Apie darbo vertę arba du mėlynių uogienės veidai

Mano vaikystė yra neatsiejamai susijusi su uogienėmis. Nesvarbu ar buvo vasara, ar už lango ūžė pūga, visuomet pas močiute gaudavome didelę ir storą mielinio pyrago riekę, dosniai pateptą uogiene, ir šalto pieno arba kvapnios arbatos. Beveik visada tai buvo miško uogų uogienės – mėlynių, aviečių, spanguolių, kurias vadinome uogomis iš lauko, arba bruknių su kriaušėmis ar obuoliais. Nieko nuostabaus, kad rūsyje buvo tiek stiklainių su vasaros akimirkomis - Močiutė gyveno mažame miškuose pasislėpusiame kaimelyje. Kiekvieną vasarą visa didele (senelė turėjo 7 vaikus :)) moteriška šeimynos dalis pasiimdavo kibirus ar krepšelius, prie juosmens pririšdavo stiklainius ir eidavo uogauti. Iš vienos pusės mes (vaikai) negalėdavome sulaukti tokio ėjimo į mišką - tiek ten įdomių dalykų, o ir gyvatę galima sutikti! Įsivaizduojate koks adrenalinas! ;) O iš kitos pusės šiek tiek to nemėgdavome – kiekvienas iš mūsų gaudavo metalinį puoduką ir priklausomai nuo amžiaus turėjo surinkti tiek ar tiek puodukų uogų. Kaip tai buvo nuobodu! Tos uogos tokios mažos... O kiek surinkus, pačios šokdavo į burną... Ir vėl viską reikėjo pradėti nuo pradžių... Bet visos mamos, lyg susitarusios (?!), buvo nepalenkiamos ir griežtai, neskiriant vaiskus į savus ir nesavus, stebėjo, kad visi kruopščiai rinktų tas nelemtas uogas ;) Jos kartodavo, kad turime žinoti uogienių kainą bei kad uogienės su mūsų surinktomis uogomis bus skanesnės. Ir jos tikrai buvo skanesnės! :)))
Šiandien, praėjus dešimtmečiams, negaliu be šypsenos prisiminti tų karštų miške praleistų dienų. Tokių mažyčių gudrybių dėka išmokau vertinti savo ir kitų darbą bei supratau paprastą ir amžiną gyvenimo tiesą – darbas, kuri daro visi kartu, yra kelis kartus mažesnis ir lengvesnis, o linksmybės ir džiaugsmas neapsakomai padidėja... :)


Norint žiemą pajusti karšto vasarinio miško kvapą, reikės paimti:

1 kg mėlynių
250 g fruktozės arba cukraus (klasikiniai receptai sako, kad reikia 1-0,5 kg)
apie 0,5-1 a.š. anyžiaus (norint pamatyti antrą mėlynių uogienės veidą)

Uogas nuplauti, išmaišyti su fruktoze arba cukrumi, pridengti ir palikti pastovėti kelias valandas, kad išsiskirtų sultis. Toliau užvirinti ant mažos ugnies ir virti nepridengus, kol kiek sutirštės. Jei susidarys putos, jas reikia nugriebti. Karštą uogienę išpilstyti į švarius, karštus, sterilizuotus stiklainius, uždaryti, pastatyti „aukštyn kojomis“.
Teoriškai to turėtų pakakti, bet aš dar papildomai (dėl viso pikto) visas uogienes pasterizuoju puode su vandeniu arba orkaitėje.