Neplanuota kova

Antigripinė savaitė tapo tokia tiesiogine prasme. Užsinorėjau pasivaikščiojimų rudeniniame miške ir štai tau dovanėlė – peršalau. Tikrai ne Taškentas pas mus... Jau kelios dienos nieko nesinori, akys neatsimerkia, guliu sau toli nuo civilizacijos su 5 litrais antigripinio sultinio ir vainiku česnako. Na sultinio ir česnako jau gerokai sumažėjo, todėl tikiuosi, kad rytoj galėsiu grįžti į gyvenimą ir per vieną dieną padaryti viską, ką turėjau padaryti per savaitę. Atrašysiu į visus laiškus (labai visų atsiprašau), parašysiu kokiomis priemonėmis kovojau, pagaminsiu puikius pietus, pyragą iškepsiu, namus sutvarkysiu... Svajotoja? Gal ir taip, bet aš labai, labai stengsiuos ;)

Gero Jums šeštadienio! :)

Apie ožkų pardavimą ir remontą

Vienas žmogus turėjo labai didelę šeimą ir labai mažą namą. Jis jau nebegalėjo toliau ištverti tokio gyvenimo, todėl nuėjo pas Išminčių paprašyti patarimo ir pagalbos.

Išminčius išklausė ir pasakė: - Nusipirk ožką.

Žmogus nustebo, bet neišdrįso net paklausti, kam ar kodėl. Padarė, kaip buvo liepta ir pradėjo laukti stebuklo. Prabėgo mėnuo, po to antras, prasidėjo trečias, stebuklo kaip nebuvo, taip ir nėra, o gyvenimas namuose tapo visiškai nepakenčiamas – būrys vaikų ir dar tą nenaudėlė ožka... Siaubas... Pagaliau Žmogus neištvėrė ir atbėgo pas Išminčių aiškintis, kodėl tas jį taip žiauriai apgavo.

Išminčius vėl ramiai jį išklausė ir pasakė: - Parduok ožką.

Nustebęs Žmogus vėl neišdrįso diskutuoti, o tiesiog kuo greičiau griebė ožką ir ištempė į turgų. Grįžęs, apstulbo – tyla, ramybė ir nežmoniškai daug vietos...

Šitos ožkos nemano, o iš Wikipedijos ;)

Ar Jūs žinote, kiek mano gyvenime „ožkų“? Ne? Gaila, aš irgi nežinau. Žinau tik, kad jų yra žymiai per daug. Namai nuo tų mano ožkų aišku nesumažėja, bet jų poveikis mano sielos ramybei yra visai netgi gerai jaučiamas ;) Todėl nusprendžiau griebti tas nenaudėlės už ragų ir po vieną ištempti „į turgų“. Tikiuosi užteks jėgų ir užsispyrimo ;) Taigi likusi spalio dalis bus ožkų pardavimo laikas!

Pirmiausiai nutariau griebti vieną iš seniausių virtualių ožkų (jai daugiau nei metai! Ne juokai...) ir pagaliau padaryti generalinį „Šaukštu ir šakute“ dienoraščio remontą. Todėl iš karto atsiprašau už nesklandumus ir netvarką. Iš karto nuraminsiu – niekur neišsikraustau, nieko netrinsiu, turinys liks nepaliestas. Kol kas nežinau, kada remontas baigsis, bet tikiuosi, kad nešama ožkų pardavinėjimo entuziazmo bangos susitvarkysiu kuo greičiau ;)

[tyliai šnibždėdama] Jūs tik pagalvokite, kuo daugiau ožkų parduosiu, tuo daugiau galėsiu priglausti naujų! (Jos jau stovi už durų ;) ) [/tyliai šnibždėdama]

Kvapni, šildanti tuno ir cukinijų sriuba

Liūdna ar neliūdna, valgyti norisi ;) Todėl šiandien nutariau pakelti sau nuotaiką viena nuostabia sriubyte, apie kurią galiu pasakyti tik tiek, kad ji vienareikšmiai priklauso kategorijai „Kartą paragavęs, negali sustot“ ;) Receptą radau puikioje Carole Clements knygoje „Sriubos“ (rekomenduoju). Ingredientai paprasčiausi, bet derinys labai kvapnus ir šildantis. Ši tiršta ir kvapni sriuba puikiai tiks ilgiems, niūriems vėlyvo rudens vakarams. Labai rekomenduoju Jūsų dėmesiui :)

Norint pakelti nuotaiką, reikės paimti (receptas su mano pakeitimais):

1 skardinę tuno, konservuoto savo sultyse (apie 200 g)

1 skardinę konservuotų pomidorų (400 g)

0,5 l daržovių sultinio arba vandens

1,5 v.š. sviesto

1 svogūną

2-3 skilteles česnako

2 a.š. švelnaus curry miletelių

3 v.š. ryžių

1 vidutinio dydžio cukiniją

Druskos, juodųjų pipirų

Svogūną ir česnaką supjaustyti labai smulkiai. Cukiniją supjaustyti pusgriežinėliais. Ryžius nuplauti. Svogūną ir česnaką lengvai patroškinti svieste, apibarstyti curry milteliais, dar pakepinti apie 1 minutę. Užpilti sultiniu, pridėti pomidorus, įpilti sultis iš skardinės su tunu. Viską užvirinti. Kai užvirs įberti ryžius, virti 10 minučių. Įdėti tuną ir cukiniją, paskaninti druska ir pipirais, virti dar 15 minučių.

Patiekalai.lt svetainėje vogti receptai ir nuotraukos

Iš pat pradžių noriu pabrėžti, kad niekas niekada manęs neklausė leidimo, o aš jo niekam nedaviau.

Ką tik sužinojau (ačiū, Egidija!), kad svetainėje patiekalai.lt pasirodė mano receptai ir nuotraukos. Žvilgtelėjusi į jų svetainėje skelbiamus receptus, iš karto radau pavogtą medžiagą - 3 mano receptus ir 2 nuotraukas, iš kurių begėdiškai buvo pašalintas Copyrite ženklas su nuoroda į dienoraštį. Šiuo metu neturiu laiko patikrinti kitų šioje svetainėje paskelbtų receptų, gal ten yra ir daugiau nelegaliai platinamų.

Be to, po paskelbtais vogtais receptais nėra nurodytas paskelbusio vartotojo vardas, kas leidžia įtarti, kad receptus į svetainės duomenų bazę įvedė patys svetainės kūrėjai arba jų darbuotojai. Niekur neradau galimybės anonimiškai paskelbti receptą, o prie kitų vartotojų paskelbtų receptų visuomet yra paskelbusio vartotojo vardas.

Gėda, Ponai ir Ponios iš UAB „Kauno DALI“!

Štai šita medžiaga buvo pavogta iš mano dienoraščio:

1. Sluoksniuotos tešlos šiaudeliai – nuotrauka apkirpta ir apversta.

http://www.patiekalai.lt/receptai-sluoksniuotos-teslos-siaudeliai/3050/

2. Slyvų pyragas – nuotrauka apkirpta

http://www.patiekalai.lt/receptai-slyvu-pyragas/3052/

3. Moliūgo ir varškės pyragas su riešutais –  sumažintas sviesto kiekis, nes recepto pastabose parašiau, kad kitą kartą imsiu mažiau sviesto.

http://www.patiekalai.lt/receptai-moliugo-ir-varskes-pyragas-su-riesutais/3051/


UPDATE:
Vakar (2009 10 06) naktį 23 val. 15 min. gavau štai tokį patiekalai.lt administracijos atsakymą į mano reikalavimą pašalinti pavogtą medžiagą:

****** Citatos pradžia ******
Sveiki,
nurodyti receptai pašalinti. Apgailestaujame dėl nesusipratimo ir nenoro bendradarbiauti.

Geros dienos,
Patiekalai.lt administracija
****** Citatos pabaiga ******

Taigi matote, „nesusipratimas“ yra išaiškintas, o aš esu baisi ragana, kuri „nenori bendradarbiauti“. Dabar neturiu jokių abejonių, kas yra atsakingas už mano receptų bei nuotraukų pavogimą, Copyrite ženklo apkirpimą bei neteisėtą jų platinimą.

Dar kartą pasakysiu:
Gėda, Ponai ir Ponios iš UAB „Kauno DALI“!

Slyvos šokolade su marcipano įdaru

Tai buvo mano pirmas eksperimentas su saldainiais. Kažkaip net nepagalvočiau apie tai, jei ne mano draugė, kuri išgirdusi apie Slyvų savaitė pasiūlė pagaminti slyvas šokolade. Lenkijoje šitie saldainiai yra beveik nacionalinis produktas, kurį dovanoja visiems užsieniečiams kartu su Žubrovke ;)

Ilgai negalvojusi, gražiai nusišypsojau ir iškaulijau pusę stiklinės viskio (kad tik matytumėte Mielojo veidą pilną skausmo, kai beveik drebančiomis rankomis pylė man į dubenėlį gintarinį gėrimą ;) ). Užtat, kai vakar daviau jam paragauti mažą beformį šokoladinį gabaliuką, išgirdau ilgą „mmmmm...“ ;)

Šiems (drįstu tvirtinti – beveik sveikiems ;)) saldainiams reikės:

džiovintų slyvų,

viskio arba romo arba brendžio

marcipano

kartaus šokolado min. 70%

Slyvas užpilti alkoholiu ir palikti nakčiai. Kitą dieną nusausinti slyvas, į kiekvieną įdėti po marcipano gabaliuką. Šokoladą ištirpdyti vandens vonioje. Slyvas mirkyti šokolade (patogų naudoti pvz. dantų krapštuką) ir palikti, kad užstingtų. Viskas :)

Slyvų užpiltinė

Iš visų dovanotų slyvų stengiausi atrinkti tas labiausiai sunokusiąs, o netgi kiek nuvytusiąs. Jose yra daugiausia skonio ir kvapo ir tik tokios slyvos gali užtikrinti užpiltinei nuostabu skonį :)

Užpiltinei reikės:

96% spirito

40% degtinės

Vengriškų slyvų

I etapas – 4-6 savaitės:

Sumaišyti lygius spirito ir degtinės kiekius (kodėl?). Slyvas nuplauti, nusausinti, išimti kauliukus ir sudėti į sandariai uždaromą indą. Įdėti maždaug 10-33% išimtų kauliukų ir užpilti alkoholiu, kad slyvos būtų pridengtos. Sandariai uždaryti ir palikti 4-6 savaitėms (ilgiau nerekomenduojama, nes gali apkarsti nuo kauliukų, ypač jei jų buvo daugiau).

II etapas – 2-3 savaitės:

Nupilti alkoholį į tamsų sandariai uždaromą butelį. Slyvas apibarstyti cukrumi (kiekis pagal skonį), uždaryti ir palikti 2-3 savaitėms, kad cukrus ištrauktų ir slyvų alkoholį.

III etapas – min. 6 mėn.:

Nupilti slyvų sirupą ir išmaišyti jį su I etapo alkoholiu. Kiekis pagal skonį ir norimą galutinio gėrimo %. Taip paruoštą užpiltinę perpilti per filtrus – kavos arba marlės ir vatos, kam kaip patinka. Slyvas jokiu būdu neišmesti! Galima suvalgyti iš karto, galima palikti vėlesniam laikui arba užpilti šokoladu ;)

Slyvų marmeladas be cukraus

Kaip jau turbūt spėjote pastebėti, kad stengiuosi naudoti kuo mažiau cukraus. Taigi šis receptas šiuo atžvilgiu yra tiesiog tobulas – jame nėra nei vieno gramo cukraus ;) Jau žinau, kad ši žiema turės bent vieną pliusą – galėsiu valgyti lietinius, įdarytus slyvų marmeladu :)

Taigi, norint džiaugtis žiemą koncentruotomis slyvomis, reikės rik vieno komponento – slyvų bei labai daug laiko ir jokių pastangų ;) Šiam tikslui geriausiai tinka nedidukės vengriškos slyvos. Verta palaukti iki slyvų sezono pabaigos, kai slyvos yra ne tik labai sunokusios, bet netgi šiek tiek jau nuvytusios – būtent tada jos yra skaniausios ir saldžiausios.

Slyvas nuplauti, pašalinti kauliukus ir sudėti į storadugnį platų puodą. Dabar yra atsakingiausias momentas – reikia įjungti/uždegti kuo mažesnį ugnį ir pastatyti ant jo puodą su slyvomis. Nereikia nieko pilti! Jokio vandens! Iš pradžių puodą rekomenduoju pridengti ir palaukti kol slyvos paleis sultis – priklausomai nuo slyvų kiekio ir ugnies tai gali užimti net valandą arba daugiau. Toliau puodą atidengiame ir paliekame, kad „virtų“. Iš tikrųjų slyvos nevirs, o tik bus kaitinamos ir net nebandys burbuliuoti. Kas kurį laiką slyvas reikia maišyti, o ko toliau, tuo dažniau. Namai kvepės nežmoniškai skaniai :) Laikui bėgant, slyvos tirštės, spalva tamsės ir pamažu bus vis rudesnė. Kvapas irgi pamažu „tamsės“. Virti reikia kol liks maždaug 1/3 dalis pradinio kiekio. Priklausomai nuo slyvų kiekio ir ugnies visas virimo procesas gali užimti net 20 valandų. Žinoma nereikia visko daryti vieną dieną – galima virti 2-3 dienas. Marmeladą uždaryti karštuose stiklainiuose, pastatyti juos stiklainius aukštyn dugnu ir leisti atvėsti.

Greitas slyvų ir obuolių džemas

Šis džemas yra iš kategorijos „paprasčiau nebūna“, juk kas čia nuostabaus – slyvos, obuoliai, prieskoniai, o rezultatas netgi labai geras ir toks šiltai naminis :)

Džemui išvirti reikės:

Slyvų

Obuolių

Prieskonių pagal skonį pvz. cinamono (puikiai tinka kaip prie slyvų, taip ir prie obuolių), gvazdikėlių ar imbiero

Cukraus pagal skonį ir priklausomai nuo vaisių rūgštumo, galima ir be cukraus

Vaisius nuplauti, pašalinti slyvų kauliukus, obuolius nulupti bei supjaustyti gabaliukais. Vaisius bei prieskonius (be cukraus) įdėti į storadugnį puodą, uždegti kuo mažesnę ugnį ir virti, kol šiek tiek sutirštės. Pačiame virimo gale įberti cukrų, jei jį naudojame, išmaišyti. Džemą išpilstyti į karštus stiklainius, užsukti ir apversti, kad atvėstų. Jei iš viso nenaudojome cukraus, tai galima stiklainius pasterizuoti kelioliką minučių karštame vandenyje arba orkaitėje.

Vištų krūtinėlės su šoninė ir slyvų padažu

Tai dar vienas patiekalas, kurį reikia valgyti užsimerkus. Labai neišvaizdus, bet tikrai labai skanus. Esu pripratusi prie džiovintų slyvų bei mėsos derinio ir labai jį mėgstu pvz. aluje keptos džiovintomis slyvomis įdarytos vištų krūtinėlės arba nugarinė su slyvomis, žodžiu daug yra klasikinių receptų, kuriuose naudojamos džiovintos slyvos. O čia reikėjo šviežių. Pasidarė smalsu, nors ne taip labai kaip pernai, kai pirmą kartą gaminau Slyvų padažą su bazilikku ir česnakais.

Rezultatas buvo daugiau negu patenkinamas, patiekalas įeina į gaminamų valgių repertuarą ;) Vištiena yra labai neutrali mėsa, o vištų krūtinėlės - dar neutralesnes. Pagrindinis vaidmuo šiame recepte atitenka slyvoms ir šoninei – labai geras derinys, kurį papildo pomidorai ir lengvos aitriosios paprikos suteikiamos gaidelės. Šiaip padažas yra labai skanūs, likutį suvalgiau su mėsos pašteto likučiais, labai tiko. Dabar galvoju, gal reikia pagaminti daugiau ir uždaryti į stiklainius? Būtų kaip pusfabrikatis šiam patiekalui arba kaip padažas prie užkandžių... Taip gimsta nauji receptai ;)


Drąsuoliams prireiks (čia bazinė kompozicija, galima ją keisti pagal skonį):

apie 0,5 kg vištų krūtinėlės (galima pakeisti kitų dalių filė be odos)
6-7 plonų ir ilgų rūkytos šoninės gabaliukų
apie 350 g slyvų be kauliukų (geriausiai vengriškos, bet tiks ir kitos)
1-2 pomidorų
0,5-1 raudonos saldžios paprikos
1 v.š. slyvų marmelado (pakeičiau Slyvų padažu us baziliku ir česnakais)
1 v.š. petražolių
Druskos, juodųjų pipirų,
Aitriosios paprikos,
Maltos rūkytos paprikos (nebūtina)
Aliejaus

Paruošiame prieskonių mišinį vištienai t.y. išmaišyti druską, pipirus ir paprikas. Vištieną supjaustyti pailgais stambiais gabaliukais (vėliau juos reikės įvynioti į šoninę), išmaišyti su prieskoniais ir 1-2 a.š. aliejaus. Palikti kokiam pusvalandžiui pasimarinuoti.
Pomidorus nulupti. Slyvas, papriką ir pomidorus supjaustyti kubeliais – slyvas stambiau.
Įkaitinti keptuvę, greitai ant didelės ugnies apskrudinti vištieną. Nuimti, leisti kiek atvesti, kiekvieną gabaliuką įvynioti į šoninę, sutvirtinti dantų krapštukais. Mėsą vėl grąžinti į keptuvę ir apskrudinti šoninę. Nuimti, laikyti šiltai.
Į keptuvę dėti padažo ingredientus – pirmiausiai slyvas ir papriką, o po kokios minutės ar dvejų pomidorus, marmeladą. Paskaninti druska, pipirais, paprika arba kitais prieskoniais, galima įberti žiupsnelį cukraus. Troškinti kelias minutes, kol padažas šiek tiek sutirštės. Sudėti į padažą mėsą ir leisti pasitroškinti apie 15 min. Prieš pat pabaigą įberti sukapotas petražoles ir išmaišyti. Voila :)

Šaltinis: Olive & Flour (prieš mano pakeitimus)