2007 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Žurek

„Žurek“ arba kitaip „žur“ tai lenkiškos nacionalinės virtuvės specialybė. Ši sriuba yra gaminama nuo senovinių laikų. Sriubos pagrindu yra specialus rūginių miltų raugas, suteikiantis sriubai jam būdingą rūgštų skonį.
Manoma, kad žurekas atsirado šiaurinės Lenkijos teritorijose. Taip leidžia manyti taip pat ir sriubos pavadinimas „žur“, kuris yra kilęs nuo vokiško žodžio „sür“ (dabar „sauer“), kas reiškia „rūgštus“. Šiuo metu žurekas yra žinomas taip pat Čekijoje, kur vadinasi „kyselo“ nuo čekiško „kyselý“ – rūgštus, bei Vokietijoje - „sauermehlsuppe“ – raugintų miltų sriuba. Lenkijoje ši sriuba nėra tik kasdieniu patiekalu, tai neatsiejama Velykų stalo dalis.
Skaniausias žurekas yra gaminamas naudojant nuovirą, kuriame buvo virtas rūkytas velykinis kumpis. Toks nuoviras turi labai savotišką prieskonių ir mėsos skonį bei maloniai kvepia dūmais. Sriuba paduodama su virtu kiaušiniu bei virtomis bulvėmis.

Rūginių miltų raugas žurekui
3/4 stiklinės rūginių miltų
2-3 skiltelės česnakų
2 stiklinės šilto virinto vandens
1 riekė juodos duonos
Miltus užpilti vandeniu, įdėti susmulkintas česnakų skilteles ir duoną, užrišti dviguba marle ir palikti šiltoje vietoje. Po 4-5 dienų raugas turėtų būti jau tinkamas.

O dabar žurekas...
Žurekui prireiks:
- rūkytos šoninės,
- dešros, svogūno,
- česnakų,
- grietinės,
- krienų,
- raugo,
- prieskonių.

Į puodą įdėti rūkytos šoninės gabalą (apie 200 gr.), 2 lauro lapus, po kelis juoduosius ir kvapiuosius pipirus. Virinti 15-20 minučių, kad sultinis įgautų šoninės bei prieskonių skonio ir kvapo. Kol sultinis verda, supjaustyti dešrą (apie 300 gr.) ir didelį svogūną (smulkiai). Dešrą trumpai pakepinti aliejuje.Iš sultinio išimti šoninė ir įmesti ten dešrą. Šoninė supjaustyti kubeliais ir kartu su svogūnu pakepinti. Viską įdėti į sriubą. Įpilti raugo, kad sriubos skonis taptų rūgštokas. Įberti daug džiovinto mairūno. Tegu verda apie 10-15 min. ant mažos ugnies. Per tą laiką, smulkiai supjaustyti 2 skilteles česnako. Įmesti į puodą. Į grietinę įpilti truputi karštos sriubos, išmaišyti ir įpilti į puodą. Įdėti 1-2 šaukštelius tarkuotų krienų. Išmaišyti. Paragauti. Jei ko trūksta, pridėti. Išjungti ugnį ir leisti sriubai atšilti. Po to dar karta pašildyti, tai leis sriubai įgauti tą tikrą mėsos bei prieskonių skonį. Valgyti su virtu kiaušiniu ir virtom bulvėm (nebūtina).

2007 m. spalio 15 d., pirmadienis

Salotos „Mimozė“

Mažuose dubenėliuose arba ant nedidelių lėkščių (1 asmeniui = 1 dubenėlis/lėkštė) arba, jei bus daugiau svečių, ant didelės pailgos lėkštės dėti sluoksniais:

1. gerai susmulkintus šakute rūkytus šprotus aliejuje (arba kita žuvis aliejuje)
2. padažas = majonezas + grietinė
3. smulkiai sukapotas virot kiaušinio baltymas
4. padažas
5. smulkiai supjaustyta virta morka
6. padažas
7. smulkiai supjaustytas svogūnas
8. padažas
9. gerai šakute susmulkintas virto kiaušinio trynis, kuri reikia išbarstyti po salotų vidurį, aplink jį barstome smulkiai supjaustytu žaliu agurku (šviežiu), kuris duoda taip pat puiku gaivinantį kvapą.

Salotas trumpam įdėti į šaldytuvą, kad skoniai susimaišytų.

Kas namelyje gyvena?

2007 m. spalio 9 d., antradienis

Sveikas maistas

Morkų pyragas


  • 2 stiklinės miltų
  • Nepilna stiklinė cukraus
  • 3 šaukšteliai kepimo miltelių
  • 2 šaukšteliai cinamono
  • 1 stiklinė smulkiai trintų morkų
  • 0,5 stiklinės aliejaus
  • 5 kiaušiniai (jei dideli tai 4)
  • 100 g susmulkintų graiko riešutų
  • 100 g razinų
  • 100 g apelsinų cukatų
Kiaušinius išplakti su cukrumi, įdėti kitus ingredientus ir gerai išmaišyti. Tešlą išpilti į sviestu pateptą formą. Kepti 200C temperatūroje per 45-50 minučių. Formoje 22cm x 30cm tešla išauga iki maždaug 5 cm aukščio.

Lenkiškas bigosas

Taigi bigosas... Bigoso receptų yra tiek, kiek šeimininkių. Maždaug procesas yra toks...

Bendros instrukcijos:
Tikras bigosas verdamas kelias dienas, nes reikia, kad jis turėtų laiko atsipusti ir kad skoniai gerai išsimaišytų. Labai gerai, kai yra galimybė jį užšaldyti tarp troškinimo etapų. Žiemą tiesiog užtenka pastatyti puodą balkone. Troškinamą bigosą reikia dažnai maišyti, nes labai lengvai gali prisvilti. Lenkai verda milžiniškus bigoso puodus pvz. 12-20 litrinius ;), o po to fasuoja ir užšaldo.

Mėsa: čia yra tik viena taisyklė - kuo daugiau rūšių, to geriau. Lenkijoje bigosas dažnai gaminamas po švenčių, kai lieka daug visokiausių mėsos gaminių. Būtinai turi būti kažkas rūkyto – pvz. šoninė, šonkauliukai ir t.t. Galima naudoti žalią mėsą – tinka visos rūsys – kiauliena, jautiena, paukštiena, žvėriena(jei kas turi pažįstamų medžiotojų), kurią prieš tai reikia gerokai apkepinti taukuose (tas liekanas nuo keptuvės irgi dedame į puodą). Galima įmesti visokiausių dešrų ir visokiausių gatavų mėsos gaminių. Mėsa pjaustoma gana stambiai.

Kopūstai: švieži ir rauginti. Proporcijos pagal skonį. Dažniausiai imama maždaug pusę tų ir pusę anų. Raugintus kopūstus reikia atspausti, o sultys laikyti šaldytuve ir jei pritruks rūgštumo pilti į troškinį. Jei rauginti kopūstai vis dėl to yra labai rūgšti, tai galima juos praplauti vandeniu. Raugintus kopūstus reikia sukapoti, bet nesmulkiai, o šviežius supjaustyti smulkiau.

Taigi bigosui prireiks:
  • 1,5 kg kopūstų (kartu šviežių ir raugintų)
  • 1 kg mėsos
  • 50 g džiovintų grybų (išvirti, sultinio neišpilti)
  • 2 didelį svogūnai
  • 20 džiovintų slyvų be kauliukų (geriausiai tokių parūkytų ir kvepiančių dūmais)
  • 1/2 – 2/3 stiklinės raudono sauso vyno
  • 4-5 kvapniųjų pipirų žirneliai,
  • 1-2 lauro lapai,
  • Nemalti kmynai,
  • Druska, pipirai, cukrus (vietoj cukraus gali būti razinos)
1 diena.
Raugintus kopūstus su lauro lapais ir kvapniais pipirais virti mažame vandens kiekyje viename puode, o šviežius kopūstus kitame puode su rūkyta šoninę ar šonkauliukais.

Per tą laiką galime apkepinti žalią mėsą (ta mažiau švelnią mėsą, kurią ilgiau reikia troškinti), jei naudojame. Mėsą įmetame į raugintus kopūstus kartu su taukais iš keptuvės. Jei nebuvo žalios, tai įmetame supjaustytus mėsos gaminius. Iš šviežių kopūstų išimti mėsą, supjaustyti ir įmesti į bendrą puodą. Šviežius kopūstus irgi įmetame į raugintus. Įmesti apie šaukštą nemaltu kmynų. Patroškinti dar apie 15 min ir išjungti. Pirmai dienai užteks. Puodą išmetame į balkoną, jei balkone nėra vasaros ;-P

2 diena.
Užvirinti darnebigosą. Įdėti stambiai supjaustytą švelnesnę mėsą (pvz. paukštieną), supjaustytus grybus su grybų sultiniu. Patroškinti ir į balkoną.

3 diena.
Užvirinti darnebigosą. Įdėti supjaustytas slyvas. Svogūnus smulkiai supjaustyti, lengvai apkepinti taukuose ir įmesti į puodą. Jei turime dešros, tai ją supjaustome griežinėliais ir irgi įmetame į puodą. Dabar laikas druskai, pipirams ir cukrui. Skonis turi būti lengvai pikantiškas. Taigi tai beveik viskas. Taip tai įmanoma ;) Liko tik įpilti vyno ir patroškinti dar 40-50 minučių.

Greitoji bigoso pagalba arba ką daryti, jei...
  • bigosas yra pernelyg slyvų skonio – galima gelbėti pridedant daugiau raugintų kopūstų ir pvz. rūkytos mėsos.
  • bigosas yra pernelyg kartus – priežastimi kartais gali būti kvapnieji pipirai, slyvos arba mechaniškai džiovinti grybai – vaistu gali būti apvirti švieži kopūstai arba medus arba cukrus arba razinos.
  • bigosas yra pernelyg rūgštus – pridėti apvirtų šviežių kopūstų arba medaus/cukraus/razinų arba džiovintų slyvų.
  • bigosas yra pernelyg sudus – į puodą įmesti kelias nuluptas bulves (nepjaustyti), bulvės po to išmesti.
  • bigosas yra pernelyg saldus – pridėti raugintų kopūstų arba įpilti jų sulčių.

Alyvuogių aliejus

Yra daug alyvuogių aliejų rūšių... iš pradžiu alyvuogių aliejų galima padalinti pagal gamintojų šalis: čia apie 60% rinkos atitenka Ispanijai ir Italijai, o likusioji dalis tai Graikija, Prancūzija, Tunisas, Marokas, Turkija, Portugalija, Kinija, Čilė, Peru, Brazilija, Meksika, Angola, RPA, Urugvajus, Afganistanas, Australija ir USA.

Vienas iš alyvuogių įvertinimo kriterijų yra rūgštingumas, kuris reiškia aliejinės rūgšties kiekį gramais 100 gr. alyvuogių aliejaus kiekyje. Rūgštingumo laipsnio negalima nustatyti ragaujant aliejų. Kuo rūgštingumas mažesnis, tuo geriau, nes tai reiškia, kad aliejus buvo pagamintas iš sveikų, gerai aliejui tinkančių alyvuogių. Aliejaus rūgštingumas yra tiesiai susijęs su panaudotų alyvuogių kokybe. Bet pats rūgštingumas negali būti vieninteliu kriterijumi, nes pasitaiko aliejų su labai mažu rūgštingumu, bet jų skonis, spalva arba aromatas yra toli netobuli...

Yra daug mokyklų apie alyvuogių aliejų rūšiavimą. Viena iš jų rūšiuoja taip:


* Virgin Olive Oil* - aliejus gaunamas iš alyvuogių nekeičiant jų pagrindinių savybių. Rezultate yra visiškai natūralus produktas, turintis visas alyvuogių savybes ir charakteristikas. Šis aliejus padalinamas į tris rūšis:
  • „extra“ – jo rūgštingumas yra mažesnis negu 1% - geriausiuose aliejuose netgi 0.225% lygyje – tokį rezultatą galima pasiekti tik tada, kai alyvuogės buvo surinktos rankomis, o aliejaus spaudymas buvo pradėtas 24 valandų bėgyje po alyvuogių surinkimo. Aliejai turintis pavadinime „extra“ yra iš pirmo spaudymo, deja aliejai „extra“ mūsų parduotuvėse minimaliai atitinka šios rūšies aliejaus reikalavimams.
  • „average“ – gaminama iš labiau prinokusiu negu „extra virgin olive“ alyvuogių ir turi rūgštingumą iki 1,5%.
  • „strong“ – turi rūgštingumą iki 2%.
*Refined Olive Oil* - atsiranda po cheminės „virgin olive oil“ rafinacijos, kuri turi pagerinti aliejaus skonį, praskaidrinti ir priduoti aliejui tinkamą spalvą.
*Olive Oil*
- gaunama rafinuojant alyvuogių minkštimo ir odeles. Turi šviesesnę spalvą ir yra labiau beskonė. Turi rūgštingumą iki 3,3%.
*Olive-Pomace Oil*
- aliejus gaunamas po perdirbimo to, kas liko po ankstesnių spaudymų. Tai yra žemesnės leidžiamos valgyti rūšies aliejus.
*Refined Olive-Pomace Oil* - aliejus gautas po tokio aliejaus rafinavimo, kurio skonis arba rūgštingumas neleido jį naudoti valgymui.

Ispaniško alyvuogių aliejaus rūšis.

„Virgen“ – (aliejus kaip nekaltoji mergelė ;) tai sakant paprasčiausiai – alyvuogių sultys. Nemaišytas, nerafinuotas, turi skonį ir vitaminus, kaip alyvuogė. Rūgštingumas nėra didesnis negu 1,5%.
„Extra virgen” – tai gryniausias su labiausia intensyvu skoniu ir aukščiausios kokybės aliejus. Rūgštingumo laipsnis iki 1%. Nėra jokios kontroliuotos arba su homologacija šios rūšies aliejaus gaminimo technikos.
„Aceite de oliva“ – (aliejus iš alyvuogių); anksčiau vadinta gryna, gaunama sumaišant rafinuota alieju su aliejais „virgen“ rūšies. Mišinių variantai nusprendžia apie gaunamo aliejaus skonį ir spalvą.
„Aceite de oliva ligero“ – (lengvasis alyvuogių aliejus) irgi gaunamas sumaišant rafinuota alieju su aliejais „virgen“ rūšies. Nuo „Aceite de oliva“ (grynos) rūšies skiriasi švelnesniu skoniu.
„Aceite de oliva orgánico“
– (organiškas alyvuogių aliejus). Šiuo aliejaus gamybos procesas yra panašus į kitų rūšių gamybą. Skirtumas tame, kad į organiškame aliejuje nėra priedų – pesticidų ir jokių kitų cheminių junginių. Be to šis aliejus nėra filtruojamas, kad jame liktų visi natūralūs kvapai. Alyvuogės skirtos šios rūšies gamybai niekada nepalietė žemės ir yra renkamos rankomis. Tai nuostabiausias ir puikiausias ispaniškas aliejus.

Itališko aliejaus rūšis.

Italijoje, kad galima būtų įvertinti aliejaus kokybę, buvo įvestas PANEL TESTAS. Alyvuogių aliejaus žinovai ir tikri žinovai įvertina visokias produkto savybes ir galutinai priskiria aliejui atitinkama punktų skaičių. Daugiausia aliejus gali gauti 6,5 punktu – „gaminys neturi jokių defektu“ taip sakant yra idealus. „Egzamino“ metu įvertinamas skonis, aromatas, spalva, na ir žinoma rūgštingumas. Realybėje labai retai kuris alyvuogių aliejus gauna tuos gamintojo išsvajotus 6,5 punktus. Bet tiesa yra tokia, kad produktas parduodamas su „Olio Extravergine di Oliva“ pavadinimu negali turėti mažiau negu 5,5 punktus – reiškia tai smulkias pastabas, kurios vis dėl to beveik neturi įtakos į aliejaus skonį, spalvą ir aromatą. Kitu labai svarbiu vertinimo kriterijumi yra rūgštingumas, apie kurį rašiau aukščiau.

Itališkų aliejų rūšys atsižvelgiant į jų rūgštingumą ir Panel Testo punktus:
„Olio Extra Vergina di Oliva“
tai geriausias ir brangiausias itališkas alyvuogių aliejus, gaunamas išspaudžiant alyvuoges be pašildymo ir turi rūgštingumą iki 1%. Geriausius aliejus netgi šiandien gamina tradiciniu būdu. Alyvuoges būtinai renkamos rankomis ir malamos į tyrę granito girnose. Aliejus yra spaudžiamas be pašildymo ir po to filtruojamas. Olio Extra Vergine di Oliva Panel Teste gauna nuo 6,5 iki 5,5 pkt.
„Olio di Oliva vergine“ tai antra irgi labai pageidaujama rūšis. Ši rūšis irgi gaunama išspaudžiant alyvuoges be pašildymo, bet jos rūgštingumas jau tik iki 2% ir Panel Teste šis aliejus gauna apie 5,5 pkt.

Kitos daug prastesnės rūšys tai:
„Olio di oliva vergine corrente“ su rūgštingumu iki 3,3%. Dažnai būna maišoma su prastesnės kokybės aliejais, todėl jokių būdų negali būti pardavinėjama kaip Extravergine. Panel Testas – 3,5 pkt.
„Olio di oliva vergine lampante“ su rūgštingumu iki 3,3%. Gaunamas išmaišant visokių aliejų rūšis, tame ir rafinuotus aliejus. Be aukšto rūgštingumo jame yra rafinuotiem aliejams budingų junginių, todėl ši rūšis yra daug, daug prastesnė už olio exreavergine di oliva. Panel Teste - 3,5 pkt.
„Olio di oliva”. Rūšis gaunama dažniausiai išmaišant prastesnės kokybės išspaustus pašildant aliejus. Spaudymas karštai gerokai padidina kiekį, bet supaprastina kokybę. Rūgštingumas yra apie 1,5 %.

Švediškas lašišos apkepas

Spalis pamažu nuspalvina medžius visom spalvom. Saulė dar šiltai ir maloniai glamonėja pasaulį... Taip ir norisi eiti į susilieti su gamta, vaikščioti ir pamiršti apie viską... Deja mūsų draugas pilvas apsvaigęs nuo gryno oro jau sunaudojo viską, ką jam davėme, ir garsiai reikalauja maisto... Jo nutildymui puikiai tiks švediškas lašišos apkepas.
  • 800 gr. virtų bulvių
  • 400 gr. lašišos filė (be odos)
  • 4 kiaušinai
  • 300 gr. pieno
  • Švieži arba šaldyti krapai
  • Druska, pipirai
Bulves supjaustyti skiltelėm. Lašišą supjaustyti kubeliais. Forma patepti sviestu ir sudėti sluoksniais bulves ir lašišą. Bulvių sluoksnius reikia truputi pasūdyti, o lašišą apibarstyti krapais. Kiaušinius išmaišyti su pienu, druska ir pipirais ir užpilti apkepa. Kepti 200oC orkaitėje 35 minutes, po to išjungti orkaite i dar palikti 10 min.
Paduoti su baltu vynu.

Trapi žuvis saldžiai pikantiškame padaže


Šiaip šiam patiekalui yra naudojamas karpis, bet kadangi nemėgstu ieškoti kaulų, tai dažniausiai imu kažkokia kitą žuvį. Jei filė turi odą, tai gerai, žuvis bus trapesne.

Gaminimo laikas: 20 min.
Marinavimo laikas: 20 min
Porcija: 2-3 asmenims.


Sudėtis:
0,5 kg filė su oda
2 šaukšteliai kukurūzų miltų
2 skiltelės česnakų (susmulkintos)
1 šaukštelis susmulkinto imbiero (šviežio)
1 nedidelis jaunas svogūnas
2 šviežios arba marinuotos čili paprikos (susmulkintos)
Aliejus

Marinatas:
1 šaukštas susmulkinto imbiero (šviežio)
0,5 šaukštelio druskos
2 šaukštai sojų padažo
1 šaukštas ryžių vyno
Padažas:
1 šaukštelis acto

1,5 šaukštelio cukraus
0,5 šaukštelio sezamų aliejaus

0,5 stiklinės vištienos sultinio
1 šaukštelis krakmolo
Žiupsnelis druskos
Žiupsnelis pipirų
Tešla:
Miltai ir vanduo


1. Filė išplauti, nusausinti ir įpjauti rombais iš odos pusės.

2. Išmaišyti marinato komponentus ir įdėti į jį žuvį. Marinuoti dažnai paverčiant 20 min.
3. Išmaišyti padažo komponentus.

4. Miltus išmaišyti su vandeniu, tešla turi būti skysta (kaip ploniems blynams).
5. Žuvį išimti iš marinato, apibarstyti iš kiekvienos pusės kukurūzų miltais ir apvolioti tešloje. Kepti karštame aliejuje.


6. Keptuvėje 1 šaukšte aliejaus trumpai pakepinti česnaką, imbierą, svogūną ir čili. Įpilti padažą, užvirinti ir palaukti kol sutirštės.
7. Žuvį užpilti karštu padažu.

Voila :)
Receptas iš svetainės: www.kuchniachinska.pl .

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų