2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Šventės, šventės... ir po švenčių ;)

Kalėdos šiemet buvo ilgos – tik vakar baigėme švęsti ;) Buvo tikrai labai linksma. Ir mes ėjome į svečius, ir svečiai ateidavo pas mus. Buvo ir dovanų, ir džiaugsmo, ir ramybės bei susimąstymo. Daug visko buvo priruošta ir daug suvalgyta (gerai, kad valgytojų buvo daug – nereikės iki Naujųjų pabaiginėti Kalėdinių patiekalų ;)).

Keptas įdarytas karpis

Mūsų šeimoje Kūčių meniu yra labai tradicinis ir susideda iš žuvies arba visiškai vegetariškų patiekalų. Kiek save prisimenu, visuomet ant Kūčių stalo yra kūčiukai, kelios silkės rūšys, vienas ar du patiekalai iš karpio, dauuug pyragėlių ir spanguolių kisielius, o be to priklausomai nuo vyriausios šeimininkės t.y. Mamos fantazijos skirtingos salotos, žuvis drebučiuose ir pan. Prieš Šventes – ar tai Kalėdas, ar Velykas – virtuvėje galioja viena vienintelė Mamos nustatyta taisyklė „Mano virtuvė – mano tvirtovė. Ką noriu, tą ir darau.“, man leidžiama nuskusti bulves, išmesti šiukšles, nuplauti indus ir pan.

Silkė su marinuotomis slyvomis

Šiemet per Kūčias ir Kalėdas labai skaniai suvalgėme nuostabų keptą įdarytą karpį (man tai aukštas pilotažas - Mama yra tikra stebukladarė), eksperimentinę silkę su marinuotomis slyvomis pagal mano draugės receptą ir su slyvomis gautomis iš kitos mano draugės (galutinis nuosprendis buvo: „Skanu. Paprašyk draugės, kad duotų slyvų marinavimo receptą“ ;)), nemirtingą silkę su grybais ir silkę kailinukuose, nemažiau už silkę kailinukuose nemirtingą baltą mišrainę, morkų ir salierų salotas su razinomis ir riešutais (kažkaip ten buvo, kad jas turi valgyti vyrai, čia turbūt dėl saliero ;)), vištienos paštėtą su slyvomis (vėl gi Mamos rankų darbas), muštinukus su grybais ir grybų padažų (čia mušiau mėsą ir pjausčiau grybus ;D), o desertui... O desertui be pyragėlių ir kūčiukų buvo Mamos keptas Napoleonas, žiauriai skanūs žagarėliai, be kurių Šventės tiesiog neateina („Vieną paragavus, negali sustot.“ – čia kaip tik apie juos), sausainiukai „Triufeliai“, Morkų tortas su apelsinų gaidele (čia mano sumanymas – Mama labai skeptiškai į jį žiūrėjo ir „dėl viso pikto“ pagamino „Napoleoną“ ;D, bet nieko... Morkų tortas jai ir visiems patiko ;) ).

Napoleonas

Su nuotraukomis man vėl nesisekė... Prieš Kūčias pamiršau patikrinti Mamos fotoaparato baterijas ir po dvejų padarytų nuotraukų fotoaparatas gražiai ir tyliai išsijungė, linkėdamas linksmų Kalėdų ;) O kai prikrovėme baterijas, tai dauguma skanėstų jau dingo laimingų svečių pilvuose. Spėjau tik padaryti karpio ir silkės su marinuotomis slyvomis nuotraukas bei vėliau užsidariusi virtuvėje bandžiau įamžinti paskutinį Napoleono gabaliuką (nieko itin gražaus taip ir neišėjo) ;) Ryte dar spėjau nufotografuoti kelis triufelius ir tiek...

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Sluoksniuotos tešlos šiaudeliai

Tai bus dar vienas pasiūlymas Sluoksniuotos tešlos savaitei, kuris šią savaitę išgelbėjo mano geros šeimininkės garbę ;) Kiekvienas nors kartą buvo tokioje situacijoje, kai tuoj ant slenksčio pasirodys netikėti svečiai, o šaldytuve yra vien tik šviesa. Trečiadienį be šviesos šaldytuve turėjau sluoksniuotos tešlos ;) Taigi ilgai negalvodama iškepiau šiaudelių, kurie idealiai tinka prie alaus ir gali užimti svečius, kol bus paruošti kiti užkandžiai.

Šiaudeliams reikės:
Sluoksniuotos bemielės tešlos
Kiaušinio baltymo
Priedų – druskos, pipirų, kmynų, paprikos, sūrio, šoninės, dešros ir pan.

Orkaitę reikia įkaitinti iki 200-220C. Tešlos lakštą iškočioti plonai, perkelti į kepimo popieriumi išklotą skardą, patepti kiaušinio baltymu, apibarstyti priedais (ne visais iš karto, o pasirinktinai), supjaustyti plonais šiaudeliais. Kepti apie 10-15 min. arba kol apskrus.

Tartas su rūkyta lašiša

Jau visi turbūt žino, kad 52 skaniuose savaitėse šiuo metu vyksta Sluoksniuotos tešlos savaitė. Man sluoksnuota tešla reiškia vieną - "mažai darbo – daug rezultato" ;) Vienas tokios tešlos panaudojimas – tai skirtingi tartai (arba turbūt teisingai būtų pasakyti atviri pyragai?). Ką dar galima greičiau padaryti, nei iškloti tartų arba bet kokią kitą formą tešla, sudėti įdarą ir iškepti? Gal tik sumuštinius, bet ne apie juos šiandien norėjau.
Vienas iš mano mėgstamiausių tartų, kurį dažnai kepu vakarienei, – tai tartas su šaltai rūkyta lašiša. Greitai paruošiama, nereikia jokių ypatingų ingredientų. Be to tarta yra skani karšta ir šalta – gali būti puikus užkandis vakarėliams. Žodžių labai rekomenduoju.

Tartui reikės:
Sluoksniuotos bemielės tešlos
Šaltai rūkytos lašišos
Kiaušinių
Druskos
Baltųjų pipirų

Formą patepti sviestu ir iškloti sluoksniuota tešla. Jei tešlos lakštai yra labai stori, tai reikia juos iškočioti. Lašišą smulkiai supjaustyti. Kiaušinius lengvai išplakti su druska ir pipirais, išmaišyti su lašiša ir įdarą išpilti į formą. Į įdarą galima pridėti truputį krapų. Kepti įkaitintoje iki 200-220C orkaitėje apie 30 min. – žiūrėti pagal apskrudimo laipsnį. Valgyti su lengvomis salotomis ir baltu vynu.

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Už mamą, už tetį, už močiutę... ;)

Pamenate nemirtingą tėvų, bandančių pamaitinti savo atžalas, "dainelę"? Ir aš pamenu ;) O galėjo duoti tokius pietus...

Daugiau nuotraukų rasite čia.

2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Šokogolikų rojus arba varškės ir šokolado brownie su vyšniomis

Šiandien vėl yra ta diena, kada labai, labai gailiuosi, kad mano internetinio dienoraščio puslapiuose negaliu prisegti kvapo ir skonio... Turite patikėti, jog šiuo metu mano namuose nežemiškai kvepia šokoladu, vanile ir dangumi, nors šio pasakiško aromato epicentras jau seniai sumažėjo per pusę. Apie skonį, galiu pasakyti tik tiek, kad mano Mielasis, kuris įprastai pyragus, tortus ir panašius išmislus ragauja vien tik iš pagarbos mano įdėtoms pastangoms ir po to ieško dešros, silkės ir pan., šį kartą PATS (!) pasiėmė peilį ir atsipjovė dar vieną gana nemažą gabaliuką :) Valio! :) Ar aš jau esu danguje? Taip... šokogolikų danguje... ;)

Šio pyrago, o gal vis dėl to teisingiau bus vadinti jį – brownie, receptas yra paimtas iš Delicious žurnalo ir radau jį labai skaniame dienoraštyje „White plate", kurio savininkė pavadino jį „mano paskutinis desertas“. Nežinau, ką aš pasirinkčiau savo paskutiniams žemiškiems pietums, bet šis šokoladinis stebuklas tikrai turi labai daug šansų užimti mano paskutinio deserto vietą.

Taigi, norint patekti į šokogolikų dangų, reikia paimti:

200 gr. kartaus šokolado (min. 70%)
200 gr. sviesto
400 gr. cukraus pudros (galima mažiau)
5 kiaušinius
100 gr. miltų
500 gr. kreminės varškės (galima 2-3 kartus permalti mėsmalę paprastą riebią varškę)
Vanilės cukraus arba 1 a.š. vanilės ekstrakto
200 g vyšnių be kauliukų arba aviečių (gali būti šaldytos)

1. Šokoladą ištirpdyti vandens vonioje ir leisti truputį atvėsti.
2. Minkštą sviestą miksuoti su 250 gr. cukraus pudros iki vientisos masės. Toliau po vieną įmušti 3 kiaušinius – o kiekvieno masę būtina gerai išmaišyti iki vientisumo. Įpilti šokoladą. Vėl gerai išmaišyti. Pridėti miltus ir dar kartą išmaišyti.
3. Kitame dubenyje iki vientisos masės ištrinti varškę, vanilės ekstraktą, likusią cukraus pudrą ir kiaušinius.
4. Į gerai sviestu pateptą 20 cm x 30 cm formą išpilti 3/4 šokolado masės. Išlyginti. Ant jos išpilti varškės masę. Išlyginti. Ant varškės bet kaip sudėti likusią šokolado masės dalį ir vaisius.
5. Formą įdėti į įkaitusią iki 170C orkaitę ir kepti apie 60 min. Laikui pasibaigus, išjungti orkaitę, praverti truputį dureles ir leisti brownie atvėsti šiltoje orkaitėje.

Mano pastabos:
- cukraus pudros kiekį sumažinau maždaug 1/3 – tai buvo gera idėja ;)
- pusės ingredientų t.y. visko po pusę + 3 kiaušinių užteko 23 cm skersmens torto formai
- brownie gražiai auga orkaitėje, o išjungus „apalpsta“ (kaip pasakė mano draugės dukrytė) – taip ir turi būti
- recepte nėra jokios sodos, jokių kepimo miltelių
- galima kepti mažose formelėse pvz. mafinų, tik reikia sutrumpinti kepimo laiką.

2008 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Dietinė šilumos ir optimizmo dozė arba itališka pomidorų sriuba

Šios sriubos receptą sugalvojau pati. Net jau neprisimenu kodėl ir kaip tai vyko, bet sriubytė gavosi tokia linksma, o be to dar ir šildanti bei antigripinė, kad jau maždaug 8 metus labai dažnai ją gaminu namiškiams. Sriuba gaminama akimirksniu ir be jokių pastangų, todėl labai rekomenduoju ją net tiems, kurie virtuvėje nesijaučia labai tvirtai.

Šiandien Itališką pomidorų sriubą pagaminau specialiai Šildančių sriubų savaitei.

Sriubytei reikės:

400 gr. skardinės pomidorų arba šviežių, jei gaminate vasarą
1 didelio svogūno
2-3 skiltelių česnakų
0,5 aštrios paprikos arba miltelių
0,5 – 0,7 l. daržovių ar paukštienos sultinio arba vandens
Baziliko
Druskos
Juodųjų pipirų
Žiupsnelio cukraus
Gabaliuko citrinų žievės (be balto sluoksnio) – nebūtinai

Į puodą sudėti pomidorus. Jei buvo konservuoti nesmulkinti, tai juos supjaustyti gabaliukais. Jei buvo pjaustyti, tai tiesiog išversti skardinę į puodą. Jei po ranka buvo geros kokybės švieži pomidorai, tai užpilti juos keliolikai sekundžių verdančių vandeniu, po to pamirkyti šaltame, nulupti žievelę ir supjaustyti kubeliais. Įpilti sultinį arba vandenį. Papriką, svogūną ir česnakus supjaustyti kuo smulkiau ir įmesti į puodą. Pridėti baziliką, pipirus ir druską. Uždengti, tegu sriuba verda apie 15 min. Po to paragauti, jei sriuba yra rūgštoka, reikia pridėti žiupsnelį cukraus. Sriubos virimo pabaigoje galima įmesti citrinos žievelės, kuri duos tokia vos pagaunamą citrusinių vaisių gaidelę. Sriuba turi turėti aiškų baziliko aromatą ir gerai jaučiamą pikantiškumą. Pateikti su atskirai išvirtais makaronais.

Pastabos:
- sriubą galima pertrinti blenderiu, bet man yra daug skanesnė tokia nepertrinta su daržovių gabaliukais
- jei sriuba yra verdama be sultinio, tai rekomenduoju įpilti kelis šaukštus alyvuogių alyvos.

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Karštas šokoladas arba ir trumpos dienos turi savo privalumų

Galite paklausti, kur gi tie trumpų lapkričio ir gruodžio dienų privalumai, kai už lango jau 4-ta valandą yra tamsu, o ir anksčiau nei saulės, nei vilties – niūru, pilka, drėgna, šalta... Vienu žodžiu baisu. O gi netiesa! Visi šie košmarai turi vieną didelį privalumą – tokiomis popietėmis ir vakarais tikrai niekur nesinori eiti, galima ramiai atsisėsti minkštame fotelyje su gera knyga arba filmu, gerti ką nors šildančio, linksminančio ir skanaus bei džiaugtis tuo, kaip mums yra gera :) Taigi man lapkritis ir gruodžio pradžia yra neužbaigtų naminių darbų užbaigimo bei seniai laukiančių knygų ir filmų laikas. O kaip tikra šokogolikė tašką virš „i“ tokiais vakarais labai dažnai pastatau būtent karšto šokolado su čili puodeliu, po kurio jaučiuosi lyg tai naujai gimusi.

Puodeliui laimės reikės (nebūtina tiksliai laikytis proporcijų, svarbu komponentai):

Pagrindui:
2 v.š. juodos, karčios kakavos miltelių
2 v.š. cukraus (arba daugiau, pagal skonį)
1 v.š. sviesto
3-4 gabaliukų kartaus šokolado (kuo didesnis kakavos %, tuo geriau)
Žiupsnelio druskos
Riebios grietinėlės arba nenugriebto pieno arba vandens

Priedai:
- čili – nebijokite, gaunasi tikrai labai skanu, svarbu nepadauginti čili ;)
- vanilės esencija arba cukrus
- cinamonas arba kardamonas arba ir tas, ir tas
- apelsinų žievelė, keli šaukštai šviežių apelsinų sulčių ir likeris „Cointreau“
- migdolų likeris „Amaretto“
- labai stiprus mėtų nuoviras
- labai stipri kava
- whisk(e)y arba konjakas arba brendis arba romas
- ir t.t.

Į puodą įdėti sviestą, cukrų, kakavą, šokoladą ir ant labai mažos ugnies, maišant virti iki vientisos masės. Pridėti druską ir kurį priedą arba be jo. Mažais kiekiais pilti grietinėlę, pieną arba vandenį - iki norimos konsistencijos. Po kiekvienos skysčio dozės gerai išmaišyti. Kas kurį laiką paragauti, jei ko trūksta pridėti. Kai, jau viskas bus gerai – ir skonis, ir konsistencija bus tinkami – nuimti puodą nuo ugnies ir leisti šokoladui pastovėti kokias 3 minutes, po to pilti į puodelius ir džiaugtis gyvenimų.

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Ukrainietiški barščiai su pampuškomis

Ukrainietiški barščiai tai viena iš mėgstamiausių mano sriubų. Pirmą kartą ją gaminau kartu su kitomis klasiokėmis Darbų pamokoje. Buvau tada gal 6-toje klasėje. Mūsų mokytoja buvo pusiau ukrainietė, todėl pasidalino su mumis savo močiutės receptų ir pamokė, kaip reikia virti tikrus ukrainietiškus barščius ir paaiškino, kodėl visos mūsų mamų gaminamos sriubos tebuvo tik burokėlių sriubomis, o ne barščiais. Praėjo daug metų, per kuriuos daugelį kartų galėjau įsitikinti, kad mano senos mokytojos perduota barščių gaminimo technologija yra labai gera ir visuomet užtikrina puikų rezultatą.


Gaminant ukrainietiškus barščius labai svarbus yra ingredientai. Ši sriuba yra skaniausia, jei buvo pagaminta jautienos sultinio pagrindu. Mano manymu (nors tikrai atsiras ir galvojančių kitaip ;)) nei kiauliena, nei paukštiena neužtikrins to ryškumo, kuris taip gerai komponuojasi su burokėliais. Perkant jautieną sriubai rekomenduoju pasirinkti jautienos gabaliukas su kaulu. Toks sultinis turi labiau koncentruotą skonį. Skanus barščiai gaunasi, panaudojus rūdą sultinį, apie kurį būtinai dar parašysiu atskyrą įrašą, nes jis tikrai yra to vertas. Kiti ingredientai yra labai įprasti: burokėliai, morkos, petražolės šaknis, bulvės, svogūnai, pomidorai ir būtinai česnakai(!). Barščių virimo metu labai svarbu yra dėti sriubos komponentus į puodą tam tikra tvarka bei tam tikru laiku, kad anksčiau įdėtos daržovės išvirtų, bet nesuirtų. Paskutinį bruožą duoda gerai pertrinti su lašiniais česnakai. Juk tai UKRAINIETIŠKI barščiai – jokių produktų su užrašais 0% ;)
Barščiai būtinai yra pateikiami su mėsos gabaliukais, teisinga ir sąžininga (!) grietine ir pampuškomis. Kaip man patinka šių mažų mielinių bandelių pateptų česnako sviestu pavadinimas. Pampuškos. Minkštos, kvepiančios, viliojančios... :) Pampuškos yra būtinos. Be pampiškų nebūna ukrainietiškų barščių.

Ši sriuba puikiai tinka kaip Burokėlių savaitei taip ir Šildančių sriubų savaitei, nes po tokių barščių lėkštutės dar niekas nebuvo pasakęs, jog jam yra šalta ;)

Nebijokite – receptas atrodo baisiau, negu viskas iš tikrųjų yra ;)


Taigi tikriems ukrainietiškiems barščiams reikės (proporcijos yra apytikslės):

0,5 kg jautienos su kaulu
0,4 kg kopūsto
0,25 kg burokėlių
100 g pomidorų pastos koncentrato arba šviežių pomidorų
0,4 kg bulvių
1 petražolės šaknies
2 vidutinių morkų
1-2 svogūnų
1 v.š. acto
1 v.š. cukraus
Kvietinių miltų
50 g sviesto
5-6 česnako skiltelių
50 g lašinių
6 juodųjų pipirų žirnelių
4 kvapniųjų pipirų žirnelių
4 dideli lauro lapų
Petražolių lapų
Druskos
Aliejaus
Grietinės

1 etapas – sultinis.
Mėsą nuplauti, nuo kaulų nupjauti gražiausias mėsos dalis. Viską įdėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu. Puodą pastatyti ant vidutinės ugnies. Kai beveik užvirs nugriebkite susidariusias putas. Truputi pasūdyti, bet nedaug – galutinai reikės pasūdyti sriubos virimo pabaigoje. Dabar labai atsakingas momentas – ugnis turi būti sumažinta taip, kad sultinis neburbuliuotų, o tik vos, vos mirksėtų. Tai užtikrins sultinio skaidrumą. Sultinis turi virti mažiausiai 2 valandas, o geriau net visas 3. Maždaug po valandos iš puodo būtina išimti tuos gražiausius mėsos gabalus. Kai sultinys išvirs, išimti iš jo mėsą ir kaulus. Galima perkošti.
2 etapas – daržovės.
Kol verda sultinys, būtina paruošti daržoves. Daržoves nulupti, nuplauti. Burokėlius ir morkas supjaustyti plonais šiaudeliais, svogūnus – smulkiais, o bulves – stambiais kubeliais, kopūstus – kuo ploniau, pomidorus (jei juos naudojame) nulupti, pašalinti sėklas ir supjaustyti kubeliais. Ant vienos keptuvės ant nedidelės ugnies aliejuje arba svieste troškinti burokėlius, pomidorų pastą, actą, cukrų iki burokėliai bus beveik minkšti. Ant kitos keptuvės ant sviesto pakepinti morkas ir svogūnus.
3 etapas – sriuba.
Į sultinį pirmiausiai reikia įdėti bulvės. Užvirinti. Įdėti kopūstus. Virti 15 minučių. Kol verda, ant sviesto pakepinti miltus (nesudeginti!). Miltus praskiesti sultiniu iš puodo ir gerai išmaišyti. Į puodą įdėti daržoves iš abejų keptuvių, kepintų miltų mišinį bei pipirus ir lauro lapus. Virti ant silpnos ugnies dar 15 minučių. Puodo neatidengti! Per tą laiką labai smulkiai supjaustykite ir gerai pertrinkite lašinius bei česnakus, kol masė taps beveik tyrelės konsistencijos. Česnakų ir lašinių masę bei sukapotas petražolių lapus sudėti į sriubą. Paragauti, jei reikia – pasūdyti. Uždengti puodą. Išjungti ugnį.
4 etapas – kantrybės testas ;)
Dabar būtina apsiginkluoti kantrybe ir gerais tvirtais argumentais, kad galima būtų apginti sriubą nuo savęs ir namiškių, kurie kaip bitės prie medaus trauks į virtuvę. Sriuba turi pastovėti mažiausiai valandą, kad visi skoniai gerai išsimaišytų. Per tą valandą rekomenduoju paruošti pampuškas ir česnakinį sviestą (žiūr. žemiau) bei gabaliukais supjaustyti išvirtą mėsą.
5 etapas – kur mano didelis šaukštas!
Po valandos sriubą pašildyti, į lėkštes įdėti mėsos, šaukštą grietinės ir užpilti sriuba. Valgyti su pampuškomis.

Pampuškos
Pampuškos – tai mielinės mažo vaiko kumštelio dydžio bandelės. Išėmus pampuškas iš orkaitės, kol dar karštos, būtina aptepti česnakiniu sviestu (česnakus labai smulkiai sukapoti ir išmaišyti su minkštu sviestu). Pampuškų pagaminimui tinka paprasta nesaldi mielinė tešla. Jei labai nesinori kepti, galima česnakiniu sviestu aptepti pirktas bandeles ir trumpam įkišti jas į karštą orkaitę. Bet vis dėl to rekomenduoju nesukčiauti ir iškepti pampuškas savarankiškai. Kad nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo ruošti mielinės tešlos, galima ją padaryti kartą, padalinti į porcijas ir užšaldyti. Mielinei tešlai tai jokiu būdu nepakenks.

Apie mane

Mano nuotrauka
Slow food, slow life :)

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų