Apie žiemą, blogus įpročius ir spanguolinę

Ką galima daryti, kai už lango siautėja pūga ir pasidaro tamsu dar nespėjus suvalgyti pietų? Aha, teisingai. Gerti geroj kompanijoj. Tvarkyti vaistinėlę* ir gerti geroj kompanijoj gaminti gėrius kitai žiemai, kai vėl už lango siautės pūga, bus žiauriai trumpos dienos ir norėsis tik gerti geroj kompanijoj sėdėti namuose su gera knyga ar filmu.

Tiesa sakant gerų dalykų gaminimą pradėjau jau penktadienį, kai dar už lango nebuvo nei kvapo sniego ir kai pradėjusi spintelės tvarkymą, kuris kiek užsitęsė, supratau, kaip seniai manęs čia nebuvo. Šiandien baigiau visų butelių ir stiklainių inventorizaciją. Per šį savaitgalį padariau vieną kitą atradimą – pvz. atradau pernai gamintą Slyvų užpiltinę, kurios gaminimas baigėsi I etape (štai ką reiškia gerai paslėpti). Ir žinote ką, nuodugniai peržiūrėjau receptą – slyvų užpiltinei pilnai užtenka pirmojo etapo, kuris užsitęsė 13 mėn., jam pasibaigus ji yra absoliučiai fantastiška - tas slyvų skonis ir aromatas... Nereikia jai jokio cukraus, nei ko kito. O kokios skanios slyvos... Pasaka. Būtinai parodysiu, kai nusistovės ir praskaidrės.

Tvarkydama supratau, kad rimtai apsikvailinau, nes Kalėdos ant slenksčio, o aš turiu vos kelis lašelius Kalėdinės užpiltinės. Praeitą žiemą reikėjo paruošti naujas atsargas, o aš pamiršau. Liūdna. Paruošiau naują stiklainį, kad sekančios Kalėdos būtų teisingos ir pagal tradiciją.

Užtat labai pradžiugino šermukšnių užpiltinė. Nors ji tik vos dvejus metus stovi ir jai dar toloka iki tobulybės, bet jau galima pajusti, kad grieko vertas dalykas bus.

Vyšninė irgi visai maloni pasidarė, patamsėjo, suminkštėjo. 1,5 metų geras laikas. Apie ką gi aš čia... Aha, apie blogus įpročius turėjo būti...

Taigi, turėdama (anot mano mamos) labai blogą įprotį vakare prie arbatos išgerti maža taurelė užpiltinės ar konjako, šiandien (pirmo šios savaitės pirmadienio proga pasibaigusios Lietuviškos virtuvės savaitės proga) gundysiu jus spanguoline. Na gal kol kas ir nesusigundysite, nes tikrai vaizdelis nekoks, bet po kiek laiko (kiekvienas sprendžia apie kitus pagal save), kai ji taps panaši į užpiltinę, o ne skystą spanguolių uogienę, esu tikra, kad neatsisakysite paragauti...

Spanguolių trauktines gamina ir kitose šalyse, bet kažkaip visiems sutiktiems nelietuviams, kurie nors viena akimi matė Lietuva (kartais tik lauktuvių pavidalu), spanguolių užpiltinės iš karto asocijuojasi su lietuviška „Bobeline“. Nežinau, kaip gamina „Bobeline“, bet manau mano spanguolinė tikrai nebus blogesnė, o gal net geresnė.

Užpiltines visuomet gaminu pagal gana klasišką procedūrą – vaisius užpilu apie 70% alkoholiu (apie tai, kaip ir kodėl skaityti čia), palaikau, paragauju ir tik po to svarstau saldinimo klausymą. Šiemet nutariau išbandyti kažkur matytą būdą su vaisių smulkinimu. Pažiūrėsiu, ar būdas vertas dėmesio. Nuotraukoje yra šeštadienį pradėta gaminti spanguolinė, o tikriau tik pertrintos uogos su buteliu degtinės. Paaiškėjo, kad namuose baigėsi spiritas (čia per tą neplanuotą Kalėdinį gėrimą). Rytoj busiu arti alkoholinės urmo bazės, tai nusipirksiu.

* Vaistinėlė – XVIII-XIX amžių dvaruose ir rūmuose buvo tokia vieta, kurioje šeimininkė laikė visokiausius antpilus, užpiltinės ir panašius žolelių vaistus. Nors dabar jau XXI amžius ir aš negyvenu dvare, vis dėlto turiu savo virtuvėje nedidelę vaistinėlę, kurioje gyvena visokie linksminantys gėrimai.

Taigi, jei nenorite tapti alkoholikais priklausomais nuo šito gėrio, jokių būdų neimkite:

3 stikl. spanguolių

2 stikl. 40% degtinės

1 stikl. 96% spirito

cukraus pagal skonį (apie 0,5-1 stikl.)

vanilės ankšties (nebūtina, be jos irgi labai skanu)

Nesmulkinkite spanguolių smulkintuvu, neužpilkite jų degtine ir spiritu ir nepalykite 1-2 mėnesiams tamsioje vietoje. Po to nekoškite ir neišspauskite, nevirkite minimaliame vandens kiekyje cukraus sirupo, beveik šaltu sirupu nesaldinkite (pagal jūsų skonį) užpiltinės ir neslėpkite jos tamsiausiame spintos kampe dar kokiems 3-5 mėnesiams, per kuriuos ji gražiai nusistovės, praskaidrės ir suminkštės. Jokių būdų to nedarykite, jums to nereikia.