Žaibiškas prabangumas arba kiaušinienė su voveraitėmis

Ką galima padaryti pusryčiams, jei už 20 min. reikia griebti rankinuką ir bėgti į darbą? Sumuštinį? Ne. Nusibodo, o ir kiek galima valgyti sauso maisto. O dar gi norisi prabangos, kad gražu būtų, ir skanu, ir dar nekasdieniška... Kaip geriausiuose Paryžiaus restoranuose... ;) Tokiais rytais mano superherojumi yra kiaušinienė. Lyg tai kas čia nuostabaus ar pasakiško kiaušinienėje? O ir kur ta prabanga? Paslaptis slypi ingredientų minimume ir jų kokybėje. Kiaušiniai, sviestas ir vienas ar du priedai turi būti anksčiausios kokybės, nes niekas negalės užpildyti arba užtušuoti skonio spragos.

Šį kartą turėjau mažą gabaliuką nuostabaus kaimiško sviesto, puikius kaimiškus kiaušinius ir labai kvapnias voveraites, todėl po kelių minučių lėkštėje buvo nuostabus vasariniai pusryčiai. Taip pradėta diena negali būti nesėkminga :)


Norint gerai pradėti dieną reikės paimti:

2 kiaušinius
kelias voveraites
mažą gabaliuką sviesto
mažą gabaliuką svogūno
kelių svogūno laiškų

Voveraites, labai smulkiai supjaustytą svogūną trumpai pakepinti svieste. Kol kepa, dubenėlyje kartu su druska ir pipirais išplakti kiaušinius ir supjaustyti svogūno laiškus. Kai tik iš keptuvės išgaruos vanduo, įmesti svogūno laiškus, išmaišyti ir iš karto išpilti kiaušinius. Kepti, visą laiką maišant, kol kiaušinienė bus norimos konsistencijos. Valgyti galima su šviežiais pomidorais ar agurkais ir duonos skrebučiais.

Guacamole

Vakar kažkaip netikėtai gavosi avokadų vakaras ;) Pagaminau jau seniai planuotą šaltą kreminę agurkų ir avokado sriubą su krevetėmis ir čili, o po to Mielasis užsisakė guacamole. Labai dažnai gaminu šį greitai pagaminamą meksikietišką padažą. Jame yra visko, ką taip mėgstame – česnako, svogūno, aitriujų pipirų, pomidoro, avokadų... Tiek spalvų ir skonių... Pasaka... Ypač kai už lango lyja ir yra niūru, arba kai prisikabina kažkokia tai bjauri infekcija (tai puikus antigripinis patiekalas!), nors tai vakar ir nebuvo aktualu – už lango buvo karšta vasaros dieną.

Guacamole į mūsų virtuves atėjo iš actekų laikų. Pavadinimas guacamole yra kilęs iš dvejų žodžių iš dvejų kalbų kombinacijos. Guacamole = āhuacamolli, kur yra iš nahuatlių kalbos paimtas āhuacatl = avokadas ir ispaniškas molli = padažas. Taigi guacamole tai ne kas kitas, o avokadų padažas. Ir tai tiesa, meksikietiškoje virtuvėje jis yra valgomas kaip užkandis su tortilijomis arba kaip priedas prie kitų patiekalų. Šio padažo pagrindiniais ingredientais yra avokadai (kaip gi be jų ;)), žaliųjų citrinų sultys (antioksidantas, apsaugo nuo avokadų minkštimo parudavimo) ir druska. Tai pagrindas, kuris jau ir pats savyje yra skanus, bet ji dar galima praturtinti pomidorais, aitriosiomis paprikomis ar svogūnais. Kaip sako mano draugė, jau dvejus metus gyvenanti Meksikoje: „Kur tik galiu ragauju guakamole, ir visur jis yra kitoks. Niekaip negaliu atsivalgyti. Baisiai skanu.“ Vadinasi, kiek šeimininkių, tiek receptų :) Aš noriu pasidalinti savuoju, kuris (atsimenant tai, ką sakė draugė) yra labai netgi autentiškas :)

Guacamole yra nežmoniškai nefotogeniškas patiekalas (bent jau mano rankose). Na niekaip man neišeina padaryti gražios nuotraukos. Iš vienos pusės žinoma priežastimi yra mano naktinės fotosesijos ir pastovus laiko trūkumas, o iš kitos dar ir nekokie šiek tiek kreivi gabumai foto srityje... Todėl atleiskite, nepikite ir baisiai nekritikuokite ;) Gal kada nors ir į mano namus ateis laimė... ne, stop... iš naujo... Gal kada nors ir man pavyks padaryti gražią guacamole nuotrauką :)


Norint pakeliauti po Meksiką reikės (visas proporcijas galima laisvai keisti pagal skonį):

2 avokadų
2 didelių česnako skiltelių
0,5 svogūno
1 didelio arba 2 mažesnių pomidorų
0,5 arba 1 aitriosios paprikos (priklauso nuo dydžio)
žaliosios citrinos arba paprastos citrinos sulčių
apie 1 v.š. alyvuogių alyvos
druskos

Avokadus išilgai perpjauti pusiau, išimti kauliuką, šaukštu išimti minkštimą, sudėti į dubenį, susmulkinti šakute arba galima supjaustyti mažais gabaliukais, jei patinka gabaliukai. Pašlakstyti citrinos sultimis, įpilti alyvos, pasūdyti, išmaišyti. Smulkiai sukapoti česnakus, svogūną ir papriką. Pomidorus nulupti, pašalinti sėklas, o minkštimą supjaustyti kubeliais. Daržoves išmaišyti su avokadais. Valgyti galima su tortilijomis, kukurūziniais traškučiais arba tiesiog su duona.

Vasaros skonis arba braškių gaspacho

Pagaliau galiu pasakyti: „Atėjo vasara!“. Mano vasara prasideda kartu su pirmu kvepiančio gazpacho šaukštu. Nežinau kodėl, bet kai pirmą kartą Maljorkoje paragavau šios tradicinės ispaniškos sriubos, pasijutau lyg tai ragaučiau vasaros. Joje buvo paprikoje paslėpto saldumo, ir švelnios pomidorų rūgštelės, ir česnako bei svogūno pikantiškumo, o visą tai puikiai vienijo ir apgaubė savo šviežiu aromatu agurkas. Ar vasara gali turėti kitą skonį?

Gazpacho. Yra tiek šios sriubos rūšių, kad galima labai ilgai apie jas kalbėti ir jas ragauti. Viskas priklauso nuo to, ką išradingoji šeimininkė šį kartą įmetė į puodą su gazpacho bazė, be kurios sriuba negali būti vadinama gazpacho. Tradicinė gazpacho bazė sudaro duona, alyvuogių alyva, česnakai ir vanduo. Iki šiol nėra iki galo žinoma ar pirmą gazpacho pagamino romėnai ar arabai, bet yra žinoma, kad seniausiuose gazpacho be pagrindinės bazės dažnai būdavo riešutų – viena iš seniausių gaszpacho rūšių yra migdolų gazpacho – ajoblanco. XVI amžiuje buvo pradėta ruošti sriubą su daržovėmis. Kas įdomu labai ilgai joje nebuvo pomidorų, jie paplito tik XVIII a. pabaigoje ir tuomet pradėta juos dėti į gazpacho. Nuo pat pradžių ši sriuba buvo labai vertinama už savo pigumą bei didelį energijos kiekį, kurį alyvos dėka suteikdavo valgytojams. Kaip ir daugelis kitų savo paprastume nuostabių valgių – tai buvo vargšų žmonių maistas. Dar kartą galime įsitikinti, kad viskas, kas genialu – paprasta :)

Šį kartą mano vasarą atėjo su kiek neįprasto, bet tikrai labai vasariško gazpacho skoniu. Šiandien pagaminau braškių gazpacho, kurį tiesą pasakius, dėl vieno iš pagrindinių ingredientų (duonos) nenaudojimo negalima pavadinti tikru gazpacho, bet su tokiu pavadinimu jį radau, su tokiu ir jums perduodu. Šis variantas tikrai yra vertas dėmesio.

Taigi norint paragauti vasaros reikės (proporcijos mano):

0,5 saldžios raudonos paprikos
1 didelio pomidoro
1 vidutinio dydžio agurko
0,5 svogūno
2 skiltelių česnako
apie 200 g braškių
vandens arba pomidorų sulčių
alyvuogių alyvos
balzaminio arba paprasto vyno acto
druskos
pipirų

Daržoves supjaustyti ir kartu su braškėmis bei kitais ingredientais pertrinti blenderiu. Paragauti. Sriuba jokių būdu negali būti pernelyg braškinė, braškės suteikia jai tik tokią vasarišką gaidelę. Prieš valgant, būtinai kelias valandas leisti pastovėti šaldytuve. Sriuba turi būti labai šalta. Galima papuošti braškėmis.

Pastaba:

Nuotraukoje yra krapų šakelė. Net nustebau, kaip labai krapai tiko prie šio sriubos varianto.