2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Atvirukas iš kelionės: Praha

Ar keliaudami jūs dar siunčiate atvirukus? Ar ši graži tradicija visiškai mirė? Pastebėjau, kad net per dideles šventes – Kalėdas ar Velykas galima tikėtis atviruko nebent iš senutės tetos, kuri vis dar netingi nusipirkti atvirukus, parašyti sveikinimus, nueiti į paštą... Girdėjau daug pasiaiškinimų nuo „nėra laiko“, „tai senamadiška, reikia būti šiuolaikiškam“, „atvirukai pernelyg sudėtinga“ iki banalaus „tiek daug pinigų“... Greičiau yra išsiųsti tą patį neasmenišką eileraštuką visiems mobiliojo telefono atmintyje esantiems žmonėms ir jaustis, kad pareiga išpildyta. Taip paprasčiau. Bet ar geriau?
Pripažįstu, kad ir aš pati daug metų galvojau, jog „neturiu laiko atvirukams“, man paprasčiau buvo padaryti kompiuterinį atviruką ir išsiųsti jį el. paštu. O po to susimąsčiau... Ar mano sveikinimai išsiųsti miniai žmonių yra tikrai nuoširdūs ar tik „visi siunčia, taip reikia, kad nepagalvotų, jog pamiršau ir pan.“, ar žmogus pajus, kad siųsdama sveikinimus galvojau būtent apie jį? Ar man yra malonu gauti tokias neasmeniškas žinutes, apie kurias žinau, kad autorius siusdamas negalvojo apie mane? Nutariau pasitaisyti ir jau kelerius metus stengiuosi pasidalinti savo dėmesiu su artimaisiais. Kartais tų atvirukų būna daugiau, kartais vos keli, bet kiekvienas yra asmeniškas ir nuoširdus. Tikiuosi, kad man nors šiek tiek pavyks atgaivinti šią gražią bei malonią tradiciją ir neleisti jai dingsti iš mano bei mano artimųjų gyvenimo.

Šis atvirukas yra pavėluotas. Kaip kartais būna – nusiperkame atvirukus, parašome sveikinimus, bet taip ir neišsiunčiame, o grįžę namo asmeniškai išdaliname draugams ir šeimynai (aha, man taip irgi buvo). Šį kartą priežastis yra banali – paskubomis sukrautame lagamine neradau laido aparatui, kuriuo pagalba galėčiau perkelti nuotraukas į kompiuterį. Todėl visi atvirukai atkeliavo namo ir dabar bandysiu juos jums įteikti ir pasidalinti su jumis keliomis gražiomis akimirkomis iš alaus bei guliašo šalies.

Per tas kelias dienas kurias praleidau Prahoje stengiausi nematyti minių turistų, pajusti kuo daugiau vietinių skonių, aplankyti senas vietas ir atrasti naujas. Neviskas patiko, kai kurios alaus rūšys pasirodė „skystokos“, o kai kurios buvo būtent tai, ko reikėjo. Kas nei karto nenuvylė, tai guliašai virti aluje. Visur, kur tik ragavau, jie buvo fantastiški. Labai pradžiugino faktas, kad mano gaminamas a la čekiškas guliašas (iki šiol taip jį vadinau), gali būti laisvai vadinamas čekišku, be jokių „a la“ ar panašių „fantazija į temą“.

6 Comentários:

ignė rašė...

Na, aš, jei tik pasitaiko proga, siunčiu atvirukus iš kelionių ar renginių :) Ir pačiai labai patinka atvirukus gauti - aš juos nuo studijų laikų kolekcionuoju.
O šis čekiškas "atvirukas" labai patiko. Reikės ir man latvišką parašyti - apie alų ir apie maistą.

Vilma rašė...

Paskutinius siunčiau draugams ir šeimai prieš dvi savaites iš Vengrijos ir jie paprasčiausiai neatėjo... Labai apmaudu nes tokius gražius atvirukus nupirkau ir smagius linkėjimus surašiau.

Dalia rašė...

Aš šiuo požiūriu laimingas esu žmogus, nes kartais man atsiunčiamos atvirutės. Kaip smagu būna!
Kartais siunčiu ir aš, bet prisipažinsiu, kad retai, kai keliauju, vis kažkaip kitais dalykais užsiėmus būnu, arba atrandu kur parduoda atvirutes, o nerandu kur pašto ženklus (pvz Italijoje tai tabako krautuvėlėse, bet ten dar sunku surasti pašto dėžutes)...
nu vienžo...
Praha yra faina.

Žiupsnelis Druskos rašė...

Aš siunčiu! Labai mėgstu siųsti atvirukus pačiom įvairiausiom progom, vienas didžiausių džiaugsmų užeiti į atviručių parduotuvę ir kokį pusvalandį lėtai neskubant rinkti kažkam atviruką... Matyt aš fanatikė kažkokiu, nes netgi kaskart eidama pro šalį intensyviai galvoju - 'gal koks gimtadienis, šventė, kieno nors??? nagi, kam atviruko??'

VYKINTA KNEZĖNAITĖ rašė...

Oi koks čia sutapimas keistas ;) Aš va Prahoje ir rytoj siųsiu krūvą atvirukų namo ;)
Mes neleisime,kad šita tradicija žūtų. Tikrai ;)

P.s. o Prahai kelių dienų neužtenka.. Man čia dar net mėnesio neužtenka ;)

Dautartė rašė...

Džiaugiuosi, kad tradicija dar nemirė ir kad yra žmonių, kurie neleis jai mirti :) Laimingi tie, kurie gauna atvirukus :)

Igne, būtinai papasakok apie Latviją. Būtų labai įdomu pasiskaityti. Norėtųsi kažkaip aplankyti kaimynus ir ramiai pažinti šią šalį.

Vilma, manau, kad dar nereikia verkti dėl atvirukų. Dvi savaitės iš Vengrijos... Maniškiai iš Bulgarijos virš mėnesio keliavo, tai gal ir tavieji dar atkeliaus.

Dalia, sutinku, keliaujant po kitas šalis kartais techniškai sudėtinga išsiųsti atviruką, bet užtat tie atvirukai yra dar vertingesni :)

ŽD, toks fanatizmas yra labai mielas :) Be to yra tokia šventė „Nėrajokiosprogos“, kuri yra puiki proga ;) Mes kartais sakome su draugais: „Šiandien paskutinis penktadienis šioje savaitėje. Reikia tai atšvęsti.“ ;)

Vykinta, absoliučiai su tavimi sutinku. Prahoje galima ir kelis mėnesius būti ir bus mažai. Labai gražus miestas. Nors tiesą sakant, jei pati galėčiau rinktis keliones terminą, tai važiuočiau ten pavasarį arba rudenį, arba net žiemą (nors tuomet dienos trumpos), kai yra mažiau turistų. Nes dabar tos siaubingos minios labai vargina. Plius dar kiek pastebėjau liepos mėn. daug įdomių vietų buvo uždaryta. Bet nieko, Mielasis sakė, kad rudenį firma planuoja dar vieną kažkokį tai kursą (ilgesnį – valio!), tai vėl su juo važiuosiu – gera, kai firma apmoka viešbutį :)

Apie mane

Mano svečiai


Padidinti

Sekėjai

Šiek tiek statistikos


online counter online counter

Šaukštu ir šakute... © 2008. Pakeistas Dicas Blogger šablonas.

Į viršų