2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

Marsha Mehran „Granatų sriuba“ ir persiška raudonųjų lęšių sriuba

Magiškas, šiltas, nerealiai traukiantis prieskonių ir paslaptingų Rytų dvelksmas. Nors tai ir nėra pasaka, o visai šiuolaikiška istorija, vis vien skaitant, kažkaip į galvą ateina Joanne Harris „Šokolado“, Chitra Banerjee Divakaruni „Prieskonių meistrės“ ar Lauros Esquivel „Kaip vanduo šokoladui“ magija. Kodėl? Nesakysiu. Perskaitykite patys. Ši knyga yra tikrai to verta.


Knygos herojės – trys sesės Aminpur atskleidžia ne tik persų virtuvės paslaptis, bet ir pasakoja savo istoriją. Tai nėra kulinarinė knyga, nors joje yra receptų ir informacijos apie nepaprastai kvapnią Irano virtuvę. Pasakyčiau, kad tai yra šiltas pasakojimas apie meilės, laimės ir visuomenės akceptavimo troškimą, kuris apgaubia mus cinamono, kardamono ir jazminų arbatos aromatais. Tai viena iš gražiausių aplinkkulinarinių knygų.

Kiekvienas knygos skyrius prasideda nuo patiekalo recepto, kuris šiaip ar taip yra susijęs su pasakojimu. Visi receptai yra absoliučiai pasiekiami ir daugumą iš jų galima pagaminti iš to, kas yra kiekvieno šiek tiek daugiau gaminančio žmogaus virtuvėje. 

Pirmas receptas, kurį išbandžiau dar nebaigusi skaityti knygos buvo Raudonųjų lęšių sriubos receptas. Sriuba labai aromatinga su fantastišku juodgrūdės akcentu. Gaminama nerealiai greitai, o jos spalva puikiai pakelia nuotaiką. Gal ji ir nelabai tinka vasarai, bet kai ruošiau banerį Literatūrinių personažų patiekalų savaitei iš karto žinojau, kad būtent šį patiekalą ir šią knygą noriu jums pristatyti.


Pirmiausia duosiu originalų receptą, o žemiau parašysiu savo pastabas. Taigi norint užsukti į „Cafe Babilon“ reikia paimti:

2 stikl. raudonųjų lęšių
7 didelius svogūnus
7 skilteles česnako
1 a.š. maltos ciberžolės
4 a.š. maltų Romos kmynų (kumino)
Alyvuogių alyvos
7 stikl. vištienos sultinio
3 stikl. vandens
Druskos
2 a.š. juodgrūdės (galima pakeisti juodaisiais pipirais)

Lęšius užpilti vandeniu, neuždengti, virti apie 9 min. Nukošti.
Svogūnus ir česnakus smulkiai supjaustyti.
Aukštame puode gražiai, iki auksinės spalvos apskrudinti 6 svogūnus, česnaką. Įberti ciberžolę ir Romos kmynus (kuminą), palikti dar minutei. Sudėti lęšius, įpilti sultinį ir vandenį. Pasūdyti, pridėti juodgrūdę arba pipirus. Sriubą pridengti, užvirinti ir ant mažos ugnies virti 40 min.
Likusį svogūną atsargiai pakepinti alyvoje, kol jis taps auksinis ir trapus – svarbu nesudeginti, kad nebūtų kartus. Kepintais svogūnais apibarstyti sriubos porcijas.

Pastabos:
- 9 min. raudoniesiems lęšiams yra per daug, žiūrėkite pagal konsistencija – košės mums nereikia.
- nerekomenduoju keisti juodgrūdės juodaisiais pipirais, mano manymu tai nuostabus akcentas.
- skanu, net jei neįdėsime tiek daug svogūnų.

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Iš dainos žodžių neišmesi, iš gyvenimo tinklaraščio neištrinsi... Laba diena!

Sezonas įsibėgėjo. Jos jau yra ant kiekvieno kampo ir linksmai iš krepšelių žiūri į praeivius. Bet tai neilgam... Vos po kelių savaičių vėl pradėsiu nekantriai laukti pavasario ir pirmų saule bei nerūpestinga vaikyste kvepiančių uogų... Aš labai mėgstu braškes!


Ilgai manęs čia nebuvo. Ilgai mąsčiau, ar verta grįžti. Bet kai pagalvojau apie tinklaraščio uždarymą, tai pasijaučiau kažkaip keistai ir tiesiog ranka nekilo paspausti „delete“. Jis tapo mano gyvenimo dalimi. Sudėtinga yra grįžti po tokios ilgos pertraukos, daug minčių kunkuliuoja galvoje, daug abejonių, ar jis kam nors yra reikalingas...

Atsisėdusi šiandien prie lango su kava ir dubenėliu braškių pagalvojau, jei dabar to nepadarysiu, tai greičiausiai taip ir neprisiruošiu. Todėl visiems (jei dar kas nors čia yra) noriu pasakyti „Laba diena!“ ir pavaišinti braškėmis su plakta grietinėle.

Gražaus pirmadienio!

2011 m. sausio 3 d., pirmadienis

2010 metų žodis ir nuoširdžiausi linkėjimai!

Šiame įrašė labai, labai norėčiau visiems palinkėti, kad šie nauji dar šilti ir kvapnūs, lyg ką tik iš krosnies išimta duona, kupini vilties, naujametinių pažadų, naujų planų ir idėjų metai būtų būtent tokie, apie kokius širdies gilumoje tyliai ir kartais nedrąsiai, bet visada ir be jokių abejonių svajojame. Tegul jie būna tokie, kad už 362 dienų galėtumėm pasakyti, jog tai buvo patys geriausi metai iš visų pragyventų.

Svajonių išsipildymo jums ir jūsų artimiesiems!


Žinote, tikrai nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Per dvi labai netikėtas savaites be Interneto pagaliau turėjau laiko (!) atsidusti ir ramiai pagalvoti apie besibaigiančius metus, kurie atėjo laibai netikėtai ir dar labiau netikėtai baigėsi. 

Kokie jie buvo tie žaibiški lyg kometa naktiniame danguje 2010-rieji? 
Jei turėčiau pasirinkti vieną žodį, kuris taptų šių 2010-tųjų žodžiu – tai tas žodis skambėtų „privalau“. Būtent tokie jie buvo. Darbštūs. Atsakingi. Nepaliekantys vietos žodžiui „noriu“. Varginantys. Bet... galutinai ne tokie jau ir blogi. Nes kaip ta kometa metai buvo labai spalvingi, pilni emocijų ir tikrai nenuobodūs. 
Šiais metais pirmą kartą gyvenime mačiau, kaip tiltas neatlaiko upės srovės ir griūna lyg būtų pastatytas iš degtukų ir pirmą kartą pajutau džiaugsmą, kad spėjome. Taip pat pirmą kartą gyvenime pamačiau, kur prasideda vaivorykštė – ar žinote, kad ji prasideda vos už kelių žingsnių? Buvo toks jausmas, kad galiu ją paliesti ranka. 
Taip. Tai buvo sudėtingi, bet labai geri metai.

O koks yra jūsų 2010 metų žodis?

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų