2009 m. birželio 29 d., pirmadienis

Vasaros skonis arba braškių gaspacho

Pagaliau galiu pasakyti: „Atėjo vasara!“. Mano vasara prasideda kartu su pirmu kvepiančio gazpacho šaukštu. Nežinau kodėl, bet kai pirmą kartą Maljorkoje paragavau šios tradicinės ispaniškos sriubos, pasijutau lyg tai ragaučiau vasaros. Joje buvo paprikoje paslėpto saldumo, ir švelnios pomidorų rūgštelės, ir česnako bei svogūno pikantiškumo, o visą tai puikiai vienijo ir apgaubė savo šviežiu aromatu agurkas. Ar vasara gali turėti kitą skonį?

Gazpacho. Yra tiek šios sriubos rūšių, kad galima labai ilgai apie jas kalbėti ir jas ragauti. Viskas priklauso nuo to, ką išradingoji šeimininkė šį kartą įmetė į puodą su gazpacho bazė, be kurios sriuba negali būti vadinama gazpacho. Tradicinė gazpacho bazė sudaro duona, alyvuogių alyva, česnakai ir vanduo. Iki šiol nėra iki galo žinoma ar pirmą gazpacho pagamino romėnai ar arabai, bet yra žinoma, kad seniausiuose gazpacho be pagrindinės bazės dažnai būdavo riešutų – viena iš seniausių gaszpacho rūšių yra migdolų gazpacho – ajoblanco. XVI amžiuje buvo pradėta ruošti sriubą su daržovėmis. Kas įdomu labai ilgai joje nebuvo pomidorų, jie paplito tik XVIII a. pabaigoje ir tuomet pradėta juos dėti į gazpacho. Nuo pat pradžių ši sriuba buvo labai vertinama už savo pigumą bei didelį energijos kiekį, kurį alyvos dėka suteikdavo valgytojams. Kaip ir daugelis kitų savo paprastume nuostabių valgių – tai buvo vargšų žmonių maistas. Dar kartą galime įsitikinti, kad viskas, kas genialu – paprasta :)

Šį kartą mano vasarą atėjo su kiek neįprasto, bet tikrai labai vasariško gazpacho skoniu. Šiandien pagaminau braškių gazpacho, kurį tiesą pasakius, dėl vieno iš pagrindinių ingredientų (duonos) nenaudojimo negalima pavadinti tikru gazpacho, bet su tokiu pavadinimu jį radau, su tokiu ir jums perduodu. Šis variantas tikrai yra vertas dėmesio.


Taigi norint paragauti vasaros reikės (proporcijos mano):

0,5 saldžios raudonos paprikos
1 didelio pomidoro
1 vidutinio dydžio agurko
0,5 svogūno
2 skiltelių česnako
apie 200 g braškių
vandens arba pomidorų sulčių
alyvuogių alyvos
balzaminio arba paprasto vyno acto
druskos
pipirų

Daržoves supjaustyti ir kartu su braškėmis bei kitais ingredientais pertrinti blenderiu. Paragauti. Sriuba jokių būdu negali būti pernelyg braškinė, braškės suteikia jai tik tokią vasarišką gaidelę. Prieš valgant, būtinai kelias valandas leisti pastovėti šaldytuve. Sriuba turi būti labai šalta. Galima papuošti braškėmis.

Pastaba:
Nuotraukoje yra krapų šakelė. Net nustebau, kaip labai krapai tiko prie šio sriubos varianto.

2009 m. birželio 21 d., sekmadienis

Viskas raudona arba septyni receptai ir viena aš ;)

Šiandien mano virtuvėje visur buvo raudona nuo braškių. Likau viena namuose, todėl nutariau šiek tiek atsipalaiduoti ir paeksperimentuoti su braškėmis. Išbandžiau 7 receptus (t.y. 3 bus baigti rytoj). Pasidalinsiu pirmais (dar karštais ;)) įspūdžiais.

Pavyko pagaminti:
1. Braškių ir rabarbarų uogienę – karšta ir šilta yra šiek tiek per saldi, nors grįžęs namo Vyriausias Bandymų Triušis pasakė, kad labai skanu ir viskas ten gerai su saldumu.
2. Braškių uogienę su anyžiais – labai kvapni ir skani uogienė, įdomu kokia bus, kas atvės. Manau pagaminsiu daugiau.
3. Braškių uogienę su imbieru – imbiero turbūt reikėjo dėti daugiau. Žiūrėsiu rytoj ar poryt, kaip bus su skoniu.
4. Braškių uogienę su žaliaisiais pipirais – karšta buvo labai skani, jau beveik jaučiu jos skonį su vištos krūtinėle arba kalakutu... Prieš ragaujant, leisiu pastovėti kokias kelias dienas. Nuotraukoje nr. 5.

Dar nebaigti:
5. Braškių uogienė su balzaminiu actu – išsiskyrusių braškių sulčių ir acto mišinio skonis pasakiškas.
6. Braškių uogienė su citrinomis
7. Greitas braškių actas – kvapas puikus.

Sunaudojau beveik 4 kg braškių (na gal apie 3,5 kg, nes šiek tiek suvalgiau) ir apie 500 g fruktozės.

Dar knieti išbandyti braškių & aitriųjų pipirų, braškių & kakavos, braškių & cinamono, braškių & apelsinų derinius. Nors čia gal jau ne šiais metais ;)
Update:
Braškių uogienę su anyžiais - nuostabi! Likučius suvalgiau tiesiai iš stiklainiuko dar nespėjusi išlįsti iš pižamos ir kavos išgerti. Anyžiaus ir braškių aromatai labai vienas prie kito tinka. Būtinai gaminsiu žiemai.

2009 m. birželio 16 d., antradienis

Tuniso daržovių troškinys su avinžirniais

Pirmiausią dar kartą labai, labai norėčiau padėkoti Julei, kad parodė man šį nuostabų tinklaraštį - FatFree Vegan Kitchen. AČIŪ!! :)
Šiandien nuo pat ryto lyja, ir taip lyja, kad net nosies nesinori iškišti už namų slenksčio. Todėl reikėjo verstis su tuo, ką radau šaldytuve ;) O iš šaldytuvo tiesiai man į akis liūdnai žiūrėjo pusė baklažano ir nedidelė cukinija. Taigi ilgai negalvodama nusprendžiau pagaminti kažką panašaus į tuos kvepiančius daržovių troškinius, kurių negalėjau atsivalgyti Tenerifėje. Pradėjau ieškoti detalių ir akis užkibo už Tunisian Vegetable Ragout with Quinoa recepto. Aišku Tunisas – tai ne Kanarai, bet nieko, į Kanarų salas galiu ir kitą kartą grįžti ;)
Taigi, ko ten reikia? Aha... Baklažanai, cukinijos, pomidorai, svogūnai, česnakai, razinos ir avinžirniai. Hmmm... Valgis vienareikšmiai yra tolimas Provanso ratatouille arba itališkos caponatos giminaitis... Avinžirniai ir razinos žinoma ne ta pasaka, bet juk ir prieskoniai aiškiai prieš akis nupiešia arabiško prieskonių turgaus vaizdus, o ne viduržiemio jūros vynuogynus... Taip... Kur mano didelis peilis...
Su tokiomis mintimis kibau į darbą. Nors net gėda šio troškinio gaminimą vadinti darbu – supjaustyti daržovės ir tiek... Ar čia darbas? Malonumas :) Gamindama, šiek tiek pakeičiau receptūrą (kaip gi be to? ;)), bet nežymiai. Balandos žinoma neturėjau, todėl troškinys buvo suvalgytas gana liaudiškai – su sorų košę, manau, jog visai neblogai tiktų ir kuskusas arba bet kokia kitą gerai padažą sugerianti ir neutrali košė. Gaminimo metu paaiškėjo, kad jei nenoriu sušlapti lietuje, pomidorus reikia keisti pomidorų pasta, bei kad neturiu nei žiupsnelio kurkumos – įdėjau šiek tiek šafrano (juk sviestu košės nesugadinsi, ar ne?), o ir rūkytą papriką turiu tik aitrią, tai įbėriau paprastos paprikos miltelių, o vietoj harisos (kurios irgi neturiu) ar čili paprikos panaudojau ispanišką rūkytą aitriąją papriką. Troškinau be riebalų, bet kai tik atsikratysime beriebalinės dietos būtinai svogūnus, česnakus ir prieskonius pakepinsiu ant mažyčio kiekio alyvos (manau 1-2 v.š. pilnai užteks). Produktų derinys buvo kiek neįprastas, bet apie rezultatą negaliu pasakyti nieko blogo – labai kvapnus troškinys, labai įdomi skonių kompozicija. Gailiuosi tik vieno, kad įmečiau tiek mažai razinų – kokios jos skanios... Vyriausias valgytojas pasakė: „Kvepia taip, lyg tai ten yra mėsos“ ;D ir beveik išlaižė lėkštę. Būtinai gaminsiu dar ir nežinau, ar prie šio troškinio dar virsiu kokią košę – man asmeniškai buvo skanu ir be nieko, o ir suvalgyti tada galima žymiai daugiau ;P

Na ir vos nepamiršau apie dar vieną patiekalo privalumą – tai dar vienas patiekalas iš greito maisto kategorijos :)

Vaizdelis ir vėl gavosi nekoks... Gal kada nors pavyks gražiau nufotografuoti ;) Gražių nuotraukų ieškokite pas recepto autorę.

Taigi norint šiek tiek pakeliauti po Tunisą, reikės paimti (maždaug pagal originalų receptą su mano trigrašiu ;)):

1 baklažaną
2 cukinijas
1 didelį svogūną
4 skilteles česnako
1 skardinę (400 g) konservuotų avinžirnių
1 skardinę (400 g) pomidorų savo sultyse arba kelių šviežių pomidorų
1/4 stikl. razinų

ir prieskonius:
2 a.š. romos kmynų (kumino)
1,5 a.š. rūkytos paprikos miltelių
0,5 a.š. kurkumos
1/4 a.š. kvapniųjų pipirų
1 cinamono lazdelę arba apie 0,5 - 1 a.š. malto
1-2 a.š. harisos arba čili pipirų (arba pagal skonį)
0,5 a.š. druskos (arba pagal skonį)
1-2 v.š. aliejaus arba alyvuogių alyvos
šiek tiek daržovių sultinio

Svogūną ir česnakus smulkiai supjaustyti (svogūną galima ir stambiai – pagal skonį). Baklažaną supjaustyti griežinėliais, pasūdyti, palikti apie 20 min., nusausinti sultis. Cukinijas supjaustyti pusgriežinėliais. Įkaitinti keptuve ir aliejuje trumpai pakepinti svogūną ir česnakus, įberti prieskonius, o po kokios minutes pridėti ir kitus ingredientus (be avinžirnių). Viską užpilti sultinių. Troškinti apie 20 min. Gale įdėti avinžirnius, patroškinti dar kokias 5 minutes. Viskas, galima valgyti :)

Paruošimo būdas pagal dr. Budwig dietą:
Svogūną ir česnakus smulkiai supjaustyti (svogūną galima ir stambiai – pagal skonį). Baklažaną supjaustyti griežinėliais, pasūdyti, palikti apie 20 min., nusausinti sultis. Cukinijas supjaustyti pusgriežinėliais. Puode mažame vandens kiekyje trumpai patroškinti svogūną ir česnakus, įberti prieskonius, o po kokios minutes pridėti ir kitus ingredientus (be avinžirnių). Viską užpilti sultinių. Troškinti apie 20 min. Gale įdėti avinžirnius, patroškinti dar kokias 5 minutes. Viskas, galima valgyti :)

2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Greito maisto apžvalga

Ar greitas maistas turi būti nesveikas? Žinoma, kad ne. Greitas maistas gali būti ir greitas, ir sveikas. Būtent to norėjome įtikinti Greito maisto savaitės metu. Šios savaitės proga nutariau peržiūrėti savo senus įrašus ir paieškoti ko nors „Seniau gamintų patiekalų“ sąrašui... Rezultatas mane nustebino – paaiškėjo, kad mano virtuvėje yra gana daug greitų patiekalų (vien tik tinklaraštyje radau 13, ir dar pridėsiu 2 gamintus savaitgalį).
Mano gyvenime yra keli greiti alkio malšinimo būdai. Ne, apie prie pat namų durų esančią Vietnamo virtuvės užeigėlę šiandien nekalbėsiu, nors tai tikrai vienas iš būdų – vos per 10 minučių galima gauti labai padorų, visiškai nebrangų ir tikrai labai didelį ką tik pagamintą patiekalą (oi, kaip aš mėgstu jų paruoštą saldžiai pikantišką antį...), o per 20 minučių tai net į namus atneš. Bet šiandien ne apie tai, ir ne apie tai, kad šaldiklyje visuomet yra koks nors vienas ar kitas indelis su anksčiau pagaminta sriuba arba antru patiekalų. Tai tikrai yra labai geras būdas greitai suvalgyti naminius pietus. Niekam turbūt nėra paslaptis, kad aš labai mėgstu optimizuoti darbą ir kiek įmanydama stengiuosi nedaryti kelių žingsnių ten, kur galima padaryti vieną. Taip, aš tinginė, mėgstanti gaminti ir skaniai pavalgyti. Todėl mano šaldiklyje visuomet yra arba tokių naminių pusfabrikatų (juk kiekvieną dieną po 4-5 valandas nevirsiu sultinio) arba jau paruoštų patiekalų. Bet vėl gi nukrypau nuo pagrindinės temos.
Šiandien bus apie tuos patiekalus, kuriuos gaminu greitai nuo A iki Z be šaldiklio ir linksmų vaikinukų iš užeigėlės pagalbos. Taigi, kai alkis įspaudžia mane į kampą, aš nepasiduodu ir trenkiu jį pvz. keptuvę, kurioje ką tik iškepiau kiaušinienę ar omletą ;) Šitų patiekalų privalumas yra aiškus – kiaušinių namuose visada yra, o galutinis valgio skonis priklauso nuo įmestų priedų. Po kiaušinienių ir omletų eina blynai... Čia turbūt visi sutiks, kad maistas labai greitas, o ir galimybių aibė – nuo saldžių vaisinių blynelių iki visokiausių pikantiškų, o jei dar pridėti ir bulvių blynus, tai tikrai galima ilgai kiekvieną dieną valgyti vis kitus... Vienai ar dviem porcijoms pagaminti tikrai nereikia daug laiko ar pastangų. Na ir žinoma negalima pamiršti apie visokiausias salotas ir sumuštinius... Kaip gi be jų :)

Taigi mano greitame meniu (iki 30 minučių) yra pvz. tokie valgiai:

Salotos ir užkandžiai:
Insalata Caprese
Šprotų ir kiaušinių pasta
Meksikietiškos salotos

Sriubos:

Žalių žirnelių ir pesto sriuba
Itališka pomidorų sriuba
Aromatinga bulvių sriuba su šoninės traškučiais
Oberiba - sileziška kaliaropės sriuba

Antri patiekalai
:
Tarta su rūkyta lašiša
Nugarinė balzaminio acto padaže
Kiaušinių kotletai
Studentiškas dešros ir obuolių troškinys
Daržovių ir mocarelos sūrio omletas

O desertui rekomenduoju Karšto šokolado puodelį :)

Besinaudodama progą taip pat pridėsiu ir žalių žirnelių ir pesto sriubos nuotrauką.

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Penktadienio dovana :)

Penktadienį visai netikėtai gavau iš Mielojo štai tokią dovanėlę. Dabar mano five o'clock poilsio akimirkos yra dar malonesnės :)


2009 m. birželio 9 d., antradienis

Žalių lęšių troškinys

Šiandien pristatau jums bulgarišką patiekalą su ispaniška gaidele (savavališkai pagerinau ir visai man dėl to negėda ;P) Tai yra labai netgi įdomus, kvapnus ir tikrai labai paprastas bei sotus patiekalas. Recepto, kaip tokio, neturėjau, tiesiog valgiau panašų troškinį Bulgarijoje, patiko, todėl ir nusprendžiau improvizuoti. Jei ne žalių lęšių virimas, tai tikrai priskirčiau patiekalą prie greitų. Ingredientų minimumas ir visi paprasčiausi, šuo pakastas prieskoniuose, o tiksliau dvejuose iš jų – kalniniame dašyje (lot. Satureja montana, bulg. Чубрица ронена) ir rūkytoje aitrioje paprikoje (čia ir yra ta Ispanija ;)). Kitą kartą gal dar pridėsiu žiupsnelį mėtų, manau, kad tiks.

Kalninis dašis - tai daržinio dašio artimas giminaitis, nors ir truputį kitoks. Vienas iš pagrindinių bulgariškų prieskonių. Plačiau apie šį neįprastą (bent jau man buvo neįprastas, kol neatvežiau iš Bulgarijos ir nepradėjau naudoti) prieskoninį augalą galite paskaityti čia. Kalninį dašį šiame patiekale galima pakeisti daržiniu arba tiesiog čiobreliais (bus šiek tiek kitaip, bet tiks).

Už nuotraukos artistiškumą (o tiksliau jo trukumą) atsiprašau, bet dienos šviesoje nebuvo laiko fotografuoti, todėl yra kaip yra. Kada nors gal perfotografuosiu.


Šiam troškiniui reikės:

0,5 stiklinės žalių lęšių
1 vidutinio svogūno
2 vidutinių morkų
2 - 3 saliero kotų
3-4 česnako skiltelių
1-2 šaukštų aliejaus
1 skardinės (400 g) pomidorų savo sultyse arba 2 - 3 šviežių pomidorų
šiek tiek sultinio (daržovių ar mėsos) arba vandens
1 v.š. kalninio dašio
0,5 a.š. rūkytos aitriosios paprikos miltelių
druskos, juodųjų pipirų

Lęšius išvirti pagal instrukciją ant įpakavimo. Daržoves supjaustyti ir apie 10 min. pakepinti įkaitintame aliejuje, pridėti dašį ir papriką, o po kokios minutės lęšius, pomidorus (jei naudojame šviežius, tai būtina nulupti) ir įpilti šiek tiek vandens. Viską troškinti apie 15 minučių. Pagardinti druska ir pipirais. Valgyti su duona.

Apie mane

Mano nuotrauka
Slow food, slow life :)

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų