Karštas alus arba vaistai nuo peršalimo

Lietuviams šildyto alaus skonis yra gan neįprastas, bet vis dėl to rekomenduočiau pralaužti ledus ir nors vieną kartą pabandyti paruošti. Juk negali minios slovakų, čekų, lenkų klysti ir gerti šlykštynės ;)
Šildytas (karštas) alus yra labai skanus dalykas, jei teisingai padarytas žinoma. Beje, čia kaip bonusas ;) jis dar puikiai padeda pirminėje peršalimo stadijoje (kaip ir karštas vynas).
Nuotraukoje esantis alus buvo šildomas specialiai Antigripinių patiekalų savaitėi, todėl antrame fone dar ruduo.


Alus daromas taip (mano būdas): į puodą įpilti truputi vandens, į vandenį įmesti cinamono žievės, imbiero gabaliuką, kelis gvazdikėlius, kelis juoduosius pipirus, kardamono sėklų ir anyžiaus (šito, jei kas mėgsta). Viską trumpai virinti, kad nuoviras įgautų prieskonių skonio. Tada pilamės alų. Alus turi būti kuo saldesnis. Pašildome, bet neužviriname – čia reikia stovėti ir spoksoti į tą puodą, nes alus akimirksniu išbėga ir visas darbas šuniui ant uodegos... Į puodelius dedamės medaus pagal skonį ir užpilame karštu alumi. Po tokio gėrimo niekas nepasakys, kad jam šalta ;)


Mažiau sudėtingas būdas (naudoja baruose): tai pašildyti alų, įberti malto cinamono, įdėti medaus ir pripilti imbiero sirupo. Bet man asmeniškai visiškai nepatinka, kai aluje plaukioja tas maltas cinamonas ir kartais maltas imbieras... na o sirupas, tai visada sirupas – skonis identiškas su natūraliu ;)

O balso atstatymui tai šildyto alaus su plaktu kiaušiniu reikia – reikia pašildyti alų, kaip aprašiau, kol vyksta šildymas iki baltumo išplakti kiaušinį su cukrumi, karštą alų pamažu visą laiką plakant pilti į kiaušinį. Voila.
Kiaušinis iš vis balsui gera poveikį turi. Pvz. plakti kiaušiniai su romu, tai visų operų dainininkų balso priežiūros būdas.

Man peršalus balsą atstatyti padeda karštas pienas su medumi. Idealiai tai dar būtų šaukštelį sviesto į ta pieną įdėti, bet baisi šlykštynė tada gaunasi... brrr...

Linkiu sveikatos!

Apie nemigą arba Torūnės meduolis pagal Pierre Hermé

Ką galima veikti, jei kankina nemiga? Bravo! Skaityti skanius dienoraščius ir landžioti po kitus skanius puslapius. Ką galima veikti, jei nemiga kankina per Meduolių savaitę? Bravo! Kepti meduolį. Tik labai tyliai.
Dabar namai pasakiškai kvepia medumi ir prieskoniais. Žinote, šiandien pirmą kartą galvoje suskambėjo varpelis „din, din, din... Kalėdos, Kalėdos... din, din, din“. Ar tai prieskonių magija? Kito paaiškinimo neturiu. Todėl visi, kuriems dar neskamba galvoje jokia kalėdinė dainelė, bėkite į parduotuvę prieskonių ir iškepkite sau nedidelį artėjančių Kalėdų gabaliuką :)

Mano žiema visada yra pilna kvapnių prieskonių, medaus. Dedu juos visur ir į gėrimus (ach, tas karštas alus arba vynas), ir į antrus patiekalus (mėsos cimesas su slyvomis ir moliūgu... kad tik nepamirščiau nusipirkti moliūgo), na ir žinoma į pyragus, tarp kurių kvapniausiais yra meduoliai ir jų pusbroliai morkų pyragas, moliūgų keksas su spanguolėmis ar meduolinis velniukas.

Torūnės meduolis yra pirmas šiame „sezone“, bet tikrai nepaskutinis. Šiemet nutariau būti tvirta, neleisti suvalgyti viso ir kiek su juo paeksperimentuoti t.y. (kaip ir parašyta originaliame recepte) pabandyti palaikyti kokia savaitę ar pusantros, įvyniojusi į virtuvinį rankšluostį. Apie rezultatus pranešiu.
Labai norėčiau papasakoti apie jo skonį, bet net nežinau, ką parašyti... Jis yra kaip... kaip... tiesiog kaip Kalėdos. Pilnas šilumos, ramybės, jaukumo ir džiaugsmo.

Norint iškepti šiek tiek ramybės ir džiaugsmo, reikės:
250 g kvietinių miltų
250 g ruginių miltų (nerupių)
250 g medaus
150 g sviesto
100-150 g cukraus (originaliame recepte 200 g)
5 kiaušinių
100 g džiovintų slyvų
20 g prieskonių mišinio meduoliams
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š. sodos

1. Miltus sumaišyti su soda ir kepimo milteliais.
2. Smulkiai supjaustyti džiovintas slyvas.
3. Atskirti baltymus nuo trynių.
3. Medų su prieskoniais pašildyti (beveik užvirinti) ant nedidelės ugnies, iki pasijus toks vientisas medaus ir prieskonių kvapas.
4. Kol medus tirpsta, iki putų išplakti sviestą su cukrumi. Plakant, po vieną pridėti trynius. Masė turi būti labai puri. Visą laiką plakant, po vieną šaukštą dėti medaus ir prieskonių masę.
5. Atskirame inde iki gražių pūtų išplakti baltymus.
6. Į tešlą įmaišyti slyvas ir visą laiką maišant dėti po vieną šaukštą baltymų ir miltų iki visi ingretientai bus įmaišyti.
7. Tešlą išpilti (ji kiek skystoka) į sviestu išteptą bei miltais išbarstytą formą ir kepti valandą įkaitintoje iki 180C laipsnių orkaitėje iki sauso „pagaliuko“ t.y. arčiau laiko pabaigos tikrinti dantų krapštuku arba degtuku, ar meduolis jau iškepė.
8. Atvėsinti ant grotelių. Laikyti įvyniotą į virtuvinį rankšluostį.

Pastaba:
- 0,5 ingredientų užtenka 23x11 cm kekso formai, tešlos atrodo mažai – maždaug 1/3 formos, bet meduolis labai gražiai išauga.


Šaltinis: Moje wypieki

Prieskonių mišinys meduoliams

Mano meduolinės patirties kaupimas prasidėjo nuo pirktinio mišinio. Tai buvo prieš kokius 8 ar 9 metus. Iškepusi kelis meduolius pagalvojau, o kodėl gi nepabandyti pačiai sumaišyti prieskonius, juk turėtų būti daug kvapniau su šviežiai maltais prieskoniais. Kaip pagalvojau, taip ir padariau :) Nuo to laiko išbandžiau daug skirtingų mišinių receptų, bet šitas yra geriausias ir labiausiai patinka. Mišinys yra pasakiškai kvapnus. Vakar naktį kepiau Torūnės meduolį, tai namai iki šiol kvepia medumi ir prieskoniais.


1 kg miltų reikės:

1 v.š. cinamono
1 a.š. imbiero
1 a.š. kardamono
0,5 a.š. muskato riešuto
0,5 a.š. gvazdikėlių
0,5 a.š. kvapniųjų pipirų
1/4 a.š. juodųjų pipirų
žiupsnelis druskos
1 a.š. džiovintų apelsinų žievelių
1 a.š. džiovintų citrinų žievelių

Viską sumalti ir išmaišyti. Laikyti sandariai uždaromame indelyje.

Šaltinis: Moje wypieki

Dal shorba – indiška geltonųjų lęšių sriuba

Atmerkiu vieną akį. Ar verta atmerkti kitą? Kambaryje tamsu. Į langą stuksena lietus. Esu pasiruošusi duoti galvą, kad yra kokią 6-tą val. ryto. Bet gerai, kad niekas nenori mano galvos. Laikrodis rodo 20 po 8-tos. Nea. Tikrai neverta atmerkti kitos. Užmerkiu akį. Šilta. Minkšta. Gera. Taigi kuo ten baigėsi tas paskutinis sapnas? Geras buvo, reikia „dažiūrėti“. Hmmm... Keista. Iš kur žalioje ir spalvingoje pievoje gali būti kavos? Bet ko sapnuose neprisapnuosi... Šilta. Saulėta. Gražu. Kavos aromatas stiprėja. Kažkas pakuteno mano nosį. Vėl atmerkiu akį. Prieš pat nosį matau keistą žalią... kažką. Atsargiai, neatmerkdama kitos akies, įjungiu aštrumo reguliavimo funkciją ir matau mano mėgstamiausią puodelį su karšta kvapnia kava. Na jau gerai, gerai. Atmerkiu kitą akį. Kitoje mano Brangiausiojo rankoje yra mažutė lėkštutė su gabalėliu moliūginio kekso su spanguolėmis (kokia aš buvau vakar protinga, kad išėmiau jį iš šaldiklio!). Įsivynioju į antklodę ir leidžiu rytui lėtai, mažais gurkšneliais ateiti į mano gyvenimą.

Po tokios laimingos dienos pradžios norėjau atsidėkoti Mielajam kažkuo, kas praskaidrintų ir pralinksmintų tą niūrią ir tamsią lapkričio nuotaiką, apglebusią pasaulį už lango. Šiam tikslui pasiekti pasirinkau Jūratės gaminta pagal Sanjeev Kapoor receptą Dal shorba. Su geltonais lęšiais dar neteko susidurti, taigi buvo dar įdomiau. Skonį kaip ir nujaučiau, nes gana dažnai gaminu šiek tiek panašią Persišką lęšių sriubą (apie ją kada nors būtinai papasakosiu), bet buvo labai smalsu paieškoti tų subtilybių.

Taigi sriuba suvalgyta. Buvo būtent taip, kaip parašė Jūratė:
„...Štai ir viskas! Švelniai jaučiasi apkepintas česnakas, labai gero skonio priduoda paskrudintas kuminas, o šiek tiek citrinos rūgštelės - malonus kontrastas minkštiems lęšiams. Vien skaisčiai geltona ir žalia spalvos suteikia energijos - tikras antidepresantas, kai trūksta saulutės :o)“

Ačiū, Jūrate! :)


Cituoju Jūratę:
*****************
Dal shorba

Reikėjo:
1/2 puodelio moong lęšių (moong dal)
4-5 puodelių vandens
1 vidutinio svogūno
2-3 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
mažo gabalėlio imbiero (apie 2 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (pagal norimą aštrumą)
1 a.š. kumino (indiško kmyno)
1-2 v.š. sviesto
druskos pagal skonį
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
sauja šviežios kalendros

1. Susmulkiname svogūną, česnaką ir imbierą. Jei nemėgstate labai aštriai, čili pipirus perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite į puodą visas nesmulkintas puseles ir prieš patiekiant sriubą, jas išimkite.
2. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname svogūnus. Kai jie pasidarys permatomi, įdedame česnaką ir imbierą ir dar šiek tiek pakepiname nepamirštant pamaišyti. Galiausiai įdedame maltos ciberžolės ir gerai sumaišome.
3. Suberiame moong lęšius ir supilame vandenį. Vandens iš pradžių gali pasirodyti daugoka, tačiau jo nemažai nuvirs, o lęšiai išbrinks. Užverdame ir primažiname liepsną, įberiame druskos pagal skonį ir sudedame čili pipirus. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti, nes kitaip ant dugno nusėdę lęšiai prisvils. Keletą kartų nugraibome ant paviršiaus susidariusią putelę. Vėliau gali tekti įpilti dar šiek tiek vandens. Verdame kol lęšiai visai suminkštės (apie 30 - 45 min).
4. Jei mėgstate trintas sriubas, išvirus lęšiams juos galima pertrinti. Aš mėgstu netrintas sriubas, todėl šį žingsnį praleidau.
5. Užbaigiamajam akcentui - užkaitiname svietą, kol jis pradedą burbuliuoti, tačiau dar nepradeda degti ir suberiame kuminą. Taip pakepame svietą su kuminu vos keletą sekundžių ir supilame į puodą su sriuba.
6. Įspaudžiame apie valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir prieš pat patiekiant, suberiame susmulkintos šviežios kalendros. Šviežia kalendra kiekvienam patiekalui priduoda gaivumo!
*****************

Indiška arbata su imbieru

Tai dar vienas Jūratės iš Virtuvės su indišku prieskoniu receptas. Ką čia ilgai pasakoti, arbata gavosi labai skani ir labai patiko. Juodieji pipirai arbatoje buvo atradimas, iki šiol tik į karštą šokoladą šiek tiek įdėdavau. Tai bus puikus variantas ilgiems žiemos vakarams :) Ačiū, Jūrate!


Taigi cituojant Jūratę, vienam puodeliui reikės:
*****************
Masala
6 - 8 juodųjų pipirų grūdelių
2 kardamono ankščių sėklų
2 gvazdikėlių
~ 1 cm cinamono lazdelės
daugiau nei 1/4 a.š. malto džiovinto imbiero arba mažo gabalėlio šviežio imbiero

1+ a.š. juodųjų arbatžolių
~1/5 puodelio pieno (arba pagal skonį)
cukraus pagal skonį

Sumalame arba sutriname visus sausus prieskonius (labai smulkiai nebūtina). Jei naudosite šviežią imbierą, supjaustykite jį stambiau, o išvirę arbatą, gabalėlius išimkite.

Užviriname vandenį ir sudedame arbatžoles, prieskonius ir supilame pieną. Palaukiame kol užvirs, primažiname liepsną ir paverdame porą minučių. Nuimame nuo liepsnos, dar leidžiame pastovėti minutėlę, perkošiame per sietelį, pasaldiname ir geriame kol karšta.
*****************

Indiškas kiaušinių karis

Šiandien pagaliau prisiruošiau išbandyti seniai laukiantį receptą. Kai jį pirmą kartą pamačiau pas Jūratę pagalvojau, kad gal ir nieko, bet kam ten tie kiaušiniai?... ;) Galvodama, ką čia pagaminti Indiškų patiekalų savaitei, nutariau, kad neeisiu į Internetą, o paieškosiu tarp seniau „rastų“ receptų, kurių prisikaupė tiek, kad jau net neprisimenu, ką turiu - taip pasireiškia mano godi žiurkėno natūra ;) Pirmai ugniai pasirinkau būtent tą iš pirmo žvilgsnio keistą, bet taip viliojantį troškinį. Smalsumas pirmas žingsnis į pragarą... Bet ne šį kartą :) Šį kartą tai buvo proga aplankyti netoliese esančią indiškų prekių parduotuvę (tiesą sakant kiek nusivyliau asortimentu), papildyti kai kurių prieskonių atsargas, nusipirkti geltonų lęšių bei "atrasti" jazmino aliejų (dievinu jazmino aromatą), nors šitas ne maistui, o grožiui ;). Deja, nepavyko nusipirkti kvapiosios murėjos lapų, maloni panelė-pardavėja pasakė, kad antradienį atveš šviežių.

Ką galiu pasakyti apie kiaušinių karį? Jūratė buvo visiškai teisi, kad tai labai neįprastas mūsiškiam skoniui patiekalas. Pusė šeimos (aš ;D) pasakė „Įdomu... Pakartosime...“, o kita šeimos pusė (t.y. jis ;)) pridėjo „Tik nepamiršk mėsos įdėti!“ ;D Taigi tokia šiandien buvo vakarienė ;) Patiekalą būtinai pakartosiu, bent jau vien dėl to, kad sužinočiau, koks bus skonis su kvapiosios murėjos lapais. Eksperimento vardan (vėl tas smalsumas!) padariau dvi versijas t.y. su virtu kiaušiniu ir su omletu. Vienareikšmiai su omletu yra skaniau. Virtas kiaušinis kažkaip mums nesikomponavo... Nuotraukų nebus t.y. jos yra, bet baisiai siaubingos, na nieko jose nesimato, tik kažkokia nežinomos spalvos masė lėkštėje... Nemoku aš gražiai fotografuoti :/ Gal kitą kartą gaminsiu dieną ir sąlygos bus geresnės.

Iš pradžių pacituosiu Jūratę, o žemiau bus mano pastabos (kad pati nepamirščiau):
*******************
Jūratės vyro firminis patiekalas - Kiaušinių troškinys - "Egg curry"

Jums reikės:
4 kietai virtų kiaušinių
3 mažų svogūnų
3 pomidorų
6 česnako skiltelių
½ cm imbiero šaknies gabalėlio

~1 cm ilgio cinamono lazdelės (galima pakeisti maltu cinamonu)
5 kardamono ankščių
5 gvazdikėlių
1 šaukštelio garstyčių sėklų
½ šaukštelio maltos ciberžolės
2 šaukšteliai maltų indiškųjų kmynų (kumino)
½ šaukštelio maltų raudonųjų čili pipirų (arba pagal skonį)
2 šaukšteliai maltų kalendros sėklų
druskos (pagal skonį)
8-10 kvapiosios murėjos (curry) lapelių (nebūtina)
½ puodelio kokoso pieno (galima pakeisti 1 puodeliu paprasto pieno ir neskiesti vandeniu)

1. Susmulkiname svogūnus, pomidorus, česnaką bei imbierą.
2. Išlukštenam kardamoną ir išimame mažas juodas sėklas. Šiam patiekalui naudosime tiktai jas. Kardamono kiautą vėliau galima panaudoti verdant arbatą.
3. Sudedame kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius į prieskonių trintuvę ir susmulkiname.
4. Įkaitiname porą šaukštelių aliejaus ir pirmiausia paskrudiname garstyčių sėklas.
5. Tada suberiame susmulkintus prieskonius (kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius) ir pakepiname apie minutėlę, kol jie išleis aromatą. Kaip daugumoje indiškų receptu, prieskoniai (masala) yra apkepinami pirmiausiai tam, kad išsiskirtų ir gerai susimaišytų prieskonių skoniai.
6. Toliau dedame svogūnus, česnaką ir imbierą, ir pamaišant kepiname kol svogūnai taps minkšti ir permatomi.
7. Tada įmaišome maltus prieskonius: kalendrą, ciberžolę, čili pipirus ir kmynus. Pakepame dar minutėlę.
8. Įdedame pomidorus ir kepame pamaišant kol pomidorai suminkštės (apie 3 minutes).
9. Galiausiai, įpilame kokoso pieną ir apie pusę stiklinės vandens (kiekis priklauso nuo kokoso pieno tirštumo). Užviriname ir paverdame ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Pačioje pabaigoje įdedami kvapiosios murėjos lapeliai.
10. Kiaušinius perpjauname pusiau, sudedame juos į troškinį, palaukiame porą minutėlių ir galime tiekti ant stalo.
11. Valgome su ryžiais arba duona.
*******************

Pastabos:
- pomidorus nulupau, kažkaip jų žievelė man ne prie širdies,
- kitą kartą įdėčiau kiek daugiau imbiero ir mažiau romos kmynų,
- vandens nenaudojau, nes neturėčiau, kur dėti kokoso pieno likučių, įpyliau apie 1 stiklinę – gražiai sušvelnino viską,
- jei dar daryčiau su virtais kiaušiniais, tai dėčiau juos po kokosų pieno įpylimo, kad liktų kuo daugiau kokosų pieno aromato,
- kažko truko... gal tie kvapniosios murėjos lapai tai užpildytų... apsispręsiu kitą kartą.

Šlaunelės su imbiero ir medaus padažu

1. Įkaitinti orkaitę iki 180-200C.

2. Šlaunelės, o tiksliau viršutinės jų dalys, truputi pasūdyti, papipirinti.
3. Keptuvėje ištirpdyti truputi sviesto, įberti malto imbiero (su šviežiu nebandžiau) apie šaukšteli, įdėti medaus 1-2 šaukštelius. Viską išmaišyti, kol bus lyg tai karamele tokia, įmesti saują razinų (anksčiau galima jas užpilti verdančiu vandeniu), viską gerokai praskiesti baltu vynu. Proporcijos kaip skonis pasakinėja, turi būti gerai juntamas imbieras.
4. Šlauneles įdėti į marinatą ir kepti orkaitėje iki iškeps. Kepant kelis kartus šlauneles apverčiu, o pabaigoje padidinu temperatūrą, kad gražiai apkeptu. Jei truks skysčio tai galima truputį įpilti vyno.

Šlaunelės gaunasi saldžiai aštrios, labai skanios yra razinos, kepimo padažas irgi skanus. Valgyti geriausia su ryžiais. Na ir žinoma prie to dar baltas sausa arba pusiau sausas vynas :)

Kita irgi skani versija su apelsinais:
Vietoj vyno reikia paimti apelsinu sultis, o gal 20 min. prieš pabaiga įdėti dar ir šviežių apelsinų gabaliukų.

Bandžiau irgi su cukrumi vietoj medaus, kai karta pamiršau nusipirkti, buvo skaniai bet su medumi vis dėlto skaniau. Kartą teko daryti su užsaldytom šlaunelėm, kai svečiai stovėjo prie durų... nieko, suvalgę ir dar keptuve gražiai išlaižė... ;)