Nemirtingas silkių trio

...arba apie tai, kaip vėl nepavyko pagaminti visko, ką suplanavau.
Kaip ir kiekvienai savaitei Silkės savaitei buvau puikiai paruošusi – apie 10 receptų, iš kurių (taip planavau) galvojau pagaminti gal 7, net 1967 m. knygą apie silkę ir silkės patiekalus radau (įdomu buvo peržiūrėti). Ir kas? O gi kolegė susirgo ir teko vietoj jos važiuoti į komandiruotę. Vakar naktį grįžau. Taigi vietoj visų suplanuotų patiekalų suvalgėm tik 3 labai klasiškai paruoštas silkutes su bulvėmis bei vienas salotas. Tik tiek, bet labai mėgstame silkę, todėl visus suplanuotus receptus būtinai pagaminsiu ir jais pasidalinsiu (jei tik gausis kažkas, kuo verta bus pasidalinti).

Silkė – tai nuostabi, puiki ir labai sveika žuvis. Gal kiek pabodusi, bet manau, jog tai tik fantazijos ir drąsos, derinant produktus, klausymas. Neverta parduotuvėse vengti lentynų su silke, nes silkė yra riebi žuvis ir joje yra labai daug vertingų riebalinių rūgščių, be to silkė yra labai švari žuvis t.y. ji gyvena labai trumpai ir joje nespėja susikaupti jokių sunkių metalų, kaip pvz. tune. O visos šios didelės laimės viršūne yra tai, kad silkė yra labai pigi žuvis! :) Ar gali būti tobulesnis derinys – skanu, sveika ir pigu? Bet... kaip dažniausiai būna yra nors vienas „bet“ ...bet reikia mokėti gerai pasirinkti. Apie tai, kad gamintojai, norėdami įtikti neišmanėliams klientams, balina silkę, jau minėjau (pamenu, kaip vaikystėje mama pamokydavo „Rinkis baltesnę silkę“... Mamyte, Mamyte...). Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Pirmadienį, pirkdama silkę, peržiūrėjau 3 sūdytos silkės filė etiketes (silkė buvo parduodama 20 l kibiruose) ir ant visų buvo skirtingi „E“ ir saldikliai. Kam, aš klausiu? Juk sūdymui užtenka druskos ir vandens? Ilgus šimtmečius žmonės puikiai konservavo vien su druska, o dabar prireikė dar kažko... Skaitykite etiketes... Teisingą ir sąžiningą silkę radau tik bačkoje, kur buvo parduodama visa žuvis be galvos, teko pačiai padaryti filė. Tai aišku neužima daug laiko, bet vis dėl to maloniau būtų gauti jau be kaulų.

Galvoju, kad mano dienoraštis be šitų klasiškų ir turbūt visiems gerai žinomų silkės ruošimo receptų būtų kaip nemano ;) O kartu su nemirtinga silke kailinukuose, kuria tiesiog dievinu ir man tikrai nesvarbu, kad nemadinga ir iš senų laikų, čia bus mano namų nemirtingas silkių trio :) Nuotraukoje pirmame plane yra Silkė marinuota su svogūnais, toliau Silkė su morkomis ir Vyriška silkė. Kiekviena iš jų puikiai tinka prie bulvių, bet prie degtinės vienareikšmiai puikiai tinka toji paskutinė – su česnakais ir mairūnais (todėl ir vadinasi vyriška – draugės tėvas ir brolis, kurie yra medžiotojai, neišvažiuoja iš namų be didelio silkės stiklainio – sako, kad draugai juos iš jų medžiotojų kompanijos išmes, jei be silkės atvažiuos ;)). Vyriškos silkės receptas jau buvo čia. Silkė su morkomis – tai labai skanus sūrumo bei saldumo derinys.


Silkė marinuota su svogūnais

Sūdytos silkės filė
Svogūnai
Actas
Cukrus
Vanduo
Lauro lapas, juodųjų pipirų žirneliai (nebūtina)

Silkė pamirkyti vandenyje arba piene (laikas priklauso nuo to, ar turima silkė yra labai sūri, ar ne), galima kelis kartus pakeisti vandenį. Kai silkė jau bus tinkama tolesniam ruošimui, supjaustyti ją gabaliukais. Svogūnus supjaustyti pusgriežinėliais. Siklainyje arba kitame inde sluoksniuoti silkę su svogūnais ir užpilti atvėsintu marinatu. Palikti mažiausiai 10-12 val.
Marinatas: karštame vandenyje išmaišyti cukrų ir actą. Skonis turi būti saldžiai rūgštus.


Silkė su morkomis

Silkė
Morkos
Svogūnai
Juodieji pipirai
Aliejus

Silkę paruošti, kaip aukščiau surašytame recepte. Morkas sutarkuoti ant burokinės tarkos, svogūnus smulkiai supjaustyti. Aliejuje patroškinti morkas ir svogūnus, pagardinti pipirais. Atvėsinti. Silkės gabaliukus sluoksniuoti su daržovėmis, leisti pasimarinuoti kelioliką valandų arba parą.
Variantas: troškinant daržoves, galima jas paskaninti cinamonu ir įberti šiek tiek razinų.