Apie žiemą, blogus įpročius ir spanguolinę

Ką galima daryti, kai už lango siautėja pūga ir pasidaro tamsu dar nespėjus suvalgyti pietų? Aha, teisingai. Gerti geroj kompanijoj. Tvarkyti vaistinėlę* ir gerti geroj kompanijoj gaminti gėrius kitai žiemai, kai vėl už lango siautės pūga, bus žiauriai trumpos dienos ir norėsis tik gerti geroj kompanijoj sėdėti namuose su gera knyga ar filmu.

Tiesa sakant gerų dalykų gaminimą pradėjau jau penktadienį, kai dar už lango nebuvo nei kvapo sniego ir kai pradėjusi spintelės tvarkymą, kuris kiek užsitęsė, supratau, kaip seniai manęs čia nebuvo. Šiandien baigiau visų butelių ir stiklainių inventorizaciją. Per šį savaitgalį padariau vieną kitą atradimą – pvz. atradau pernai gamintą Slyvų užpiltinę, kurios gaminimas baigėsi I etape (štai ką reiškia gerai paslėpti). Ir žinote ką, nuodugniai peržiūrėjau receptą – slyvų užpiltinei pilnai užtenka pirmojo etapo, kuris užsitęsė 13 mėn., jam pasibaigus ji yra absoliučiai fantastiška - tas slyvų skonis ir aromatas... Nereikia jai jokio cukraus, nei ko kito. O kokios skanios slyvos... Pasaka. Būtinai parodysiu, kai nusistovės ir praskaidrės.

Tvarkydama supratau, kad rimtai apsikvailinau, nes Kalėdos ant slenksčio, o aš turiu vos kelis lašelius Kalėdinės užpiltinės. Praeitą žiemą reikėjo paruošti naujas atsargas, o aš pamiršau. Liūdna. Paruošiau naują stiklainį, kad sekančios Kalėdos būtų teisingos ir pagal tradiciją.

Užtat labai pradžiugino šermukšnių užpiltinė. Nors ji tik vos dvejus metus stovi ir jai dar toloka iki tobulybės, bet jau galima pajusti, kad grieko vertas dalykas bus.

Vyšninė irgi visai maloni pasidarė, patamsėjo, suminkštėjo. 1,5 metų geras laikas. Apie ką gi aš čia... Aha, apie blogus įpročius turėjo būti...

Taigi, turėdama (anot mano mamos) labai blogą įprotį vakare prie arbatos išgerti maža taurelė užpiltinės ar konjako, šiandien (pirmo šios savaitės pirmadienio proga pasibaigusios Lietuviškos virtuvės savaitės proga) gundysiu jus spanguoline. Na gal kol kas ir nesusigundysite, nes tikrai vaizdelis nekoks, bet po kiek laiko (kiekvienas sprendžia apie kitus pagal save), kai ji taps panaši į užpiltinę, o ne skystą spanguolių uogienę, esu tikra, kad neatsisakysite paragauti...

Spanguolių trauktines gamina ir kitose šalyse, bet kažkaip visiems sutiktiems nelietuviams, kurie nors viena akimi matė Lietuva (kartais tik lauktuvių pavidalu), spanguolių užpiltinės iš karto asocijuojasi su lietuviška „Bobeline“. Nežinau, kaip gamina „Bobeline“, bet manau mano spanguolinė tikrai nebus blogesnė, o gal net geresnė.

Užpiltines visuomet gaminu pagal gana klasišką procedūrą – vaisius užpilu apie 70% alkoholiu (apie tai, kaip ir kodėl skaityti čia), palaikau, paragauju ir tik po to svarstau saldinimo klausymą. Šiemet nutariau išbandyti kažkur matytą būdą su vaisių smulkinimu. Pažiūrėsiu, ar būdas vertas dėmesio. Nuotraukoje yra šeštadienį pradėta gaminti spanguolinė, o tikriau tik pertrintos uogos su buteliu degtinės. Paaiškėjo, kad namuose baigėsi spiritas (čia per tą neplanuotą Kalėdinį gėrimą). Rytoj busiu arti alkoholinės urmo bazės, tai nusipirksiu.

* Vaistinėlė – XVIII-XIX amžių dvaruose ir rūmuose buvo tokia vieta, kurioje šeimininkė laikė visokiausius antpilus, užpiltinės ir panašius žolelių vaistus. Nors dabar jau XXI amžius ir aš negyvenu dvare, vis dėlto turiu savo virtuvėje nedidelę vaistinėlę, kurioje gyvena visokie linksminantys gėrimai.

Taigi, jei nenorite tapti alkoholikais priklausomais nuo šito gėrio, jokių būdų neimkite:

3 stikl. spanguolių

2 stikl. 40% degtinės

1 stikl. 96% spirito

cukraus pagal skonį (apie 0,5-1 stikl.)

vanilės ankšties (nebūtina, be jos irgi labai skanu)

Nesmulkinkite spanguolių smulkintuvu, neužpilkite jų degtine ir spiritu ir nepalykite 1-2 mėnesiams tamsioje vietoje. Po to nekoškite ir neišspauskite, nevirkite minimaliame vandens kiekyje cukraus sirupo, beveik šaltu sirupu nesaldinkite (pagal jūsų skonį) užpiltinės ir neslėpkite jos tamsiausiame spintos kampe dar kokiems 3-5 mėnesiams, per kuriuos ji gražiai nusistovės, praskaidrės ir suminkštės. Jokių būdų to nedarykite, jums to nereikia.

180 dienų ir vienas hamburgeris - Sally Davies projektas „McDonalds Happy Meal”

Šį įrašą dedikuoju McDonalds (ir kitų panašių užeigų) lankytojams.

Niujorke gyvenanti fotografe Sally Davies įgyvendino projektą, kurio tikslas buvo pažiūrėti, kuo per 180 dienų taps hamburgeris iš McDonalds Happy Meal rinkinio ir bulvytės fri. Fotografe laikė nepridengtą hamburgerį ir bulvytes kambario temperatūroje ir kiekvieną dieną fotografavo. Nuotraukas galima pamatyti jos albume Flickre, bet jos labai nuobodžios – koks hamburgeris buvo, toks ir liko, tik šiek tiek suakmenėjo – jokių pelėsių, jokio puvimo. Štai čia yra interviu su Sally, ji parodo jos eksperimento "žvaigždę".

Galima palyginti: 1 diena ir 180 diena.

O čia galima pamatyti, kaip cheesburgeris elgiasi druskos rūgštyje. Eksperimento autorius chemijos profesorius Martyn Poliakoff iš Nottinghamo Universiteto.

Tikras „laimingas maistas“...

Dovanos ir metų atradimas – šokoladinis avokadų musas

Pirmiausia norėčiau jūsų paprašyti dovanų. Kuo daugiau dovanų.

Kaip jau turbūt pastebėjote, daugumoje tinklaraščių pasirodė akcijos „Kalėdų stebuklas“ skydeliai. Toks skydelis yra ir pas mane. Nutariau, kad rinksiu pinigus dėlionėms. Bet be jūsų nieko nebus. Todėl ir prašau visų mano svečių – netingėkite, paspauskite skydelį.

Padovanokime vaikams kuo daugiau dovanų! Ačiū!

Norėdama padėkoti už pagalbą, renkant pinigus dovanoms, siūlau „paragauti“ avokadų šokoladinį kremą, kuris man yra šių metų atradimas. Žinokite, niekada gyvenime nepagalvočiau, kad avokado ir šokolado derinys gali būti toks fantastiškas. Idėja išgirdau kažkurioje laidoje, tai net nebuvo receptas,o tik laisva informacija, kad iš avokado gamina šokoladinį musą. Informacija įkrito į atmintį su geležiniu įsitikinimu, kad būtinai turiu tai išbandyti. Po kiek laiko (kažkur pavasarį) reikėjo greitai reanimuoti vieną avokadą, guakamolė jo buvo per mažai, salotų nenorėjau ir tuomet prisiminiau jau kiek pamirštą idėją.

Rezultatas nerealiai nustebino. Niekada gyvenime nepasakyčiau, kad šiame švelniame, tirštame, puriame kreme nėra jokių kiaušinių. Be to gaminamas vos kelias minutes – tikras fenomenas!

Pirma porcija kremo buvo paprasčiausią – minimumas ingredientų. Antroje ir trečioje porcijoje kiek padidinau komponentų skaičių. Musas tapo puresnis ir dar skanesnis. Apie jo teigiamą poveikį organizmui net nieko nesakysiu – šiandien turbūt jau visi yra girdėję, koks gėris yra avokadas ir kad Meksikoje jau tūkstantmečius juo maitina pačius mažiausius vaikučius.O šokoladas? Juk tai grynas optimizmas!

Žodžiu, būtinai turite jį paragauti.

Taigi norint paragauti tai, kas man buvo metų atradimas, reikia paimti (ingredientų kiekį reguliuokite pagal skonį):

Variantui mini (buvau jį pagaminusi specialiai 4 ingredientų savaitei, bet nespėjau įdėti)
1 sunokusį avokadą (turi būti minkštas lyg sviestas) paimkite:
2 a.š. geros kakavos miltelių (ne gėrimo, o būtent nesaldžių miltelių)
klevo sirupo arba cukraus (bet kurios rūšies, labai tinka muskovado) arba medaus pagal skonį
žiupsnelį druskos

Sudėkite visus ingredientus į smulkintuvo indą, sumalkite iki vientisos masės. Paragaukite, jei kurio komponento buvo per mažai, pakoreguokite.

Variantui maxi paimkite:
1 sunokusį avokadą (turi būti minkštas lyg sviestas)
1 a.š. geros kakavos miltelių (ne gėrimo, o būtent nesaldžių miltelių)
20 g juodo šokolado (min. 70%)
klevo sirupo arba cukraus (bet kurios rūšies, labai tinka muskovado) arba medaus pagal skonį
žiupsnelį druskos
riebios grietinėlės (virš 22%) (turi būti šalta)

Prieskoniai ar aromatizatoriai pagal skonį ir fantaziją (nebūtina – grynai šokoladinė versija irgi yra labai skani):
– alkoholinė versija: reikia įpilti šiek tiek kvapnaus alkoholio pvz. whisky, romo, konjako ir t.t.,
- vyšninė versija: įpilti šiek tiek vyšninės ir įdėti „girtų“ vyšnių;
- mėtinė versija: reikia pagardinti mėtų likeriu arba sirupu;
- apelsininę versiją: reikia įdėti smulkiai tarkuotos apelsinų žievelės ir įpilti šiek tiek sulčių arba/ir apelsinų likerio pvz. Cointreau;
- kavos versija: įpilti šiek tiek labai stiprios kavos arba/ir kavos likerio
- pikantiška versija: įdėti šiek tiek čili pipirų miltelių arba labai smulkiai supjaustyto čili pipiriuko
- prieskoninė versija: skirtingi prieskoniai – cinamonas, imbiero gabaliukai, kardamonas ir t.t.

Šokoladą ištirpdykite mažame grietinėles kiekyje. Sudėkite visus ingredientus į smulkintuvo indą, įpilkite šiek tiek šaltos grietinėlės, sumalkite iki vientisos masės. Paragaukite, pakoreguokite skonį. Konsistenciją reguliuokite šalta grietinėle.

Pastaba:
- nepamirškite, kad avokadas yra gana kaloringas

Gyvenimas lyg TGV ir tinginių balandėliai

Šiais sušio, pastos, curry ir panašių egzotinių patiekalų laikais tapo kažkiek nemadinga valgyti tai, ką ruošdavo mums mūsų mamos arba močiutės. Tik kartais viešėdami pas mamą galime tyliai pasimėgauti vienu kitu balandeliu ar cepelinu. Kodėl negaminame? Pernelyg sudėtinga, pernelyg daug laiko, pernelyg daug darbo...

Nors viena iš mano svajonių slepiasi po kodiniu pavadinimu „slow life“, kol kas nesu kitokia negu 99% mano pažįstamų ir mano gyvenimas nuolat vis kažkur skuba lyg prancūziškas TGV traukinys... Vos prasideda metai, o jau vėl reikia kepti meduolius ir puošti kalėdinę eglutę. Šiandien noriu su jumis pasidalinti vienu iš receptų, priklausančių kategorijai „mažai darbo, tinka juodai deinai“.

Tinginių balandėliai yra tokie pat skanūs, kaip mamos gaminti balandėliai, tik daug greitesni ir paprastesni, nes nereikia terliotis su kopūstų lapais. Skonis klasikinis. Todėl drįstų teigti, kad jei tik mėgstate balandėlius, šitie jums tikrai patiks.

„Balandėliai“ buvo gaminti Oranžiniai savaitei, bet taip ir nespėjau juos įdėti.


Tinginių balandėliams reikės:

0,5 vidutinio dydžio kopūstų gūžės
0,5 kg maltos mėsos (kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos mišinio)
100 g nevirtų ryžių (1 maišelis)
1-2 svogūnų
1 morkos
2 kiaušinių
druskos, juodųjų pipirų
pomidorų pastos
sultinio arba vandens
krapų (nebūtina)
grietinės (nebūtina)*

Ryžius išvirti ir išmaišyti su mėsa, kiaušiniais bei smulkiai supjaustytu 1 svogūnu. Pagardinti druska ir pipirais. Kopūstą smulkiai supjaustyti (palikti kelis lapus) ir sumaišyti su mėsos masę. Formuoti cepelino dydžio kotletus ir apskrudinti juos ant gerai įkaitintos keptuvės.
Puodo dugną iškloti kopūstų lapais. Morką sutrinti ant burokėlių tarkos, likusi svogūną supjaustyti. Į puodą ant kopūstų sluoksniais dėti „balandėlius“, svogūną, morkas ir krapus. Viska pridengti 1-2 kopūstų lapais. Atskirai sumaišyti sultinį arba vandenį su pomidorų pasta. Padažu užpilti „balandėlius“. Troškinti apie 40 minučių.


* Kai kurie žmonės neįsivaizduoja sau balandėlių be pomidorų ir grietinės padažo, tuomet arčiau troškinimo pabaigos į puodą reikia įpilti grietinės ir karšto padažo iš puodo mišinį. Jei mėgstate tirštą padažą, galite į tą mišinį įdėti šiek tiek miltų.

Pastaba:
Šie „balandėliai“ puikiai atlaiko šaldymą. Jei planuojate tai padaryti, tai palikite daugiau laisvų kopūstų lapų ir paruoškite daugiau padažo, kad po to užtektų visoms porcijoms.