su kokoso pienu beveik pagal Forelles Morkų blynelių receptą – rytoj pusryčiams iškepsiu. O kol kepė torto pagrindas, greitai sumeistravau Vištienos suktinukus morkų padaže beveik pagal Butterfly Vištienos suktinukų su morkomis receptą. Be to grynai „profilaktiškai“, kad jokie virusai nesikabintų, padariau Antigripines salotas. Likusias trintas morkas trumpai pakepinau svieste, užpyliau vištienos ir kalakutienos sultiniu – rytoj bus morkienė ;)

2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Halászlé arba vengriška žvejų sriuba

Yra toks posakis „kur susitinka du vengrai, ten yra trys žvejų sriubos receptai“. Ir tai tikrų tikriausia tiesa. Vengrijoje yra trys pagrindinės halászlé virimo būdai – Tisos, Dunojaus ir Balatono. Skaniausią halászlé galima paragauti būtent provincijoje – Szegede, Badascony ir Mohacsu – šie miestai tapo trijų halászlé virimo būdų sostinėmis. Įdomu yra tai, kad nacionalinių ginčų priežastimi tapo toks plebėjiškas patiekalas, kurio per ilgus šimtmečius niekas net į kulinarines knygas neįtraukė, nors gamino visi ir visur. Labai ilgai ši sriuba buvo ignoruojama ir nebevalgoma nei miestelėnų, nei bajorų, nei aristokratų. Neįtikėtina taip pat yra tai, kad XVIII ir XIX a. kulinarinėse knygose nėra vieno iš labiausiai paplitusių visoje šalyje patiekalų recepto. O tais laikais buvo jų dešimtys. Pirma kartą vengriška žuvienė yra minima kažkokio tai keliautojo, 1800 m. aplankiusio Vengriją, prisiminimuose parašytuose vokiečių kalba. Pirmas halászlé receptas buvo išspausdintas tik 1871 metais „Tetos Rezės Szegedo kulinarinėje knygoje“ („Szegeden Rézi néni szakácskönyve“). Tuo metu žvejų sriuba jau buvo labai populiari ir ponai iš miestų bei dvarų specialiai važiuodavo į ant Tisos ar Dunojaus krantų esančius žvejų kaimus, kur katiluose po atviru dangumi žvejai virė jiems žuvienę iš ką tik sugautos žuvies. Tokios iškylos turėjo būti labai madingos ir turėjo iki gyvo kaulo įknisti žvejams, nes 1882 metai keturiasdešimt du Tisos žvejai pateikė Szegedo miesto tarybai prašymą, kad tą sutvarkytų žuvies rinką ir leistų jiems atidaryti mieste karčemą, kurioje būtų gaminama ši visų mėgstama sriuba, kad ponams nereikėtų vargti, važiuojant į tolimus kaimus, ir galėtų vietoje mėgautis halászlé skoniu.

Tisos halászlé
„Halászcsárda“ Szegede – tai pirma žvejų karčema Vengrijoje – tą pati, kuri buvo atidaryta 1882 metai žvejų prašymų, yra Szegedo aikštėje arti tilto per Tisą ir daugiau negu 100 metų vaišina svečius nuostabia halászlé.
Pagal Tisos halászlé virimo būdo taisykles žuvienei gali būti panaudota tik Tisoje pagauta žuvis, nes Vengrijoje nėra kitos tokios švarios upės, o joje sugauta žuvis neturi tokio dumblų skonio, kaip žuvis iš Dunojaus ar Balatono. Todėl ypač svarbu yra tai, kad karpio arba šamo mėsa būtų verdama sriuboje vos kelias minutes, kad mėsa neprarastų savo puikaus skonio.Tisos halászlé išsiskiria iš kitų dideliu svogūnų kiekiu, bet šiame regione galima tai sau leisti, nes Tisoje gyvenanti žuvis turi gana ryškų upės skonį.
Iš pat pradžių yra verdama sriubos bazė, kuri yra labiau panašus į tirštą padažą nei į sriubą. Viename puode verdama žuvies bazė, o kitame svogūnų bazė. Karpio arba šamo galvos ir uodegos yra sudedamos į šaltą vandenį ir verdamos ant didelės ugnies, kol visiškai išvirs. Svogūnai turi būti stambiai supjaustyti ir taip pat verdami ant didelės ugnies. Proporcijos yra sekančios: žuvis : vanduo = 1 : 2 t.y. 1 kg galvų ir uodegų 2 lirai vandens; svogūnai : vanduo = 1 :1,5 t.y. 1 kg svogūnų 1,5 litro vandens. Žuvies ir svogūnų bazės turi būti kruopščiai pertrintos per sietelį ir supiltos į vieną puodą. Ir tik dabar ateina laikas žuvies mėsai, kuri iki šiol pasūdyta laukė savo valandos šaldytuve. Žuvis yra sudedama į puodą, sriuba sūdoma ir vieną kartą, labai trumpai užverdama. Po to ugnis sumažinama iki minimumo ir tik dabar yra pridedama saldi bei aitri malta paprika. Sriuba laikoma ant ugnies ne ilgiau nei 5-6 minutes, kad užvirtų ir skoniai išsimaišytų, o mėsa neprarastų savo skonio ir formos.

Balatono halászlé
Balatono halászlé nėra tokia sudėtinga, kaip Tisos – viskas verda viename katile. Tokio paprastumo priežastis yra labai banali. Balatono žvejai, besiruošdami naktiniai žvejybai, sudėdavo vakare į katilą skirtingus žuvų likučius iš rytinės žvejybos, įdėdavo svogūnų ir paprikos, užmesdavo tinklus į Balatoną ir eidavo miegoti. Budintysis per visą naktį budėjo prie laužo ir žiūrėjo, kad ugnis po katilu neužgestų. Ryte, kai tinklai buvo jau ištraukti, sriuba buvo jau išvirusi, žvejai įdėdavo tik gražus ką tik sugautos žuvies gabalus ir galėjo pradėti pusryčiauti.
Šiais laikais jau nebereikia naktimis žvejoti, kad suvalgyti skania žuvienę, todėl rekomenduojama žuvies galvas ir uodegas kartu su svogūnų ketvirčiais bei saldžia ir aitria paprika virti nemažiau negu 4 valandas. Po to sriuba reikia perkošti, į sultinį įdėti žuvies gabalus, truputį pomidorų pastos, pasūdyti ir virti apie 20 minučių. Į lėkštes būtina įdėti plonomis juostelėmis supjaustytos žalios aitrios paprikos.

Dunojaus halászlé
Dunojau regione galima labai nustebti, nes čia halászlé sriuba valgoma ne iš metalinių katiliukų kaip visoje Vengrijoje, o iš porcelianinių sriubos vazų, ir žuvienėje plaukioja mažučiai ir labai švelnūs kukuliukai. Šio regiono gyventojai labai didžiuojasi Dunojuje gaudomos žuvies kokybe bei skoniu ir teigia, kad žuvis yra tokia nuostabi, kad verdant halászlé nereikia ruošti atskyrų nuovirų, pertrinti sriubos ar perpylinėti. Dunojaus halászlé virimo technologijoje svarbiausios yra komponentų proporcijos – jos sprendžia apie galutinį sriubos skonį. Pagrindinė taisyklė yra tokia – du kartus daugiau žuvies negu vandens t.y. 2:1 = 2 kg žuvies ir 1 l vandens. Svogūnų dedama mažai – tik 200 gr. Užtat labai daug reikia paprikos – maždaug tiek pat kiek svogūnų. Tai gali stebinti, bet pagal Dunojaus halászlé virimo būdą paprikos negali būti perdaug – sriuba turi turėti ryškų žuvies ir paprikos skonį. Į sriuba taip pat patenka šaukštas pomidorų pastos, druska bei žiupsnelis cukraus, kuris puikiai sujungs visus skonius.
Dunojaus halászlé virimo technologija irgi labai skiriasi nuo Tisos bei Balatono halászlé technologijų. Žuvis yra pjaustoma dideliais gabalais, pasūdoma, aptepama pomidorų pastą, pridengiama svogūno griežinėliais ir marinuojama šaldytuve mažiausiai pusvalandį. Tik po to žuvį galima užpilti šaltu vandeniu ir pradėti virti. Sriuba yra užvirinama pirmą kartą, po to ugnis sumažinama. Laikas įdėti pusę paprikos ir virti ant labai didelės ugnies pusvalandį, po to ugnis staiga yra užsukama ir įberiama kita paprikos dalis. Žuvies gabalai yra atsargiai išimami į vieną indą, kitame inde jau laukia švelnučiai kukuliukai, o pati sriuba yra įpilama į trečią indą. Valgytojai patys įsideda sau į lėkštes kukuliukų, po to žuvies ir gale užpila karšta sriuba.

Kuri halászlé versija yra skaniausia? Sudėtingas klausimas. Visos puikios. Tisos halászlé yra labai ryškaus, aitraus skonio su puikiai kontrastuojančiais, beveik saldžiais žuvies gabaliukais. Balatono halászlé – vientisesnė, labai ugninga. Dunojaus halászlé – turbūt švelniausia, aromatinga ir labai sodri. Verta paragauti kiekvienos.


Balatono halászlé, dažniausiai gaminamai mano namuose, reikės:

1,5 kg skirtingų rūšių žuvies (kuo daugiau rūšių, tuo geriau)
1 paprika arba kelių spalvų paprikų gabaliukai
1 pomidoras arba pomidorų pastos
2 vidutinių svogūnų
1-2 nedidelių aitriųjų paprikų
1 v.š. maltos paprikos
Druskos

Išpjauti žuvies filė, kruopščiai pašalinti visus kaulus. Visus likučius (galvas, uodegas, stuburus, odą) užpilti šaltu vandeniu, įdėti ketvirčiais supjaustytus svogūnus, užvirinti ant didelės ugnies, nuimti puodą nuo ugnies, palaukti, kol virimo procesas nustos, įberti maltą papriką, įdėti aitrią papriką, grąžinti puodą ant ugnies ir virti apie 4 valandas (jei labai trūksta laiko, tai nors 2 valandas). Praėjus 4 valandoms iš sulinio išimti aitriąsias paprikas, sultinį perkošti, grąžinti į jį aitriąsias paprikas ir užvirinti. Į verdanti sultinį įdėti žuvies filė gabaliukus, juostelėmis supjaustytą papriką ir kubeliais supjaustytą nuluptą pomidorą. Pasūdyti. Virti apie 20 minučių.
Prie Balatono halászlé geriausiai tinka balta duona.

Šaltiniai:
1. Tadeusz Olszański „Nobel dla papryki“
2. Карой Гундель „Малая венгерская поваренная книга“
3. Vilnos Romváry „Rośliny przyprawowe i przyprawy w węgierskiej kuchni“
4. Andrzej Gałuszka „Specjalności kuchni węgierskiej“

2008 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Antidepresinė morkų ir moliūgo sriuba su curry pasta ir kokoso pienu

Paskutiniuoju metu kažkaip ypatingai stipriai jaučiu visą lapkričio niūrumą... Ar tai perdirbimo rezultatas, ar saulės stoka, nežinau... bet aplinka vienareikšmiai varo tiesiai į depresiją. O koks geriausias vaistas nuo depresijos? Taip... sutinku šokoladas... O jei šokolado nėra, o šaldytuve jau kelias dienas guli mažas gabaliukas moliūgo ir kelios morkos? Taip... Jūs laimėjote aukso puodą!!! Nuo depresijos apsaugos linksma bei kvapni oranžinė sriuba, kuri drėgnomis ir tamsiomis lapkričio dienomis puikiai sušildys net liūdniausią organizmą.
Šį Moliūgų sriubos receptą sukūrė tikra artistė (ne tik virtuvėje) Herbatka iš blogo Herbimanija. Kadangi moliūgo turėjau tik mažutėlį gabaliuką, o morkų daug daugiau, tai pagaminau pagal šį receptą morkų sriubą su moliūgo akcentu. Manau, kad sriuba puikiai tinka vykstančiai Morkų savaitei.

Sriubai pagaminti reikės:

1/2 prancūziško moliūgo (apie 1/2 kg)
1/2 v.š. sviesto
1 a.š. vynuogių aliejaus
1 vidutinė morka
2 nedideli saliero stiebai
2 maži svogūnai
2 česnako skiltelės
0,5 l. daržovių sultinio
3/4 stiklinės kokosų pieno
1/2 a.š. muskato riešuto
1/2 a.š. cinamono
1/2 a.š. maltų kalendros sėklų
1/2 a.š. džiovintų šalavijų
4 malti žirneliai kvapniųjų pipirų
1 a.š. geltonos curry pastos

Svogūnus ir česnakus supjaustyti ir trumpai pakepinti ant aliejaus su sviestu. Pridėti supjaustytus moliūgą, salierą ir morką. Trumpai pakepinti, įpilti sultinį, įdėti curry pastą ir virti kol daržovės suminkštės. Virimo pabaigoje į sriubą įberti prieskonius. Kai daržovės išvirs, sriubą pertrinti blenderiu iki vientisos masės. Įpilti tiek kokosų pieno, kad masė įgautų tirštos sriubos konsistenciją.Valgyti apibarstyta saldžia maltą papriką ir skrudintomis moliūgo sėklomis.

2008 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Aromatinga bulvių sriuba su šoninės traškučiais

Niūriomis lapkričio dienomis, kai už lango yra drėgna, vėjuota ir greitai temsta, ši sriuba suteikia šiltumo jausmą, o jos aromatas bei traškus gabaliukai šoninės nepastebimai sugražina į gyvenimą net patį liūdniausią valdytoją.

Šiai aromatingai sriubai pagaminti reikės:

500 g. bulvių
0,5 l. paukštienos arba daržovių sultinio
100 g. grietinės
Rūkytos šoninės
2 v.š. pjaustytų svogūno laiškų
1/4 a.š. muskato riešuto
Baltųjų pipirų
Druskos

Bulvės nulupti, supjaustyti kubeliais, užpilti sultiniu ir išvirti. Kai truputi atvės, pertrinti blenderiu, pridėti grietinę bei prieskonius, gerai išmaišyti.
Šoninę supjaustyti kuo ploniau ir pakepinti iki taps traškanti.
Sriubą pašildyti ant mažos ugnies, įpilti į lėkštes, apibarstyti pjaustytais svogūno laiškais, išdėliuoti šoninės traškučius.

Pastaba:
Vietoj šoninės gali būti panaudota rūkyta lašiša.

2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Višta kepta pieno, citrinų ir šalavijo padaže

Pirmą kartą apie šį neįprastą Jamie Oliverio patiekalą perskaičiau Irinos bloge „Корица и Розмарин“ (Cinamonas ir rozmarinas). Receptas buvo toks paprastas ir kartu stebinantis, o Irinos nuotraukos tokios skanios, kad negalėjau atsispirti ir po kelių valandų iš mano virtuvės sklido kepamos vištos aromatas... Nors šią vištą jau gaminau keliolika kartų, iki šiol niekaip negaliu apsispręsti, ar skanesnė yra mėsa, ar tas švelnus ir labai šviežias citrinų ir šalavijo padažas...
Kadangi šiuo metu aš negaliu Jūsų gundyti gražiomis nuotraukomis, o ir nemoku taip gražiai nufotografuoti, todėl labai rekomenduoju užsukti pas Iriną ir pajusti tą nuostabų pasakiškai švelniame padaže keptos vištos aromatą...

Šiam paprastam patiekalui pagaminti reikės (pagal Jamie Oliverį):

1,5 kg vištos
115 g. sviesto
1/2 cinamono lazdelės
1 saujos šviežių šalavijų
2 citrinų
6 česnako skiltelių (neluptos)
1/2 l. riebaus karvės pieno
Druskos ir šviežiai maltų pipirų

1. Vištą įtrinti druską ir pipirais.
2. Citrinas gerai nuplauti karštu vandeniu ir šepečiu, kad jų paviršiuje neliktų jokių konservuojančių medžiagų, kuriomis yra purškiamos citrinos.
3. Plonai nupjauti citrinos žievelę, be balto sluoksnio. Nulupti baltą sluoksnį, citrinas supjaustyti griežinėliais.
4. Rasti puodą, į kurį vos, vos tilptų višta. Puode ištirpdyti beveik visą sviestą, apkepinti vištą, kol apskrus. Nupilti parudavusį sviestą. Į puodą sudėti supjaustytas citrinas, neluptas česnako skilteles, cinamoną, šalavijus, citrinų odeles, gabaliuką sviesto, užpilti pienu. Puodą su višta pridengti sudrėkintu vandenyje kepimo popieriumi.
5. Kepti 1,5 valandos orkaitėje įkaitintoje iki 190C.
6. Valgyti su ryžiais.

Pastabos:
- dėl mažo valgytojų skaičiaus pakeičiau visą vištą į vištos elementus – paėmiau šlaunelės, kurias sluoksniavau su citrinomis, šalavijais ir česnakais,
- žymiai sumažinau sviesto kiekį iki 20-30 g. – šlauneles apkepinau ant aliejaus,
- puodą pridengiau aliuminio folija, o likus maždaug 15 min. iki kepimo pabaigos atidengiau,
- svarbu nepadauginti šalavijo, nes gausis gana vaistinis padažas,
- galima naudoti džiovintą šalaviją, jo reikia žymiai mažiau.

2008 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Sugedo fotoaparatas...

Taip... Mano senukas Canonas sekmadienį vakare, iš karto po obuolių pyrago nufotografavimo, suprotestavo ir juodu ekranu parodė man, kad nebenori ilgiau daryti nuotraukų... Todėl kol kas nebebus įrašų su nuotraukomis... :(


2008 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Kaimiškas italų pyragas su obuoliais

Obuolių savaitę norėčiau užbaigti saldžiai ir kvapniai, nors ir neįprastai (bent jau man). Kai pavasarį pirmą kartą knygoje "Italų virtivė" perskaičiau šį receptą, pajutau, kad kažkas jame yra ne taip... Perskaičiau dar kartą ir supratau – jame nėra cinamono! Tai mane, nuo vystyklų pripratusią prie amžino derinio obuoliai + cinamonas, ir suintrigavo. Citrinos... Labai itališka... Nuo to antro recepto perskaitymo žinojau, kad būtinai noriu paragauti šio derinio. Bet pavasaris nebuvo geriausiai obuolių pyragų momentas ir receptas ramiai sau gulėjo... iki vakar...
Pyragas yra daromas akimirksniu ir be jokio vargo. Labai patiko, kad obuoliai liko gana stangrus, nors ir buvo visiškai iškepę. Šermukšnių uogienę, kurią vietoj abrikosų džemo panaudojau glazūravimui, savo kartele įdomiai perlaužė pyrago saldumą. Vienareikšmiai buvo nutarta, kad pyragas skaniausias, kol dar truputi yra šiltas.

Šiam citrinų ir obuolių pyragui pagaminti prireiks:

125 g sviesto
100 g cukraus
1 citrinos žievelės
2 kiaušinių
Žiupsnelio druskos
250 g kvietinių miltų
1/3 stiklinės pieno
2 a.š. kepimo miltelių
4 vidutinių obuolių
2 v.š. citrinos sulčių
3 v.š. abrikosų džemo
1 v.š. karšto vandens

Obuolius nulupti. Kiekvienos obuolio puselės arba ketvirčio (jei obuoliai buvo didesni) vieną pusę įpjauti taip, kad pasidarytų grotelės. Aplakstyti citrinos sultimis.
Minkštą sviestą plakti su cukrumi iki pasidarys purus kremas. Pridėti nutarkuotą nuo citrinos žievelę (be balto sluoksnio!) ir išmaišyti. Plakant po vieną pridėti kiaušinius, o po to miltus, druską ir kepimo miltelius. Išmaišyti iki masė taps vientisa ir išpilti ją į formą, išteptą sviestu ir išbarstytą miltais. Ant tešlos išdėlioti obuolius. Formą įdėti į įkaitinta iki 180C orkaitę ir kepti apie 45 min.Išėmus, dar karštą pyragą glazūruoti džemo ir karšto vandens mišinių.

Pastabos:
- Nesaldi šermukšnių uogienė, kurią įprastai naudoju, kaip priedą prie mėsos, buvo geras pasirinkimas. Manau, kad abrikosų džemas būtų persaldus.
- Kitą kartą imsiu rūgštesnius obuolius pvz. antoninius, šį kartą obuoliai buvo pusiau saldus.
- Į tešlą įpyliau apie 3 v.š. citrinų sulčių, kad būtų labiau citrininė ;)

Studentiška vakarienė arba dešros ir obuolių troškinys

Vakar prisiminiau sau studentavimo laikus ir vakarienei paruošiau standartinį tų laikų vakarienės arba turbūt teisingiau būtų pasakyti naktipiečių patiekalą. Sklindantis iš virtuvės mairūno, dešros ir alaus aromatas grąžino mane į tuos pašėlusius virtuvinius arba koridorinius bendrabučio vakarėlius, kai šokdavome, juokdavomės ir linksminomės iki paryčių, o po to visi darniai eidavome pirkti alaus ir sultinio pagyrioms gydyti ;)

Šiam studentiškam troškiniui pagaminti reikės:

Virtos parūkytos dešros
Obuolių
Svogūno
Mairūno
Alaus

Pirma (svarbiausia!) atidaryti alų, įpilti bokalą, paragauti, ar tikrai jis tinka ir ar kartai nėra pernelyg rūgštus ;)Dešra supjaustyti griežinėliais. Svogūną susmulkinti, kaip patinka (man patinka smulkiau). Obuolius supjaustyti aštuonetais arba, kaip ten išeina. Ant minimalaus aliejaus kiekio pakepinti dešrą ir svogūną. Pridėti obuolius ir pertrintą rankose mairūną (pertrinamas ji paleidžia visą savo aromatą). Įpilti į keptuvę alaus, pridengti ir patroškinti, kol obuoliai suminkštės. Valgyti su tamsia duona ir žinoma alumi.

Pastaba:Norint pagaminti prašmatnią ( ;D ) šio patiekalo versiją, galima kartu su alumi įdėti kelias džiovintas slyvas arba šaukštą nesaldaus slyvų marmelado.

2008 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Kasdienis nekasdienis užkandis arba šprotų ir kiaušinių pasta

Ši pasta - tai greitas ir skanus išsigelbėjimas nuo bado, kai nieko nesinori gaminti arba visiškai nėra tam laiko. Darbo nedaug, o rezultatas labai netgi geras i niekuo nenusileidžia prašmatniems užkandžiams. Puikiai tinka, kaip kasdienei vakarienei arba pusryčiams, taip ir visokiausiems baliams.


Šiai pastai pagaminti reikės paimti:

1 skardinės rūkytų šprotų aliejuje
3-4 kiaušinių
1 v.š. majonezo
Fermentinio sūrio (nebūtina)

Išvirti kiaušinius. Nulupti. Šprotus kartu su aliejumi išimti į dubenėlį, gerai susmulkinti šakute iki beveik vientisos masės. Kiaušinius smulkiai supjaustyti ir pridėti prie šprotų.Sūrį sutarkuoti ant burokėlių tarkos, pridėti prie pastos. Pridėti majonezą ir viską gerai išmaišyti šakute. Galima paskaninti juodaisiais pipirais, bet tikrai nebūtina.
Pasta skaniausiai valgyti su česnakais įtrintą skrudintu batonu ir pomidorais. Ant skrudinto batono reikia tepti prieš pat valgant, kad batonas liktų traškus.

2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

Kalakuto filė kepta obuolių ir alaus padaže

Alus, alus... puikus gėrimas :) Labai mėgstu jį naudoti, gaminant skirtingus valgius. Alus suteikia patiekalui tokią ypatingą gaidelę, o mėsa (net tokios gana sausos mėsos rūšis, kaip nugarinė, vištos krūtinėlė arba kalakuto filė) lieka labai sultinga bei tampa trapi. Būtent taip yra iš šiame recepte, tik papildomai dar obuoliai suteikia šiam patiekalui nepaprasto lengvumo, truputį saldumo jis gauna nuo svogūno, o česnako ir čiobrelio aromatas sudėlioja viską į savo vietas.

Naktinė nuotrauka

Skaniems pietums pagaminti reikės:

500 g kalakuto filė
2 didelių rūgščių obuolių (pvz. antoninių)
1 didelio svogūno
3 didelių česnako skiltelių
2 stiklinių obuolių alaus arba paprasto lengvo alaus
Druskos, juodųjų pipirų, čiobrelio
Aliejaus

1. Mėsa įtrinti druskos, pipirų ir čiobrelio mišiniu, palikti mėsą marinuotis mažiausiai kelioms valandoms, o geriausiai visai nakčiai.
2. Įjungti orkaitę. Tegu įkaista iki 180-200C.
3. Kuo smulkiau supjaustyti svogūną ir česnakus. Obuolius nulupti, supjaustyti gana stambiais gabaliukais. Ant kelių šaukštų aliejaus, ant labai didelės ugnies greitai apkepinti mėsą, kad iš kiekvienos pusės ji apskrustų. Nuimti nuo keptuvės. Sumažinti ugnį, sudėti svogūną, trumpai pakepinti, įdėti česnakus ir obuolius, kepinti kelias minutes, kol pasijus česnakų aromatas – svarbu nesudeginti česnakų, nes jie taps kartus ir patiekalas nebebus skanus!
4. Į indą, kuriame keps mėsa, įdėti truputi mišinio iš keptuvės (be obuolių), ant svogūnų ir česnakų dėti mėsą, aplink sudėti likusį padažą ir užpilti alumi. Mėsa turi būti beveik visa padengta padažu. Indą uždaryti ir įdėti į orkaitę. Kepti maždaug 1 valandą. Likus 15-20 minučių iki kepimo pabaigos indą atidengti.
Prie šio patiekalo labiausiai tinka neutralus garnyras pvz. ryžiai.

Mėtų ir obuolių kisielius

Nuo pat vaikystės vienu iš mėgstamiausių mano desertinių gėrimų yra kisielius. Nebuvo nei vienų Kalėdų be spanguolių kisieliaus, vasarą buvo malonu išgerti vyšnių arba braškių kisieliaus. Šiandien pasižiūrėjau į kelias mėtų šakeles, kurias kuo greičiau turėjau sunaudoti, ir prisiminiau apie kvapnų mėtų ir obuolių kisielių.


Šiam kisieliui pagaminti reikės:

600 ml vandens
Kelių šakelių šviežių arba džiovintų mėtų
1 rūgštaus obuolio
2 a.š. krakmolo
Fruktozės arba cukraus
Citrinos sulčių

Atpilti 1/2 stiklinės vandens. Likusį vandenį užvirinti, užpilti mėtas, palaukti apie 10-15 minučių, perkošti. Kol gaminasi mėtų nuoviras, nulupti obuolį ir supjaustyti mažais gabaliukais. Mėtų nuovirą užvirinti, įdėti obuolį. Trumpai pavirinti, kad obuolys suminkštėtų. Paskaninti fruktoze ir citrinos sultimis pagal skonį. Į 1/2 stiklinės šalto vandens įberti krakmolą ir gerai išmaišyti. Įpilti į verdantį nuovirą. Maišyti, kol kisielius sutirštės.

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

Silkės ir obuolių salotos

Šios salotos yra tokios paprastos, kad labai svarbi yra kiekvieno ingrediento kokybė. Tik iš gerų komponentų gali gautis geras galutinis rezultatas. Perkant silkės filė, neverta ieškoti kuo baltesnės. Silkė nėra balta žuvis, todėl jos mėsa irgi negali būti balta. Tai, deja, yra gamintojų ir pardavėjų sukčiavimas – „Pirkėjams labiau patinka balta žuvis? Nuostabu! Išbalinkim ją. Svarbu, kad pirktų“. Pamenate senais sovietmečio laikais pirktą iš statinių arba apvaliose skardinėse silkę? Žuvys buvo storos, riebios, su ikrais... Ar jų mėsa kada nors buvo balta? Ne. Todėl nemanau, kad per tuos keliasdešimt metų silkė staiga natūraliu būdu išbalo ;)

Manau, kad šios salotos yra gera Obuolių savaitės pradžia :)


Šioms salotoms pagaminti reikės:

Sūdytos silkės filė
Obuolių (nuo obuolių rūgštumo laipsnio priklauso galutinis užkandžio skonis)
Svogūno
Geros kokybės grietinės

Silkės filė pamirkyti piene. Kas kuri laiką ragauti, ar silkė jau yra tinkamo sūrumo. Po to supjaustyti maždaug 2 cm pločio gabaliukais. Svogūną supjaustyti arba plonais pusgriežinėliais, arba (jei nelabai mėgstate ryškų svogūno skonį) kuo smulkiau. Obuolius nulupti ir supjaustyti kubeliais. Obuolius rekomenduoju pjaustyti paskutinius, kad jie nespėtų patamsėti. Visus ingredientus sudėti dubenį ir užpilti grietine. Išmaišyti. Dubenį uždengti maistine plėvele arba tiesiog lėkšte ir kelioms valandoms pastatyti į šaldytuvą.

Pastaba:
Jei žalias svogūnas jums yra pernelyg aštrus, tai supjausčius, galite jį perpilti verdančių vandeniu.

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

Svajonės išsipildymas arba mėsos cimesas su slyvomis ir moliūgu

Visą savaitę norėjosi kažko iš vienos pusės saldaus, prieskoningo, o iš kitos kažko konkretaus, su mėsą, kad tiktų pietums. Todėl kai tik užvakar perskaičiau balabustos dienoraštyje paskelbtą „Mėsos cimeso su slyvomis ir moliūgų“ receptą, nei sekundės nedvejojau.
Patiekalas gavosi būtent toks, apie kokį svajojau visą savaitę. Saldžiai-sūrus ir truputį aštrokas, nežemiškai kvapnus padažas, kuriame buvo trapi mėsa, stangrus ir kartu nuostabiai tirpstantis burnoje moliūgas, minkštos slyvos... Verta buvo. Būtinai gaminsiu dar.


Šiam kvapniam skonio stebuklui pagaminti reikės (receptas su mano pakeitimais):

700 g kalakuto filė
1 svogūno
2 didelių česnako skiltelių
500 g nulupto moliūgo
Gabaliuką cinamono žievės arba 1/4 a.š. malto
2 gvazdikėlių
1/2 a.š. saldžiosios paprikos
1/4 a.š. aitriosios paprikos
1 v.š. medaus
1 v.š. klevo sirupo
100 g. džiovintų slyvų
1 stik. vandens
Druskos, juodųjų pipirų
Aliejaus

Mėsą ir moliūgą supjaustyti stambiais kubeliais – apie 3-4 cm. Svogūną ir česnakus supjaustyti kuo smulkiau. Įkaitinti puodą, ant aliejaus trumpai pakepinti mėsą. Išimti, sumažinti ugnį. Įdėti svogūną, kepinti, kol įgaus auksinę spalvą. Pridėti česnakus, druską ir prieskonius. Greitai išmaišyti, kol pasijus paprikos kvapas. Ilgai nekaitinti, nes paprika taps karti! Įdėti mėsą, moliūgą, slyvas, medų, klevo sirupą ir užpilti vandeniu. Atsargiai išmaišyti. Padidinti ugnį. Palaukti, kol užvirs. Paragauti, ar užtenka prieskonių. Uždengti dangčiu ir nuimti nuo ugnies. Puodą įdėti į įkaitintą iki 180C orkaitę. Kepti apie 1-1,5 valandos arba kol mėsa suminkštės. Kas kuri laiką pažiūrėti, ar neišgaravo vanduo, jei reikia įpilti.
Valgyti galima vieną arba su garnyru pvz. virtomis smulkiomis miežių kruopomis. Manau, kad labai neblogai tiktų ir bulvių košė.

Pastabos:
Originaliame recepte buvo truputi kitokios prieskonių proporcijos, vietoj kalakutienos buvo jautieną, o vietoj klevo sirupo – datulių sirupas.

Moliūgo ir varškės pyragas su riešutų pagrindu

Tiesa sakant, nelabai žinau, kaip pavadinti šį kepinį. Iš vienos pusės lyg tai ir panašu į visiems gerai žinomą varškės apkepą, bet iš kitos pusės liežuvis neapsiverčia pavadinti šį švelnų lyg tai miglelė kepinį apkepų. Galvojau apie „pyragą“, bet vėl gi kažkaip ne tas... Kažkaip pernelyg grubu... Kažkodėl norisi labiausiai tinka angliškas pavadinimas „cheesecake“. Gal dėl to, kad visi iki šiol valgyti ir matyti „cheesecake‘ai“ buvo būtent tokios konsistencijos – lengvi, lyg tai nebuvo kepti, o pvz. išvirti garuose arba vandens vonioje, ir tokie pat švelni? O taip norėtųsi lietuviško pavadinimo... Pagalvojau apie tortą, bet vėl gi nepanašu... Padėkite, prašau, sugalvoti atitinkamą pavadinimą.
Receptą radau žurnale "Школа гастронома", Nr. 19/2004 jau labai seniai ir labai seniai įtraukiau jį į mano slaptą sąrašą „Būtinai išbandyti“, bet kaip tai dažnai būna, mano sąrašiukas augo žymiai greičiau, negu galėjau pagaminti ir suvalgyti, todėl apie dvejus metus taip ir neprisiartinau prie šio recepto. Padėjo „Moliūgo savaitė“. Beveik kaip Hamletas uždaviau sau klausimą „Būti ar nebūti?“ ir nusprendžiau „Būti!“ ;)

Išvada – būtinai gaminsiu dar.


Iš pradžių receptas iš žurnalo, o gale mano komentarai.

Taigi, šiam gana neįprastam pyragui, reikės paimti:

Riešutų tešlos kraštui:
2 stik. sausainių trupinių
0,5 stik. graikiškų riešutų
0,5 stik. cukraus
150 g sviesto
22 cm skersmens išardoma kepimo forma

Įdarui:
250 g kepto moliūgo
200 g grietinėlės sūrio
100 g varškės
1 v.š. grietinėlės
2 kiaušinius
0,5 stik. cukraus
0,5 a.š. vanilinio cukraus
1 a.š. malto cinamono
0,25 a.š. muskato riešuto
0,5 a.š. druskos
1 v.š. viskio

1. Kepimo formą ištepti sviestu arba iškloti kepimo popieriumi ir patepti sviestu. Rekomenduoju tą antrą variantą – pati išklojau tik formos apačią, po to uždariau formą ir apkirpau apačioje likusį popierių. Toks manevras leidžia lengvai išimti kepinį iš formos.
2. Blenderiu/mėsmale/kočelu/plaktuku/ar pan. susmulkinti riešutus iki mažų trupinių dydžio. Greitai (kad sviestas nespėtų ištirpti) sumaišyti sausainių trupinius, cukrų ir sviestą. Patogiausia yra tai daryti blenderiu. Galutinai turi gautis tokie stambus tešlos trupiniai. Po truputi berti tešlą į formą ir pirštu galiukais greitas spausti prie dugno i sienelių. Formą uždaryti plėvelę arba lėkšte ir įdėti valandai į šaldytuvą.
3. Įkaitinti orkaitę iki 170C.
4. Keptą moliūgą susmulkinti šakute iki vientisos masės. Įmušti kiaušinius. Pridėti grietinėlę, pusę cukraus, viskį ir vanilinį cukrų. Išmaišyti.
5. Likusį cukrų sumaišyti su cinamonu, muskato riešutu ir druską, pridėti grietinėlės sūrį ir varškę. Per 3 minutes gerai išplakti masę mikseriu, kol ji taps puri.
6. Plakant prie varškės masės pridėti moliūgo masę. Plakti, kol masė taps vientisa.
7. Įdarą išpilti į paruoštą formą. Kepti 50 minučių. Baigus kepti, praverti orkaitės dureles ir leisti pyragui atvesti orkaitėje. Prieš valgant, bent 4 valandoms įdėti į šaldytuvą.

Pastabos:
- mano manymu, reikia imti daug mažiau sviesto – paėmiau apie 1/4 mažiau, bet vis dėl to iš formos lašėjo ištirpdytas sviestas. Manau, kad net per pusę sumažinus sviesto kiekį nebūtų blogai – kitą kartą pabandysiu;
- neturėjau po ranka jokio grietinėlės sūrio, tad paėmiau iki glotnios konsistencijos sumaltą maltą varškę – tiko puikiai;
- pyragas nebeaugą, todėl jei norite, kad nors truputį paaugtų, gal reikėtų kiaušinių baltymus išplakti atskirai iki standžių pikų ir atsargiai įmaišyti į varškės ir moliūgo masę;
- paėmiau mažiau cukraus;
- viskis yra puikus priedas – duoda labai skanią gaidelę, kaip kvape, taip ir skonyje.

2008 m. spalio 21 d., antradienis

Moliūgų sriuba su rūkyta žuvimi

Vakar prasidėjo „Moliūgo savaitė“ (savaitės taisyklės). Jaučiuosi jai pasiruošusi – receptų sąrašas paruoštas, kelių kilogramų moliūgas iškeptas. Taigi pirmyn! :)

Į pirmą ugnį pasirinkau sriubą, kurios receptas jau kelis metus laukia savo valandos. Vakar ji atėjo. Sriuba gavosi labai lengva ir įdomi. O spalva... vien tik dėl spalvos verta ją pagaminti! Moliūgo ir karšto rūkymo skumbrės derinys gavo daug pliusų. Būtinai gaminsiu dar.

Sriubos recepto pagrindu buvo receptas iš žurnalo "Школа гастронома", Nr. 19/2004.

Sriubai pagaminti reikės:

500 g karšto rūkymo žuvies
500 g moliūgo
1 morkos
1 pomidoro
1 nedidelio poro
200 ml neriebios grietinėlės
Arbatos šaukštelis sviesto
Druska, juodieji pipirai arba baltieji, kad nebūtų juodų taškų

Moliūgą nulupti, pašalinti minkštimą su sėklomis ir supjaustyti nedideliais kubeliais. Morką nulupti. Morką ir poro baltą dalį supjaustyti. Daržoves sudėti į puodą, užpilti mažu kiekiu vandens – tiek, kad vos pridengtų daržoves. Pasūdyti. Įdėti sviesto – sviestas suteikia skonio bei leidžia ištirpti vitaminui A, kurio moliūge ir morkose yra labai daug. Virti, kol morkos suminkštės. Kol daržovės verda, pašalinti iš žuvies visus kaulus bei paruošti skrudintą duoną (be česnakų). Nulupti pomidoro odelę – tam reikia keliolikai sekundžių užpilti pomidorą verdančiu vandeniu, o po to įdėti jį į šaltą vandenį. Odelė lengvai nusilups. Pašalinti sėklas ir minkštimą supjaustyti kubeliais. Išvirtas daržoves bei pomidorą pertrinti per sietelį arba sutrinti blenderiu. Įpilti grietinėlę, įberti pipirus. Paragauti, jei ko trūksta – pridėti. Sriubą užvirinti. Į lėkštes sudėti žuvies gabaliukus, užpilti karšta sriuba.

Pastabos:
- Originaliame recepte buvo dar 3 vidutinio dydžio bulvės, bet nusprendžiau, kad be bulvių sriuba bus lengvesnė ir skonis intensyvesnis. Vietoj poro buvo svogūnas.
- Rekomenduoju būtinai įdėti pomidorą – jo rūgštumas puikiai „pralaužo“ moliūgo ir morkos saldumą bei nuostabiai dera prie žuvies.

2008 m. spalio 14 d., antradienis

Taškas virš „i“ arba vinaigrette padažas su klevo sirupu

Dažnai valgau salotas ir galvoju, kad lyg tai viskas yra, lyg tai ingredientai puikus, o vis tiek kažko trūksta... Dažniausiai priežastimi būna netinkamas padažas. Gana neseniai atradau savo mėgstamiausią padažą, kuris mano manymu nuostabiai tinka prie paprasčiausio salotų mišinio. Keli skirtingų rūšių salotų lapai – gali būti truputi gražgarstės (it. ruccola), romėniškų salotų, ledinių salotų ir salotinės garbanotosios trūkažolės („endivia“ salotų rūšis), keli lašeliai padažo ir turime nuostabų priedą prie antro patiekalo arba puikų pagrindą bet kurioms kitoms salotoms.

Taškui ant „i“ pastatyti reikės paimti:

2-3 dalių alyvuogių alyvos (geriausiai pirmo spaudymo)
1 dalies vyno acto (balto, raudono arba balzaminio) arba citrinų sulčių
Pagal skonį:
klevo sirupo arba medaus
Dižono garstyčių

Ingredientus supilti į mažą stiklainiuką. Stiklainiuką užsukti ir stipriai kratant išmaišyti iki vientisos masės. Viskas. Taškas yra paruoštas. Liko tik paruošti tą „i“, kuriai jis tiktų ;)
Skanaus fantazavimo!

Pastaba:
1. Padažo galima pagaminti daugiau ir laikyti stiklainiuką šaldytuve.

2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Spalvų žaismas arba daržovių ir mocarelos sūrio omletas

Kartais mūsų šaldytuve apsigyvena likučiai, kurie dažnai būna gana didelė problema – iš vienos pusės produkto tiek mažai, kad nieko padoraus iš jo net vienam valgytojui nepagaminsi, o iš kitos pusės neišmesi gi – negerai yra maitinti šiukšliadėžę, kai pasaulyje tiek žmonių badauja... Gal kam toks požiūris į maistą ir pasirodys juokingas, bet man kažkaip ranka nesikelia taip nepagarbiai su juo elgtis. Todėl visuomet stengiuosi išnaudoti viską iki paskutinio trupinėlio. Tai nėra sunku, užtenka tik truputi pafantazuoti ir netrukus ant stalo atsiranda visiškai nepakartojamas valgis.

Šiai mano fantazijai išpildyti reikės:

3 kiaušinių
Daržovių
Sūrio
Druskos ir juodųjų pipirų
Aliejaus

Šį kartą šaldytuve radau truputį: baklažano, cukinijos, kelis kalafioro žiedynus, pusę kepto burokėlio (tai buvo labai įdomus akcentas), petražolių, mocarelos sūrio. Daržoves susmulkinau kubeliais, supjausčiau mocarela, sukapojau petražoles, išplakiau kiaušinius su druska ir pipirais . Daržoves kepiau keptuvėje iki būklės „al dente“ t.y. iki jie pasidarė pusiau minkšti. Tuomet įmečiau petražolę, išmaišiau, užpyliau kiaušiniais ir ant paviršiaus išdėliojau mocarelą. Dar tik kelios minutės karštoje orkaitėje, kad kiaušiniai susitrauktų, o sūris išsilydytų, ir nuostabiai kvepianti bei pasakiškai spalvota vakarienė prašmatniai įvažiavo ant stalo :)

Ir tegu kas nors tik pabando pasakyti, kad iš kelių griežinėlių baklažano ar pusės burokėlio nieko gero jau nebepasigaminsi!

P.S. Deja galutinio rezultato nepavyko nufotografuoti dėl baisiai alkano valgytojo protestų ir atimto fotoaparato... Taip... Alkanas žmogus – piktas žmogus... Linkiu Jums visuomet būti geros nuotaikos! :)

2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Slyvų padažas su baziliku ir česnakais arba liaudiškai - slyvų kečupas

Paskutiniuoju metu mažai terašau... Vėl prispaudė darbas... Todėl šiandien nebus įvado... ir galutinio produkto nuotraukos irgi nebus... Pažadu, kad netrukus leisiu padirbėti mano fotoaparatui ir nuotrauka bus.
Kol dar nesibaigė slyvų sezonas labai norėjau su jumis pasidalinti šiuo nuostabiu receptu. Tikiuosi dar spėsite į praturtinti savo rūsius šiuo puikiu padažu, kuris net įprasčiausius ir nuobodžius pietus gali paversti prabangia, nekasdienine puota.

Recepto originalas yra čia: kladovka_ru .

Šiam stebuklingam padažui reikės:

5 kg slyvų (jei yra saldžios ir rūgščios, tai maždaug 1/3 vienų ir 2/3 kitų)

Priedų (proporcijas galima keisti pagal skonį):
didelės saujos baziliko
5-6 galvučių česnako
3-5 aštrų pipirų
1-2 šaukštų kalendros (galima pakeisti imbieru)
Druskos ir cukraus pagal skonį
Vaisių acto, jei slyvos saldžios apie 125-150 ml

Viskas priklauso nuo slyvų – jei rūgštesnės, tai padažas bus rūgštesnis ir reikės daugiau cukraus.
Slyvas nuplauti, išmesti kauliukus, suberti į puodą. Pridėti truputi cukraus (nedaugiau negu +/- pusė stiklinės) ir vandens (nedaugiau 1 stiklinės). Virti ant labai mažos ugnies, kol slyvų masė nebus panaši į uogienę. Dažnai maišyti ir reguliuoti skonį cukrumi ir druska. Būtina prisiminti, kad karštos masės skonis labai skiriasi nuo šaltos masės skonio, todėl ragauti reikia šaltą masę. Kol verda, nulupti česnaką, nuplauti baziliką ir paprikas (nupjauti uodegytes, sėklas palikti). Kalendros sėklas sumalti. Dar karsta slyvų masę su priedais sumalti blenderiu. Užvirinti, virti kokias 5-7 min. Actą pilti, jei slyvos buvo saldžios. Karštą padažą pilti į sterilizuotus stiklainius. Laikyti šaltoje vietoje. Kadangi „šaltos vietos“ nebeturiu daug, tai uždarytus stiklainius dėl viso pikto papildomai sterilizavau orkaitėje.

Mano pastabos:
- Verdama slyvų „uogienė“ dėjau tik cukraus. „Uogienė“ gavosi tokia skani, kad pasilikau kelis stiklainius pavalgyti prie arbatos ;)
- Prieskonių proporcijų nesilaikiau. Neturėjau kalendros, nedėjau imbiero. Česnako ir aštrų pipirų šį kartą irgi įdėjau mažiau, o ir baziliko sauja buvo gerokai mažesnė. Tiesiog dėjau po truputį į blenderį ir ragavau.
- Vietoj paprasto vyno acto įpyliau tamsaus aceto balsamico. Tai tikrai buvo geras sumanymas.

2008 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Sauveur de crème arba kaip paruošti crème brûlée...

Šiandien norėčiau Jums parekomenduoti Akiko Ida ir Pierre Javelle darbus. Tikiuosi, kad jie privers Jus nusišypsoti ir pamatyti nepastebimą gyvenimo pusė ;)

2008 m. rugsėjo 16 d., antradienis

Juostukas t.y. baltai-žalias arba žaliai-baltas apkepas

Žinau tokio žodžio lyg tai ir nėra, bet... jei kažko dar nėra, tai visai nereiškia, kad to negalime sugalvoti :) Žodis buvo greitai sugalvotas draugės dukrytės, kai prieš daugelį metų iš šaldytuve esančių likučių pirmą kartą pagaminau šį apkepą. Ir pavadinimas, ir apkepas taip patiko, kad iki šiol patiekalas yra gaminamas mano šeimoje ir dar keliose širdžiai artimose šeimynose. Tikiuosi, kad juostukas užkariaus dar keletą širdžių... t.y. skrandžių ;)

Juostukui pagaminti reikės:
Žiedinio kopūsto
Brokolio
1-2 kiaušinių
Grietinės
Fermentinio sūrio
Druskos, juodųjų pipirų

Žiedinį kopūstą ir brokolį nuplauti, suskirstyti žiedynais ir apie 5 min. apvirinti sūdytame vandenyje. Kepimo formą ištepti aliejumi arba sviestu. Daržovių žiedynus dėliuoti pagal spalvą – žiedinio kopūsto juosta, brokolio juosta ir t.t.

Kiaušinius išmaišyti su grietinę (pagal apimtį grietinės turi būti maždaug du kartus daugiau negu kiaušinių). Sūrį sutarkuoti ant vidutinio smulkumo tarkos (smulkesnė nei burokėlių, bet stambesnė nei bulvių) ir įdėti į masę. Sūrio pagal apimti turi būti apie 1/2 – 1/3 grietinės ir kiaušinių masės, bet tai nėra labai svarbus reikalas – nieko neatsitiks, jei bus mažiau arba daugiau. Pagardinti druska ir pipirais.
Daržoves užpilti padažu ir kepti 180-200 C temperatūroje, kol apkepas apskrus.

Patarymai:
1. Nuo sūrio rūšies daugumoje priklauso ta nepakartojama skonio gaidelė, keičiant sūrį galima kiekvieną kartą gauti naują apkepo skonį. Galima panaudoti kietą sūrį (pvz. parmezaną, lietuvišką Džiūgą) – skonis bus ryškesnis arba paprastą fermentinį sūrį – apkepas gausis švelnesnis.
2. Jei kam labai ne prie dūšios vegetariški apkepai, tas gali tarp daržovių įdėti kumpio arba rūkytos šoninės gabaliukus.


2008 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Kukuliukai su agurkų ir morkų padažu

Kartais norisi kažko paprasto, nesudėtingo savo skonyje, iš paprastų ingredientų, tokio mūsiškio, ką tik išėjusio iš po gerų močiutės arba mamos rankų... Šiandien mane aplankė būtent toks jausmas, kad noriu kažko tokio iki skausmo naminio. Užsimerkiau, gyliai įkvėpiau ir iš karto pajutau... pajutau virtų grikių, troškintos mėsos ir daržovių kvapą... Kaip tai paprasta...

Taigi, norint grįžti iš tolimų kraštų namo, reikės paimti:
Maltos kalakutienos gali būti ir kita švelni mėsa
Agurkų
Morkų
Grietinės
Kiaušinio
Druskos ir juodųjų pipirų
Sultinio arba vandens

Mėsą gerai išmaišyti su druska, pipirais ir kiaušiniu. Agurkus nulupti ir supjaustyti kubeliais. Jei agurkai yra labai dideli, galima išpjauti sėklas. Morkas supjaustyti pusgriežinėliais. Įkaitinti gilią keptuvę, kurioje po to troškinsime kukuliukus su daržovėmis. Įpilti aliejaus. Iš mėsos daryti graikiško riešuto dydžio kukuliukus ir apkepinti. Išimti juos į dubenį, o į ta patį aliejų įdėti daržoves. Kai daržovės lengvai apskrus, įdėti į keptuvę kukuliukus ir įpilti nedaug sultinio arba vandens. Tegu pasitroškina, kol morkos suminkštės. Į grietinę įpilti truputi karšto sultinio iš keptuvės, greitai išmaišyti ir mišinį išpilti į troškinį. Išmaišyti, paragauti, jei trūksta druskos ar pipirų, pridėti. Įmesti smulkiai supjaustytų (arba nepjaustytų ir po to išimti) krapų. Leisti pasitroškinti dar kelias minutes, kad skoniai išsimaišytų. Valgyti galima su grikiais arba ryžiais.

2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

Greiti sūdyti pomidorai, įdaryti žalumynais

Vasara tai nuostabus laikotarpis. Pagaliau bet kurioje parduotuvėje arba kiekviename turgelyje yra daug visokiausių rūšių pomidorų ir (kas ir yra nuostabu!) kiekvienas, net pats mažiausias, pomidoras kvepia saule ir šiluma... Taip vasara tai skonių, kvapų ir spalvų pasaka...
Kažkada, kažkur tai Interneto begalinėse platybėse perskaičiau vieną absoliučiai vasarišką, nes greitą, gaivų ir labai kvapnų pomidorų ruošimo receptą. Nuo to prasidėjo mano meilė sūdytiems pomidorams su kapotais žalumynais ir česnakais.

Vasaros kvapams ir skoniams pajusti reikės:
Pomidorų
Česnako skiltelių
Žalumynų – kokių yra, arba mėgstamiausių pvz. krapų, petražolių, baziliko, saliero lapų, čiobrelio ir t.t. skirtinguose deriniuose ir proporcijose.
Druskos – nuo 1/4 šaukštelio dideliam pomidorui iki mažo žiupsnelio mažam.

Pomidorus nuplauti, išpjauti uodegytes ir padaryti pomidoruose įdubimus. Žalumynus ir česnako skilteles sukapoti, sumaišyti su druska ir mišiniu įdaryti pomidorus. Jei turimų pomidorų dydžiai labai skiriasi, tai geriau druskos nemaišyti su žalumynais, o į kiekvieną pomidorą atskyrai įberti tinkamą druskos kiekį, o po to kimšti žalumynus. Pomidorus laikyti parą kambario temperatūroje, o po to šaldytuve. Suvalgyti per 1-2 dienas.

Džiaugsmas niūrią dieną arba slyvų pyragas, kurio neįmanoma sugadinti

Kiek nedaug reikia, kad žmogus būtų laimingas ir vos įėjęs į namus pradėtų šypsotis nuo ausies iki ausies... Būtent tokiu mažu stebuklu yra šis paprasčiausias slyvų pyragas. Truputį slyvų, truputį cinamono ir net niūriausią dieną namuose šviečia saulė, o žmonės juose pradeda džiaugtis gyvenimu. Šiuo džiaugsmų noriu šiandien su Jumis pasidalinti.
Šio pyrago receptą gavau iš mano geros draugės Kristinos, kuri vadina šį pyragą „Slyvų pyragas, kurį neįmanoma sugadinti“. Ir ji yra visiškai teisi. Paprasčiau turbūt nebūna.

Mažam stebuklui paruošti reikės:
225 g miltų
3 nubraukti šaukšteliai kepimo miltelių
85 g minkšto sviesto
140 g cukraus
1 kiaušinis
1/8 l pieno
Slyvų arba kitų vaisių
Forma 22 cm x 30 cm

Paruošti slyvas: perpjauti pusiau, išmesti kauliuką. Tešlos komponentus maišyti mikseriu, kol bus vientisą masę. Jos bus nedaug. Tešlą išpilti į išteptą sviestų ir apibarstytą džiūvėsėliais arba miltais formą. Išliginti. Ant tešlos arti vieną prie kitos dėti slyvas, perpjautą pusę aukštin. Sodriai apibarstyti cukrumi ir cinamonu – negailėkite, nes iškeptame pyrage jo beveik nesijaučia. Kepti apie 40 min. temperatūroje apie 180C.

Ši tešla yra labai universali – labai skanus pyragas gaunasi su obuoliais, su aviečių ir persikų mišiniu, su vyšniomis, su nektarinais ir t.t. Priklausomai nuo pasirinktų vaisių galima keisti cukraus kieki ir naudoti arba ne cinamoną.

2008 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Vištiena saldžiai-rūgščioje glazūroje

Girdint žodžius „vištiena“ ir „saldžiai-rūgščiai“ iš karto prieš akis atsiranda aromatingi ir labai skanus mėsos gabaliukai, su daržovėmis ir ryžiais taip populiarūs Azijos virtuvėje... Bet ne šį kartą. Šį kartą tai bus nemažiau aromatingi ir viliojantys kepti viščiuko sparneliai ir šlaunelės.

Šiam paprastam patiekalui pagaminti reikės:

1 kg vištienos sparnelių ir/arba šlaunelių
1 stiklinės abrikosų džemo (galima pakeisti slyvų marmeladų)
2 šaukštų balto vyno acto
1 šaukšto sojų padažo
1 šaukšto pomidorų padažo
1 šaukšto aliejaus
2-3 susmulkintų česnako skiltelių
Smulkiai supjaustyto šviežio imbiero arba žiupsnelį malto

Džemą, actą, sojų ir pomidorų padažus, aliejų šildyti ant mažos ugnies, kol masė įgaus vientisą konsistenciją. Tada išjungti ugnį ir įdėti česnaką. Išmaišyti. Marinatu užpilti vištienos elementus, gerai įtrinti, uždaryti indą ir palikti mažiausiai valandai. Kepti vidutinio karštumo orkaitėje. Laikas priklauso nuo elementų dydžio. Šalia galima padėti bulves. Galutiniame etape galima aiški padidinti temperatūrą, kad gražiai apskrustų.

2008 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Provanso ratatouille arba 3,5 litro laimės

Taip. Nuo vakar vakaro aš laiminga – pagaminau didelį puodą ratatouille :) Esu didelė šio patiekalo fane. Jis nuostabus, nes galima jį valgyti kaip karštą, taip ir šiltą bei šaltą, galima valgyti vieną, galima - su apskrudintą duoną, galima - su makaronais arba ryžiais, galima – su omletu, galima - kaip garnyrą prie mėsos, žuvies arba paukštienos. Galimybių begalės.

Ratatouille tai visame Provanse paplitęs daržovių troškinis. Manoma, kad šis patiekalas yra kilęs iš šiuolaikinės Nicos regiono. Kaip ir dažniausiai būna, iš pradžių jis buvo vargšų valstiečių valgis, gaminamas vasarą, kai yra daug šviežių daržovių. Net jo pavadinimas tai patvirtina – prancūziškai, šnekamojoje kalboje „rata“ reiškia „valgis“, o „touiller“ – „maišyti“. Originaliai į jį įeidavo cukinijos, saldžiosios paprikos, svogūnai ir česnakai, vėliau jis buvo praturtintas baklažanais. Ratatouille pagardinamas alyvuogių aliejumi, čiobreliu, rozmarinu, druska ir pipirais, kartais įdedamas lauro lapas. Šis patiekalas yra gerai žinomas Viduržiemio jūros baseine ir apylinkėse ir turi labai daug giminaičių pvz. itališkas patiekalas peperonata, andalūziškas – pisto, graikiškas – briam arba vengriškas – lesco.

Taigi, kad galėtumėme neišeidami iš namų pakeliauti po pilną saulės ir vynuogynų Provansą, turime paimti:

3 mažas cukinijas
2 svogūnus
6 pomidorus
3 skirtingų spalvų paprikas (galima ir vienos)
3 baklažanus
3-6 česnako skiltelės (arba pagal skonį)
Alyvuogių alyvos,
Šviežio arba džiovinto čiobrelio ir rozmarino
Druskos ir juodųjų pipirų

Baklažaną supjaustyti išilgai, apibarstyti druska, palaukti apie 20 min., nuplauti druską, nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Ši procedūra reikalinga, kad pašalinti kartumą. Dabar pjaustymas. Viską pjaustome stambiai. Baklažaną ir cukinija – kubeliais. Paprika ir svogūnus – juostelėm. Smulkiai pjaustome tik česnako skilteles. Nuo pomidorų reikia nuimti odelę (kokiai minutei įmesti į verdantį vandenį, o po to perpilti šaltu – odelė nusiima akimirksniu), supjaustyti juos ketvirčiais arba aštuonetais, jei pomidorai dideli. Keptuvėje pakaitiname alyva ir vieną po kito apkepinti visus supjaustytus komponentus (be česnako ir pomidorų). Viską sudėti į puodą, įberti druskos ir pipirų, iš širdies įberti čiobrelio ir rozmarino. Trumpai patroškinti. Voilà ! :)

2008 m. liepos 25 d., penktadienis

Nepagaunamos vaikystės akimirkos... arba labai spontaniškas įrašas

Sakoma, kad vaikystės skoniai ir kvapai visam laikui lieka vaikystėje ir kiek nebesistengtumėme juos grąžinti visuomet kažko pritrunka... Šiandien grįžau į vaikystę, kai atbėgę iš lauko gaudavome iš močiutės skaniausią pasaulyje valgį – šviežiai iškeptą batoną su namine uogiene ir šaltu, šaltu pienu... Mano pusryčiai irgi gavosi beveik tokie, kaip tais linksmais ir laimingais laikais... Deja žinau, ko man trūksta... trūksta šiltų, mielų močiutės rankų, kurios pjaustytų batoną, teptų jį uogiene ir įpiltų stiklinę skaniausio pasaulyje pieno...

Filosofiški man gavosi šiandien pusryčiai... Bet šviežia duona, naminė braškių uogienė, kurioje mažai cukraus, o daug braškių, ir šaltas pienas atgaivino prisiminimus, kvapus ir tą judrią ramybę.

Gero Jums savaitgalio!

2008 m. liepos 13 d., sekmadienis

Varškės tortas su vaisiais arba atsisveikinimas su braškėmis

Nuostabus, lengvas ir greitai paruošiamas vasarinis desertas.

Vakar po vakarienės su Mieluoju ir 1,5 butelio vyno (ant dvejų ;-P ) užsinorėjau kažko skanaus ;) Na būna jau taip, kad tas „noriu“ tampa nepakenčiamu „NORIUUUU!!!“ ;) Vat ir man vakar 10 val. vakare taip atsitiko. Laimei viską turėjau šaldytuve ir greitai sudėliojau mažą torčiuką. Pastebėjau, kad tas „NORIUUUU!!!“ dingo po to, kai pagaminau tortą ir įdėjau jį šaldytuvą... ;)) Šiandien buvo įdomu paragauti, kas gi man išėjo, bet pasirodė, kad viskas gerai ir tas visas išgertas vynas jokių būdų nesugadino torto – tai dar vienas pliusas receptui – pavyksta net girtam virėjui ;))

Taigi varškės tortui su vaisiais reikės:
- 500 gr. varškės (varškė turi būti labai smulki, galima panaudoti homogenizuotus sūrelius)
- 500 gr. tiršto natūralaus jogurto
- 2 šaukštų želatinos
- vanilinio cukraus (nebūtinai)
- cukraus pagal skonį
- 1 pakelio drebučių
- sausainių
- pieno
- vaisių (jei pasirinkote kivi arba šviežią ananasą, prieš dedant juos į želė būtinai nuplikykite verdančių vandeniu, kitaip želė nesustings)

1. Drebučius užpilti mažesniu negu nurodyta ant įpakavimo kiekiu karšto vandens - pvz. vietoj 500 ml paimti 350-400 ml, gerai išmaišyti, kad ištirptų, ir palikti atvėsti.
2. Želatiną irgi ištirpdyti minimaliame verdančio vandens kiekyje.
3. Formos dugną iškloti pamirkytais piene sausainiais.
4. Varškę išmaišyti su jogurtu, pridėti vanilinį cukrų, cukrų ir gerai išmaišyti, kad būtų vientisa masė. Įpilti ištirpdytą želatiną ir vėl gerai išmaišyti. Norint turėti varškės masėje vaisius, galima pridėti supjaustytus ir labai, labai atsargiai išmaišyti.
5. Varškės masę dėti ant sausainių pagrindo ir įdėti formą į šaldytuvą, kad sustingtų. Norint pagreitinti šį procesą, galima įdėti formą keliolikai minučių į šaldiklį, bet tada būtina (!) apie tai prisiminti ir laiku ją iš ten išimti.
6. Ant sustingusios varškės masės dėti vaisius ir užpilti šaltais drebučiais. Drebučiai negali būti šilti, nes ištirps viršutinis varškės sluoksnis ir nebus gražios aiškiai matomos ribos tarp baltos varškės masės ir spalvotų drebučių. Skoniui tai nepakenks, bet gražiau nuo to nebus.

Pastabos:
1. Šių ingredientų kiekio užtenka maždaug 30 cm skersmens torto formai. Aš pasiėmiau 1/2 normos ir 18 cm skersmens formą.
2. Žiemą galima tokį tortą pagaminti naudojant pvz. konservuotus persikus, tada želatiną galima ištirpdyti persikų sultyse.

2008 m. liepos 10 d., ketvirtadienis

Toskanos žuvienė

Paskutiniuoju metu gana dažnai praktikuojuosi žuvų filetavime. Ne, čia ne naujas hobis, yra ir malonesnių užsiėmimų ;) Tiesiog atpigo lašišos, upėtakiai ir kitos žuvytės, bet pirkti reikia visą [be vidurių] – lašišos filė išeina beveik 3 kartus pigiau negu perkant parduotuvėje. Filetuojant žuvį lieka daug visko – galvos, oda, kaulai su mėsos liekanomis. Išmesti būtų tikrų tikriausia nuodėmė, todėl gaminu sriubas. Prieš savaitę apdarinėjau 2,5 kg lašišą ir kelius upėtakius, tai gavosi beveik 4 litrai puikiausio žuvies sultinio. Kadangi nuo tų kaulų pavyko surinkti šiek tiek mėsos, tai iš karto pagaminau Toskanos žuvienę su česnakiniais crostini. Kita sultinio dalis laukia savo valandos šaldiklyje – rytoj gaminsiu vengrišką žuvienę ;).


Taigi Toskanos žuvienei reikės:

Žuvies (filė be kaulų)
Daržovių: poro, morkos, saliero kotelio, svogūno, kelių skiltelių česnako, pomidorų arba pomidorų savuosiuose sultyse (1 skardinės)
Prieskonių: lauro lapo, juodųjų pipirų, druskos, kelių baziliko lapų arba džiovinto, apelsino žievelės (be balto sluoksnio)
Balto sauso vyno
Vandens
Alyvuogių alyvos

Daržoves supjaustytie belekaip ir kelias minutes patroškinti ant alyvuogių alyvos. Įpilti vyną ir po kelių minučių vandenį. Įdėti apelsino žievelę, lauro lapą, česnakus, supjaustytus pomidorus be odelės arba skardinės turinį, baziliką, druską ir pipirus. Virti, kol daržovės bus beveik visiškai minkštos. Įdėti 1/3 paruoštos žuvies. Virti, kol išvirs. Išimti lauro lapą ir apelsino žievelę. Sriuba pertrinti su virtuviniu kombainu arba per setelį, kad būtų vientisą masė. Jei gavosi pernelyg tiršta, galima truputi įpilti verdančio vandens. Užvirinti, įdėti likusią supjaustytą žuvį. Virti kelias minutes. Maišyti labai atsargiai.
Lėkštėje sriuba pagardinti šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir apibarstyti žiupsneliu trinto parmezano. Valgyti su česnakiniai crostini.

Pastabos:
- Ši kartą nedėjau svogūno, nes turėjau daugiau poro. Nedėjau taip pat saliero kotelių, nes tingėjau eiti į parduotuvę.
- Vietoj vandens naudojau sultinį, kurio turėjau per akis. Galutinai gavosi daugiau negu 1,5 l sriubos.
- Vietoj to žuvies trečdalio buvo nuo kaulų nuimti mėsos likučiai.
- Vyno buvo apie 150 ml.
- Vietoj apelsino žievelės buvo citrinos žievelė.
- Fotografuojant pamiršau apie parmezaną.

Kaip gražiai ir greitai išpjauti žuvies filė galima pamatyti pvz. manovirtuve.com svetainėje.

Apie mane

Mano nuotrauka
Slow food, slow life :)

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų