2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Sluoksniuota silkių mišrainė arba silkė su kailinukais

Turbūt jau seniai nebe paslaptis, kad aš labai mėgstu silkę. Todėl, kai tik tapo aišku, jog netrukus bus Burokėlių savaitė, iš karto žinojau, kad būtinai pasigaminsiu sluoksniuotą silkių mišrainė arba aiškiau tariant – silkė su kailinukais. Šis patiekalas yra vienas iš mano vaikystės patiekalų – nebuvo nei vieno baliaus, kuris vyktų be šio skanaus ir labai spalvingo patiekalo. Laikai pasikeitė. Rodos šiandien turime parduotuvėse begalę skirtingų labiau ar mažiau egzotiškų komponentų, apie kuriuos anais laikas net nežinojome, jog tokie egzistuoja, ir galime gaminti kokias tik norime salotas ar mišraines, bet vis dėl to sluoksniuota silkių mišrainė dažnai laimi prieš egzotiką ir toliau dažnai džiugina mus savo spalvingumu ir nepakartojamu skoniu.


Šiai nemirtingai mišrainei reikės:

Silkės filė
Virtų bulvių
Virtų arba geriau keptų burokėlių
Virtų morkų
Raugintų agurkų
Svogūnų
Majonezo ir grietinės (arba, jei kas nori liesiau, jogurto)

Silkės filė pamirkyti iš pradžiu vandenyje, o po to piene, kad pašalinti nereikalingą druską ir padaryti silkę švelnesnę. Silkė supjaustyti nedideliais kubeliais arba gabaliukais. Daržovės supjaustyti nedideliais kubeliais. Jei nepatinka svogūnų aštrumas, galima supjaustytą svogūną perpilti verdančiu vandeniu arba trumpam užmarinuoti silpname druskos, cukraus, acto ir vandens marinate. Išmaišyti majonezą ir grietinę.
Dabar mišrainės surinkimas. Yra daug būdų, bet apie juos žemiau. Visi ingredientai yra sudedami sluoksniais, tarp sluoksnių tepamas majonezo ir grietinės padažas (nuo apačios iki viršaus):
1. Silkė
2. Svogūnai
3. Bulvės
4. Rauginti agurkai
5. Morkos
6. Burokėliai
Mišrainę galima papuošti trintu virtu kaišiniu ir žaliais svogūno laiškais.

Mišrainės surinkimo būdai:
1. galima mišrainei panaudoti gilu stiklinį (kad matytųsi sluoksniai) dubenį ir paduoti su šaukštu arba mažus dubenukus, į kuriuos bus sudėtos mažos porcijos 1 žmogui,
2. galima panaudoti kekso formą su kaminu ir sudėjus mišrainę atsargiai apversti ant plokščios lėkštės, papuošti ir paduoti kaip tortą. Naudojant šį būdą būtina prisiminti, kad pradėti sluoksniuoti mišrainę reikia nuo paskutinio sluoksnio t.y. burokėlių.
3. galima mišrainė iš karto dėti ant plokščios arba „silkinės“ lėkštės, o po to tik gražiai aptepti padažu ir papuošti.
Žodžiu galima daryti taip, kaip labiau patinka ir kaip labiau tinka ;)

2008 m. lapkričio 25 d., antradienis

Morkų tortas su apelsinų gaidele

Netikėto morkų sekmadienio pabaiga buvo Morkų tortas su apelsinų gaidele. Taip aš pavadinau kėpinį, kurį pagaminau beveik tiksliai pagal Forelles bloge perskaitytą Morkų pyrago iš delsole.co.uk receptą. Visuomet mėgau apelsinų ir morkų derinį, o šiame torte apelsinų uogienės kartumėlis ypač tinka – labai gerai perlaužo pagrindo bei aptepo saldumą.

Forelles paskelbtas receptas su mano pakeitimais.

Taigi Morkų tortui pagaminti reikės:

3 kiaušinių
0,5 stiklinės cukraus
0,5 stiklinės aliejaus
1 stiklinės smulkiai bulvių tarka tarkuotų morkų
1 stiklinės miltų
1,5 a.š. kepimo miltelių
1/3 a.š malto muskato riešuto
1 a.š. cinamono;
2 v.š. smulkintų graikiškų riešutų
Apelsinų uogienės
18 cm skersmens torto formos

Aptepui:
50 g kambario temperatūros sviesto
150 g kreminio sūrio (pvz. Philadelphia)
1 v.š. cukraus pudros
kelių lašų vanilės esencijos

1. Kiaušinius plakti su cukrumi, kol masė padidės. Supilti aliejų, įdėti morkas, suberti miltus, sumaišytus su prieskoniais ir kepimo milteliais. Gerai išmaišyti. Masę sukrėsti į sviestu pateptą ir miltai arba džiūvėsėliais išbarstytą ar kepimo popieriumi išklotą formą. Kepti 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40-50 minučių. Tikrinti degtuku. Pagrindas išaugo iki maždaug 7 cm aukščio.
2. Aptepui visus produktus gerai išsukti.
3. Iškepusį pagrindą atvėsinti, perpjauti per pusę. Apatinę dalį storai patepti apelsinų uogienę, uždėti viršutinę dalį ir aptepti sūrio mase. Dekoruoti apelsinais arba apelsinų uogiene. Laikyti šaltai.

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Neplanuotas morkų sekmadienis

Šiandien visai netikėtai gavosi morkų sekmadienis. Prasidėjo nuo to, kad užsinorėjome morkų ir obuolių sulčių. Išspaudžius morkas, turėjau labai daug išspaudų. Išmesti buvo baisiai gaila, tad nutariau pasinaudoti Morkų savaitės receptais. Pirmiausia pagaminau Morkų tortą su apelsinų gaidele beveik pagal Forelles paskelbta Morkų pyrago receptą. Darydama torto tešlą, tuo pačiu metu padariau tešlą Morkų blynams su kokoso pienu beveik pagal Forelles Morkų blynelių receptą – rytoj pusryčiams iškepsiu. O kol kepė torto pagrindas, greitai sumeistravau Vištienos suktinukus morkų padaže beveik pagal Butterfly Vištienos suktinukų su morkomis receptą. Be to grynai „profilaktiškai“, kad jokie virusai nesikabintų, padariau Antigripines salotas. Likusias trintas morkas trumpai pakepinau svieste, užpyliau vištienos ir kalakutienos sultiniu – rytoj bus morkienė ;)

2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Halászlé arba vengriška žvejų sriuba

Yra toks posakis „kur susitinka du vengrai, ten yra trys žvejų sriubos receptai“. Ir tai tikrų tikriausia tiesa. Vengrijoje yra trys pagrindinės halászlé virimo būdai – Tisos, Dunojaus ir Balatono. Skaniausią halászlé galima paragauti būtent provincijoje – Szegede, Badascony ir Mohacsu – šie miestai tapo trijų halászlé virimo būdų sostinėmis. Įdomu yra tai, kad nacionalinių ginčų priežastimi tapo toks plebėjiškas patiekalas, kurio per ilgus šimtmečius niekas net į kulinarines knygas neįtraukė, nors gamino visi ir visur. Labai ilgai ši sriuba buvo ignoruojama ir nebevalgoma nei miestelėnų, nei bajorų, nei aristokratų. Neįtikėtina taip pat yra tai, kad XVIII ir XIX a. kulinarinėse knygose nėra vieno iš labiausiai paplitusių visoje šalyje patiekalų recepto. O tais laikais buvo jų dešimtys. Pirma kartą vengriška žuvienė yra minima kažkokio tai keliautojo, 1800 m. aplankiusio Vengriją, prisiminimuose parašytuose vokiečių kalba. Pirmas halászlé receptas buvo išspausdintas tik 1871 metais „Tetos Rezės Szegedo kulinarinėje knygoje“ („Szegeden Rézi néni szakácskönyve“). Tuo metu žvejų sriuba jau buvo labai populiari ir ponai iš miestų bei dvarų specialiai važiuodavo į ant Tisos ar Dunojaus krantų esančius žvejų kaimus, kur katiluose po atviru dangumi žvejai virė jiems žuvienę iš ką tik sugautos žuvies. Tokios iškylos turėjo būti labai madingos ir turėjo iki gyvo kaulo įknisti žvejams, nes 1882 metai keturiasdešimt du Tisos žvejai pateikė Szegedo miesto tarybai prašymą, kad tą sutvarkytų žuvies rinką ir leistų jiems atidaryti mieste karčemą, kurioje būtų gaminama ši visų mėgstama sriuba, kad ponams nereikėtų vargti, važiuojant į tolimus kaimus, ir galėtų vietoje mėgautis halászlé skoniu.

Tisos halászlé
„Halászcsárda“ Szegede – tai pirma žvejų karčema Vengrijoje – tą pati, kuri buvo atidaryta 1882 metai žvejų prašymų, yra Szegedo aikštėje arti tilto per Tisą ir daugiau negu 100 metų vaišina svečius nuostabia halászlé.
Pagal Tisos halászlé virimo būdo taisykles žuvienei gali būti panaudota tik Tisoje pagauta žuvis, nes Vengrijoje nėra kitos tokios švarios upės, o joje sugauta žuvis neturi tokio dumblų skonio, kaip žuvis iš Dunojaus ar Balatono. Todėl ypač svarbu yra tai, kad karpio arba šamo mėsa būtų verdama sriuboje vos kelias minutes, kad mėsa neprarastų savo puikaus skonio.Tisos halászlé išsiskiria iš kitų dideliu svogūnų kiekiu, bet šiame regione galima tai sau leisti, nes Tisoje gyvenanti žuvis turi gana ryškų upės skonį.
Iš pat pradžių yra verdama sriubos bazė, kuri yra labiau panašus į tirštą padažą nei į sriubą. Viename puode verdama žuvies bazė, o kitame svogūnų bazė. Karpio arba šamo galvos ir uodegos yra sudedamos į šaltą vandenį ir verdamos ant didelės ugnies, kol visiškai išvirs. Svogūnai turi būti stambiai supjaustyti ir taip pat verdami ant didelės ugnies. Proporcijos yra sekančios: žuvis : vanduo = 1 : 2 t.y. 1 kg galvų ir uodegų 2 lirai vandens; svogūnai : vanduo = 1 :1,5 t.y. 1 kg svogūnų 1,5 litro vandens. Žuvies ir svogūnų bazės turi būti kruopščiai pertrintos per sietelį ir supiltos į vieną puodą. Ir tik dabar ateina laikas žuvies mėsai, kuri iki šiol pasūdyta laukė savo valandos šaldytuve. Žuvis yra sudedama į puodą, sriuba sūdoma ir vieną kartą, labai trumpai užverdama. Po to ugnis sumažinama iki minimumo ir tik dabar yra pridedama saldi bei aitri malta paprika. Sriuba laikoma ant ugnies ne ilgiau nei 5-6 minutes, kad užvirtų ir skoniai išsimaišytų, o mėsa neprarastų savo skonio ir formos.

Balatono halászlé
Balatono halászlé nėra tokia sudėtinga, kaip Tisos – viskas verda viename katile. Tokio paprastumo priežastis yra labai banali. Balatono žvejai, besiruošdami naktiniai žvejybai, sudėdavo vakare į katilą skirtingus žuvų likučius iš rytinės žvejybos, įdėdavo svogūnų ir paprikos, užmesdavo tinklus į Balatoną ir eidavo miegoti. Budintysis per visą naktį budėjo prie laužo ir žiūrėjo, kad ugnis po katilu neužgestų. Ryte, kai tinklai buvo jau ištraukti, sriuba buvo jau išvirusi, žvejai įdėdavo tik gražus ką tik sugautos žuvies gabalus ir galėjo pradėti pusryčiauti.
Šiais laikais jau nebereikia naktimis žvejoti, kad suvalgyti skania žuvienę, todėl rekomenduojama žuvies galvas ir uodegas kartu su svogūnų ketvirčiais bei saldžia ir aitria paprika virti nemažiau negu 4 valandas. Po to sriuba reikia perkošti, į sultinį įdėti žuvies gabalus, truputį pomidorų pastos, pasūdyti ir virti apie 20 minučių. Į lėkštes būtina įdėti plonomis juostelėmis supjaustytos žalios aitrios paprikos.

Dunojaus halászlé
Dunojau regione galima labai nustebti, nes čia halászlé sriuba valgoma ne iš metalinių katiliukų kaip visoje Vengrijoje, o iš porcelianinių sriubos vazų, ir žuvienėje plaukioja mažučiai ir labai švelnūs kukuliukai. Šio regiono gyventojai labai didžiuojasi Dunojuje gaudomos žuvies kokybe bei skoniu ir teigia, kad žuvis yra tokia nuostabi, kad verdant halászlé nereikia ruošti atskyrų nuovirų, pertrinti sriubos ar perpylinėti. Dunojaus halászlé virimo technologijoje svarbiausios yra komponentų proporcijos – jos sprendžia apie galutinį sriubos skonį. Pagrindinė taisyklė yra tokia – du kartus daugiau žuvies negu vandens t.y. 2:1 = 2 kg žuvies ir 1 l vandens. Svogūnų dedama mažai – tik 200 gr. Užtat labai daug reikia paprikos – maždaug tiek pat kiek svogūnų. Tai gali stebinti, bet pagal Dunojaus halászlé virimo būdą paprikos negali būti perdaug – sriuba turi turėti ryškų žuvies ir paprikos skonį. Į sriuba taip pat patenka šaukštas pomidorų pastos, druska bei žiupsnelis cukraus, kuris puikiai sujungs visus skonius.
Dunojaus halászlé virimo technologija irgi labai skiriasi nuo Tisos bei Balatono halászlé technologijų. Žuvis yra pjaustoma dideliais gabalais, pasūdoma, aptepama pomidorų pastą, pridengiama svogūno griežinėliais ir marinuojama šaldytuve mažiausiai pusvalandį. Tik po to žuvį galima užpilti šaltu vandeniu ir pradėti virti. Sriuba yra užvirinama pirmą kartą, po to ugnis sumažinama. Laikas įdėti pusę paprikos ir virti ant labai didelės ugnies pusvalandį, po to ugnis staiga yra užsukama ir įberiama kita paprikos dalis. Žuvies gabalai yra atsargiai išimami į vieną indą, kitame inde jau laukia švelnučiai kukuliukai, o pati sriuba yra įpilama į trečią indą. Valgytojai patys įsideda sau į lėkštes kukuliukų, po to žuvies ir gale užpila karšta sriuba.

Kuri halászlé versija yra skaniausia? Sudėtingas klausimas. Visos puikios. Tisos halászlé yra labai ryškaus, aitraus skonio su puikiai kontrastuojančiais, beveik saldžiais žuvies gabaliukais. Balatono halászlé – vientisesnė, labai ugninga. Dunojaus halászlé – turbūt švelniausia, aromatinga ir labai sodri. Verta paragauti kiekvienos.


Balatono halászlé, dažniausiai gaminamai mano namuose, reikės:

1,5 kg skirtingų rūšių žuvies (kuo daugiau rūšių, tuo geriau)
1 paprika arba kelių spalvų paprikų gabaliukai
1 pomidoras arba pomidorų pastos
2 vidutinių svogūnų
1-2 nedidelių aitriųjų paprikų
1 v.š. maltos paprikos
Druskos

Išpjauti žuvies filė, kruopščiai pašalinti visus kaulus. Visus likučius (galvas, uodegas, stuburus, odą) užpilti šaltu vandeniu, įdėti ketvirčiais supjaustytus svogūnus, užvirinti ant didelės ugnies, nuimti puodą nuo ugnies, palaukti, kol virimo procesas nustos, įberti maltą papriką, įdėti aitrią papriką, grąžinti puodą ant ugnies ir virti apie 4 valandas (jei labai trūksta laiko, tai nors 2 valandas). Praėjus 4 valandoms iš sulinio išimti aitriąsias paprikas, sultinį perkošti, grąžinti į jį aitriąsias paprikas ir užvirinti. Į verdanti sultinį įdėti žuvies filė gabaliukus, juostelėmis supjaustytą papriką ir kubeliais supjaustytą nuluptą pomidorą. Pasūdyti. Virti apie 20 minučių.
Prie Balatono halászlé geriausiai tinka balta duona.

Šaltiniai:
1. Tadeusz Olszański „Nobel dla papryki“
2. Карой Гундель „Малая венгерская поваренная книга“
3. Vilnos Romváry „Rośliny przyprawowe i przyprawy w węgierskiej kuchni“
4. Andrzej Gałuszka „Specjalności kuchni węgierskiej“

2008 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Antidepresinė morkų ir moliūgo sriuba su curry pasta ir kokoso pienu

Paskutiniuoju metu kažkaip ypatingai stipriai jaučiu visą lapkričio niūrumą... Ar tai perdirbimo rezultatas, ar saulės stoka, nežinau... bet aplinka vienareikšmiai varo tiesiai į depresiją. O koks geriausias vaistas nuo depresijos? Taip... sutinku šokoladas... O jei šokolado nėra, o šaldytuve jau kelias dienas guli mažas gabaliukas moliūgo ir kelios morkos? Taip... Jūs laimėjote aukso puodą!!! Nuo depresijos apsaugos linksma bei kvapni oranžinė sriuba, kuri drėgnomis ir tamsiomis lapkričio dienomis puikiai sušildys net liūdniausią organizmą.
Šį Moliūgų sriubos receptą sukūrė tikra artistė (ne tik virtuvėje) Herbatka iš blogo Herbimanija. Kadangi moliūgo turėjau tik mažutėlį gabaliuką, o morkų daug daugiau, tai pagaminau pagal šį receptą morkų sriubą su moliūgo akcentu. Manau, kad sriuba puikiai tinka vykstančiai Morkų savaitei.

Sriubai pagaminti reikės:

1/2 prancūziško moliūgo (apie 1/2 kg)
1/2 v.š. sviesto
1 a.š. vynuogių aliejaus
1 vidutinė morka
2 nedideli saliero stiebai
2 maži svogūnai
2 česnako skiltelės
0,5 l. daržovių sultinio
3/4 stiklinės kokosų pieno
1/2 a.š. muskato riešuto
1/2 a.š. cinamono
1/2 a.š. maltų kalendros sėklų
1/2 a.š. džiovintų šalavijų
4 malti žirneliai kvapniųjų pipirų
1 a.š. geltonos curry pastos

Svogūnus ir česnakus supjaustyti ir trumpai pakepinti ant aliejaus su sviestu. Pridėti supjaustytus moliūgą, salierą ir morką. Trumpai pakepinti, įpilti sultinį, įdėti curry pastą ir virti kol daržovės suminkštės. Virimo pabaigoje į sriubą įberti prieskonius. Kai daržovės išvirs, sriubą pertrinti blenderiu iki vientisos masės. Įpilti tiek kokosų pieno, kad masė įgautų tirštos sriubos konsistenciją.Valgyti apibarstyta saldžia maltą papriką ir skrudintomis moliūgo sėklomis.

2008 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Aromatinga bulvių sriuba su šoninės traškučiais

Niūriomis lapkričio dienomis, kai už lango yra drėgna, vėjuota ir greitai temsta, ši sriuba suteikia šiltumo jausmą, o jos aromatas bei traškus gabaliukai šoninės nepastebimai sugražina į gyvenimą net patį liūdniausią valdytoją.

Šiai aromatingai sriubai pagaminti reikės:

500 g. bulvių
0,5 l. paukštienos arba daržovių sultinio
100 g. grietinės
Rūkytos šoninės
2 v.š. pjaustytų svogūno laiškų
1/4 a.š. muskato riešuto
Baltųjų pipirų
Druskos

Bulvės nulupti, supjaustyti kubeliais, užpilti sultiniu ir išvirti. Kai truputi atvės, pertrinti blenderiu, pridėti grietinę bei prieskonius, gerai išmaišyti.
Šoninę supjaustyti kuo ploniau ir pakepinti iki taps traškanti.
Sriubą pašildyti ant mažos ugnies, įpilti į lėkštes, apibarstyti pjaustytais svogūno laiškais, išdėliuoti šoninės traškučius.

Pastaba:
Vietoj šoninės gali būti panaudota rūkyta lašiša.

2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Višta kepta pieno, citrinų ir šalavijo padaže

Pirmą kartą apie šį neįprastą Jamie Oliverio patiekalą perskaičiau Irinos bloge „Корица и Розмарин“ (Cinamonas ir rozmarinas). Receptas buvo toks paprastas ir kartu stebinantis, o Irinos nuotraukos tokios skanios, kad negalėjau atsispirti ir po kelių valandų iš mano virtuvės sklido kepamos vištos aromatas... Nors šią vištą jau gaminau keliolika kartų, iki šiol niekaip negaliu apsispręsti, ar skanesnė yra mėsa, ar tas švelnus ir labai šviežias citrinų ir šalavijo padažas...
Kadangi šiuo metu aš negaliu Jūsų gundyti gražiomis nuotraukomis, o ir nemoku taip gražiai nufotografuoti, todėl labai rekomenduoju užsukti pas Iriną ir pajusti tą nuostabų pasakiškai švelniame padaže keptos vištos aromatą...

Šiam paprastam patiekalui pagaminti reikės (pagal Jamie Oliverį):

1,5 kg vištos
115 g. sviesto
1/2 cinamono lazdelės
1 saujos šviežių šalavijų
2 citrinų
6 česnako skiltelių (neluptos)
1/2 l. riebaus karvės pieno
Druskos ir šviežiai maltų pipirų

1. Vištą įtrinti druską ir pipirais.
2. Citrinas gerai nuplauti karštu vandeniu ir šepečiu, kad jų paviršiuje neliktų jokių konservuojančių medžiagų, kuriomis yra purškiamos citrinos.
3. Plonai nupjauti citrinos žievelę, be balto sluoksnio. Nulupti baltą sluoksnį, citrinas supjaustyti griežinėliais.
4. Rasti puodą, į kurį vos, vos tilptų višta. Puode ištirpdyti beveik visą sviestą, apkepinti vištą, kol apskrus. Nupilti parudavusį sviestą. Į puodą sudėti supjaustytas citrinas, neluptas česnako skilteles, cinamoną, šalavijus, citrinų odeles, gabaliuką sviesto, užpilti pienu. Puodą su višta pridengti sudrėkintu vandenyje kepimo popieriumi.
5. Kepti 1,5 valandos orkaitėje įkaitintoje iki 190C.
6. Valgyti su ryžiais.

Pastabos:
- dėl mažo valgytojų skaičiaus pakeičiau visą vištą į vištos elementus – paėmiau šlaunelės, kurias sluoksniavau su citrinomis, šalavijais ir česnakais,
- žymiai sumažinau sviesto kiekį iki 20-30 g. – šlauneles apkepinau ant aliejaus,
- puodą pridengiau aliuminio folija, o likus maždaug 15 min. iki kepimo pabaigos atidengiau,
- svarbu nepadauginti šalavijo, nes gausis gana vaistinis padažas,
- galima naudoti džiovintą šalaviją, jo reikia žymiai mažiau.

2008 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Sugedo fotoaparatas...

Taip... Mano senukas Canonas sekmadienį vakare, iš karto po obuolių pyrago nufotografavimo, suprotestavo ir juodu ekranu parodė man, kad nebenori ilgiau daryti nuotraukų... Todėl kol kas nebebus įrašų su nuotraukomis... :(


2008 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Kaimiškas italų pyragas su obuoliais

Obuolių savaitę norėčiau užbaigti saldžiai ir kvapniai, nors ir neįprastai (bent jau man). Kai pavasarį pirmą kartą knygoje "Italų virtivė" perskaičiau šį receptą, pajutau, kad kažkas jame yra ne taip... Perskaičiau dar kartą ir supratau – jame nėra cinamono! Tai mane, nuo vystyklų pripratusią prie amžino derinio obuoliai + cinamonas, ir suintrigavo. Citrinos... Labai itališka... Nuo to antro recepto perskaitymo žinojau, kad būtinai noriu paragauti šio derinio. Bet pavasaris nebuvo geriausiai obuolių pyragų momentas ir receptas ramiai sau gulėjo... iki vakar...
Pyragas yra daromas akimirksniu ir be jokio vargo. Labai patiko, kad obuoliai liko gana stangrus, nors ir buvo visiškai iškepę. Šermukšnių uogienę, kurią vietoj abrikosų džemo panaudojau glazūravimui, savo kartele įdomiai perlaužė pyrago saldumą. Vienareikšmiai buvo nutarta, kad pyragas skaniausias, kol dar truputi yra šiltas.

Šiam citrinų ir obuolių pyragui pagaminti prireiks:

125 g sviesto
100 g cukraus
1 citrinos žievelės
2 kiaušinių
Žiupsnelio druskos
250 g kvietinių miltų
1/3 stiklinės pieno
2 a.š. kepimo miltelių
4 vidutinių obuolių
2 v.š. citrinos sulčių
3 v.š. abrikosų džemo
1 v.š. karšto vandens

Obuolius nulupti. Kiekvienos obuolio puselės arba ketvirčio (jei obuoliai buvo didesni) vieną pusę įpjauti taip, kad pasidarytų grotelės. Aplakstyti citrinos sultimis.
Minkštą sviestą plakti su cukrumi iki pasidarys purus kremas. Pridėti nutarkuotą nuo citrinos žievelę (be balto sluoksnio!) ir išmaišyti. Plakant po vieną pridėti kiaušinius, o po to miltus, druską ir kepimo miltelius. Išmaišyti iki masė taps vientisa ir išpilti ją į formą, išteptą sviestu ir išbarstytą miltais. Ant tešlos išdėlioti obuolius. Formą įdėti į įkaitinta iki 180C orkaitę ir kepti apie 45 min.Išėmus, dar karštą pyragą glazūruoti džemo ir karšto vandens mišinių.

Pastabos:
- Nesaldi šermukšnių uogienė, kurią įprastai naudoju, kaip priedą prie mėsos, buvo geras pasirinkimas. Manau, kad abrikosų džemas būtų persaldus.
- Kitą kartą imsiu rūgštesnius obuolius pvz. antoninius, šį kartą obuoliai buvo pusiau saldus.
- Į tešlą įpyliau apie 3 v.š. citrinų sulčių, kad būtų labiau citrininė ;)

Studentiška vakarienė arba dešros ir obuolių troškinys

Vakar prisiminiau sau studentavimo laikus ir vakarienei paruošiau standartinį tų laikų vakarienės arba turbūt teisingiau būtų pasakyti naktipiečių patiekalą. Sklindantis iš virtuvės mairūno, dešros ir alaus aromatas grąžino mane į tuos pašėlusius virtuvinius arba koridorinius bendrabučio vakarėlius, kai šokdavome, juokdavomės ir linksminomės iki paryčių, o po to visi darniai eidavome pirkti alaus ir sultinio pagyrioms gydyti ;)

Šiam studentiškam troškiniui pagaminti reikės:

Virtos parūkytos dešros
Obuolių
Svogūno
Mairūno
Alaus

Pirma (svarbiausia!) atidaryti alų, įpilti bokalą, paragauti, ar tikrai jis tinka ir ar kartai nėra pernelyg rūgštus ;)Dešra supjaustyti griežinėliais. Svogūną susmulkinti, kaip patinka (man patinka smulkiau). Obuolius supjaustyti aštuonetais arba, kaip ten išeina. Ant minimalaus aliejaus kiekio pakepinti dešrą ir svogūną. Pridėti obuolius ir pertrintą rankose mairūną (pertrinamas ji paleidžia visą savo aromatą). Įpilti į keptuvę alaus, pridengti ir patroškinti, kol obuoliai suminkštės. Valgyti su tamsia duona ir žinoma alumi.

Pastaba:Norint pagaminti prašmatnią ( ;D ) šio patiekalo versiją, galima kartu su alumi įdėti kelias džiovintas slyvas arba šaukštą nesaldaus slyvų marmelado.

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų