2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis
2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis
180 dienų ir vienas hamburgeris - Sally Davies projektas „McDonalds Happy Meal”
Niujorke gyvenanti fotografe Sally Davies įgyvendino projektą, kurio tikslas buvo pažiūrėti, kuo per 180 dienų taps hamburgeris iš McDonalds Happy Meal rinkinio ir bulvytės fri. Fotografe laikė nepridengtą hamburgerį ir bulvytes kambario temperatūroje ir kiekvieną dieną fotografavo. Nuotraukas galima pamatyti jos albume Flickre, bet jos labai nuobodžios – koks hamburgeris buvo, toks ir liko, tik šiek tiek suakmenėjo – jokių pelėsių, jokio puvimo. Štai čia yra interviu su Sally, ji parodo jos eksperimento "žvaigždę".
O čia galima pamatyti, kaip cheesburgeris elgiasi druskos rūgštyje. Eksperimento autorius chemijos profesorius Martyn Poliakoff iš Nottinghamo Universiteto.
Tikras „laimingas maistas“...
Autorė: Dautartė ties 00:52 0 komentarai (-ų)
Etiketės: Paplepėjimai, Su šypsena :)
Artigos Relacionados:2010 m. lapkričio 23 d., antradienis
Dovanos ir metų atradimas – šokoladinis avokadų musas
Norėdama padėkoti už pagalbą, renkant pinigus dovanoms, siūlau „paragauti“ avokadų šokoladinį kremą, kuris man yra šių metų atradimas. Žinokite, niekada gyvenime nepagalvočiau, kad avokado ir šokolado derinys gali būti toks fantastiškas. Idėja išgirdau kažkurioje laidoje, tai net nebuvo receptas,o tik laisva informacija, kad iš avokado gamina šokoladinį musą. Informacija įkrito į atmintį su geležiniu įsitikinimu, kad būtinai turiu tai išbandyti. Po kiek laiko (kažkur pavasarį) reikėjo greitai reanimuoti vieną avokadą, guakamolė jo buvo per mažai, salotų nenorėjau ir tuomet prisiminiau jau kiek pamirštą idėją.
Rezultatas nerealiai nustebino. Niekada gyvenime nepasakyčiau, kad šiame švelniame, tirštame, puriame kreme nėra jokių kiaušinių. Be to gaminamas vos kelias minutes – tikras fenomenas!
Pirma porcija kremo buvo paprasčiausią – minimumas ingredientų. Antroje ir trečioje porcijoje kiek padidinau komponentų skaičių. Musas tapo puresnis ir dar skanesnis. Apie jo teigiamą poveikį organizmui net nieko nesakysiu – šiandien turbūt jau visi yra girdėję, koks gėris yra avokadas ir kad Meksikoje jau tūkstantmečius juo maitina pačius mažiausius vaikučius.O šokoladas? Juk tai grynas optimizmas!
Žodžiu, būtinai turite jį paragauti.
Taigi norint paragauti tai, kas man buvo metų atradimas, reikia paimti (ingredientų kiekį reguliuokite pagal skonį):
1 sunokusį avokadą (turi būti minkštas lyg sviestas) paimkite:
2 a.š. geros kakavos miltelių (ne gėrimo, o būtent nesaldžių miltelių)
klevo sirupo arba cukraus (bet kurios rūšies, labai tinka muskovado) arba medaus pagal skonį
žiupsnelį druskos
Sudėkite visus ingredientus į smulkintuvo indą, sumalkite iki vientisos masės. Paragaukite, jei kurio komponento buvo per mažai, pakoreguokite.
Variantui maxi paimkite:
1 sunokusį avokadą (turi būti minkštas lyg sviestas)
1 a.š. geros kakavos miltelių (ne gėrimo, o būtent nesaldžių miltelių)
20 g juodo šokolado (min. 70%)
klevo sirupo arba cukraus (bet kurios rūšies, labai tinka muskovado) arba medaus pagal skonį
žiupsnelį druskos
riebios grietinėlės (virš 22%) (turi būti šalta)
Prieskoniai ar aromatizatoriai pagal skonį ir fantaziją (nebūtina – grynai šokoladinė versija irgi yra labai skani):
– alkoholinė versija: reikia įpilti šiek tiek kvapnaus alkoholio pvz. whisky, romo, konjako ir t.t.,
- vyšninė versija: įpilti šiek tiek vyšninės ir įdėti „girtų“ vyšnių;
- mėtinė versija: reikia pagardinti mėtų likeriu arba sirupu;
- apelsininę versiją: reikia įdėti smulkiai tarkuotos apelsinų žievelės ir įpilti šiek tiek sulčių arba/ir apelsinų likerio pvz. Cointreau;
- kavos versija: įpilti šiek tiek labai stiprios kavos arba/ir kavos likerio
- pikantiška versija: įdėti šiek tiek čili pipirų miltelių arba labai smulkiai supjaustyto čili pipiriuko
- prieskoninė versija: skirtingi prieskoniai – cinamonas, imbiero gabaliukai, kardamonas ir t.t.
Šokoladą ištirpdykite mažame grietinėles kiekyje. Sudėkite visus ingredientus į smulkintuvo indą, įpilkite šiek tiek šaltos grietinėlės, sumalkite iki vientisos masės. Paragaukite, pakoreguokite skonį. Konsistenciją reguliuokite šalta grietinėle.
Pastaba:
- nepamirškite, kad avokadas yra gana kaloringas
2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis
Gyvenimas lyg TGV ir tinginių balandėliai
Nors viena iš mano svajonių slepiasi po kodiniu pavadinimu „slow life“, kol kas nesu kitokia negu 99% mano pažįstamų ir mano gyvenimas nuolat vis kažkur skuba lyg prancūziškas TGV traukinys... Vos prasideda metai, o jau vėl reikia kepti meduolius ir puošti kalėdinę eglutę. Šiandien noriu su jumis pasidalinti vienu iš receptų, priklausančių kategorijai „mažai darbo, tinka juodai deinai“.
Tinginių balandėliai yra tokie pat skanūs, kaip mamos gaminti balandėliai, tik daug greitesni ir paprastesni, nes nereikia terliotis su kopūstų lapais. Skonis klasikinis. Todėl drįstų teigti, kad jei tik mėgstate balandėlius, šitie jums tikrai patiks.
„Balandėliai“ buvo gaminti Oranžiniai savaitei, bet taip ir nespėjau juos įdėti.

Tinginių balandėliams reikės:
0,5 vidutinio dydžio kopūstų gūžės
0,5 kg maltos mėsos (kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos mišinio)
100 g nevirtų ryžių (1 maišelis)
1-2 svogūnų
1 morkos
2 kiaušinių
druskos, juodųjų pipirų
pomidorų pastos
sultinio arba vandens
krapų (nebūtina)
grietinės (nebūtina)*
Ryžius išvirti ir išmaišyti su mėsa, kiaušiniais bei smulkiai supjaustytu 1 svogūnu. Pagardinti druska ir pipirais. Kopūstą smulkiai supjaustyti (palikti kelis lapus) ir sumaišyti su mėsos masę. Formuoti cepelino dydžio kotletus ir apskrudinti juos ant gerai įkaitintos keptuvės.
Puodo dugną iškloti kopūstų lapais. Morką sutrinti ant burokėlių tarkos, likusi svogūną supjaustyti. Į puodą ant kopūstų sluoksniais dėti „balandėlius“, svogūną, morkas ir krapus. Viska pridengti 1-2 kopūstų lapais. Atskirai sumaišyti sultinį arba vandenį su pomidorų pasta. Padažu užpilti „balandėlius“. Troškinti apie 40 minučių.
* Kai kurie žmonės neįsivaizduoja sau balandėlių be pomidorų ir grietinės padažo, tuomet arčiau troškinimo pabaigos į puodą reikia įpilti grietinės ir karšto padažo iš puodo mišinį. Jei mėgstate tirštą padažą, galite į tą mišinį įdėti šiek tiek miltų.
Pastaba:
Šie „balandėliai“ puikiai atlaiko šaldymą. Jei planuojate tai padaryti, tai palikite daugiau laisvų kopūstų lapų ir paruoškite daugiau padažo, kad po to užtektų visoms porcijoms.
Autorė: Dautartė ties 19:56 7 komentarai (-ų)
Artigos Relacionados:2010 m. spalio 25 d., pirmadienis
Čočková polévka s párkiem arba lęšių sriuba su dešrelėmis
Vakar beveik visą dieną ilsėjausi virtuvėje ir pabandžiau įšokti į beveik nuvažiuojantį Čekiškos virtuvės traukinį. Kartu pasiėmiau labai skanią lęšių sriubą, marinuotas dešrelės – utopencus, marinuotą hermeliną ir guliašą. Nežinau ar spėsiu viskuo pasidalinti, bet buvo labai skanu. Man labai patinka Čekiška virtuvė, ji yra tokia jauki.
Pradėsiu nuo sriubos. Linksmai ir kiek juokingai skambanti „Čočková polevka“ kaip visada buvo labai skani. Net nežinau, kiek kartu ji jau buvo gaminta, kiek variantų buvo išbandyta, bet galiu pasakyti, jog nei karto nenuvylė. Sriuba yra labai rudeninė-žieminė – tiršta, soti, šildanti, nors šiek tiek neišvaizdi. Receptą kažkada gavau iš mano draugės, kuri jį rado žurnale "Česká kuchyně" (2007/1).

Sriubai reikės (receptas su mano pakeitimais, labiau pritaikytas prie klasikinio šios sriubos varianto, žemiau visi komentarai):
2 morkų
1 poro arba lapinio saliero koto
2-3 Frankfurto dešrelių* (a la Medžiotojų)
1 v.š. sviesto
1 v.š. 30% pomidorų pastos
1 v.š. grietinės arba riebaus tiršto jogurto
0,5 stikl. žalių lęšių (kiti netinka, nes greitai praranda formą)
druskos, juodųjų pipirų
1-1,5 a.š. saldžios paprikos
labai mažo žiupsnelio Kajeno pipirų arba aitriosios paprikos
1 a.š. garsyčių
petražolių lapų pabarstymui.
Lęšius išvirkite beveik iki minkštumo. Nukoškite.
Kol verda lęšiai, supjaustykite griežinėliais morkas, porą ir dešreles ir apkepinkite viską svieste. Įberkite papriką, išmaišykite ir po kelių sekundžių, vos tik pasijus paprikos aromatas (ilgiau nelaikykite, nes paprika taps karti), įdėkite pomidorų pastą, pakepinkite apie 1 minutę, įdėkite grietinę ir įpilkite šiek tiek (apie 100 ml) vandens, patroškinkite apie 10 min. Įdėkite lęšius, įpilkite apie 750 ml vandens**, užvirinkite, paragaukite, įberkite druskos ir pipirų ir virkite dar apie 10 min. arba, kol suminkštės morkos. Po to išjunkite, įdėkite garstyčias ir leiskite sriubai kokias 10 min. „pailsėti“.
Pastabos:
* Čekijoje teko valgyti sriubą su tokiomis gana intensyviai paskanintomis dešrelėmis, jų konsistencija ir skonis nebuvo panašus į mums gerai žinomų dešrelių. Todėl Lenkijoje perku šaltai rūkytas Franfurto dešreles („franfurterki“), Lietuvoje imčiau medžiotojų dešreles arba geros kokybės (ar būna tokių?) įprastas dešreles ar tiesiog dešrą.
**Vandens kiekį galite reguliuoti priklausomai, nuo norimo sriubos tirštumo – tik nepamirškite, jog kuo daugiau vandens pilate, tuo mažesnė yra skonio koncentracija, jei norėsite įpilti daugiau vandens, reikia padidinti prieskonių kiekį.
Variantai:
- sriuba gaminama su poru skiriasi nuo sriubos su lapiniu salieru, iš vienos pusės aišku skonis, o iš kitos pusės konsistencija - lapinis salieras lieka traškus ir tai suteikia sriubai papildomą įdomią gaidelę (šis variantas man labiau patinka).
- galima gaminti be grietinės, tuomet sriuba atrodo gražiau, bet nėra tokia kreminė.
- galima nedėti garstyčių (nors čia jau nebus čekiška sriuba) ir įdėti šiek tiek smulkiai supjaustyto česnako.
Įvesti pakeitimai:
Originaliame recepte iš žurnalo buvo poras, be jokios galimybės keisti jį salieru. Be to buvo 0,5 a.š. paprikos ir 1 a.š. curry miltelių, išmečiau curry miltelius (netiko jie man prie klasikos, o ir skonis kažkaip ne tas buvo) ir padidinau paprikos kiekį.
Autorė: Dautartė ties 13:48 3 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Čekija, Lęšiai, Mėsa, Ruduo, Sriubos, Žiema
Artigos Relacionados:2010 m. spalio 24 d., sekmadienis
Nuo pajūrio iki kalnų...

Palinksmėjo kitame šalies krašte – kalnuose. Va, ten moka uždirbti pinigus iš turistų ir padaryti taip, kad turistas ne tik išleistų „aukso puodą“, bet ir liktų laimingas, kad tą „aukso puodą“ išleido, atvažiuotų vėl bei rekomenduotų vietą kitiems. Šį kartą beveik savaitei likimas mane metė į lenkiškų Tatrų sostinę – Zakopanę. Šiaip tai aš labai nemėgstu šio miesto. Minios žmonių ir nereali komercija. Vietiniai tik ir žiūri, kaip čia dar daugiau „dutkių“ (pinigų) užsidirbti. Bet kaip ten bebūtų, kalnuose gerai maitina. Ne tik Tatruose, bet ir kitur – Pieninuose, Beskiduose. Visur arkliuku yra vietinis tradicinis maistas - geležinis kiekvieno meniu elementas raugintų kopūstų sriuba – kwasnica, vietiniai sūriai skirtingose konfigūracijose, aviena arba upėtakiai. Tiesa sakant, turbūt ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų per keliolika metų teko neskaniai valgyti kalnuose. Aišku, dažnai būna taip, kad maistas nėra kažkoks stulbinantis, bet visada jis yra bent jau teisingas, skanus ir iš gana neblogų ingredientų.
Todėl, jei tik kada nors norėsite važiuoti į Lenkiją su tikslu „graži vaizdai + skanus maistas“ vienareikšmiai rinkitės kalnus, nesvarbu kuriuos – jų Lenkijoje daug ir jie visi labai gražūs, o maistas tikrai jūsų nenuvils (jei žinoma nesilaikote dietos, nevalgysite picų ir neieškosite tarp padoraus ir sotaus kalniečių maisto kokių nors jūros gerybių ar panašių dalykų).
Autorė: Dautartė ties 19:59 4 komentarai (-ų)
Etiketės: Aplink virtuvę, Paplepėjimai, Skanios kelionės
Artigos Relacionados:2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis
Aš noriu į TOKĮ turgų!
Autorė: Dautartė ties 23:48 2 komentarai (-ų)
Etiketės: Su šypsena :)
Artigos Relacionados:2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis
Atvirukas iš kelionės: Praha


Autorė: Dautartė ties 12:29 6 komentarai (-ų)
Etiketės: Atvirukai iš kelionių, Čekija, Skanios kelionės
Artigos Relacionados:2010 m. liepos 13 d., antradienis
Atsisveikinimas su braškėmis arba braškių užkandžiai
Kadangi nesu didelė saldumo mėgėja, tai ir braškes dažniausiai valgau ne su cukrumi, o su skirtingais nesaldžiais priedais. Mama tokiais atvejais tik nusišypso taip šiltai, šiltai ir pasako: „Na taip, tu ir vaikystėje valgei šokoladą su raugintais agurkais...“ :)
Taigi jei nebijote keistų žvilgsnių (nors nieko tokio aš jums ir nesiūlysiu, gryną klasiką) ir norite paragauti kažko kito, labai rekomenduoju paeksperimentuoti su braškėmis. Pernai mano atradimas buvo braškinis gaspacho ir tai, kokia gera pora yra braškės ir krapai. Šiemet braškinių atradimų nebuvo, bet tai nesvarbu – juk tiek turiu atrastų derinių.
Man labiausiai patinka šitie deriniai (juos net receptais nepavadinsi), kurie puikiai tinka prie taurelės vyno ir malonaus pokalbio šiltą vasaros vakarą:
1. balzaminis actas ir šviežiai malti (!) juodieji pipirai, kartais šiek tiek šviežių čili pipirų arba imbiero - leisti keliolika minučių pasimarinuoti
2. sūris su mėlynaisiais arba kitais pelėsiais ir balzaminis actas
3. švieži bazilikai arba kitos žolelės ir balzaminis actas - leisti keliolika minučių pasimarinuoti.
Autorė: Dautartė ties 14:53 0 komentarai (-ų)
Etiketės: Balzaminis actas, Braškės, Priedai, Salotos ir užkandžiai, Užkandžiai, Vasara
Artigos Relacionados:2010 m. balandžio 19 d., pirmadienis
Nugarinė pieno ir krienų padaže tiesiai iš Radvilų virtuvės
Vakar specialiai Pieno produktų savaitei pagaminau Nugarinę troškintą pieno ir krienų padaže. Receptą radau knygoje „Radvilų virtuvė“ (Danuta i Henryk Dębscy, „Kuchnia Radziwiłłów“) ir pasidarė smalsu, kas gi čia gausis, kai tą mėsą taip piene yra troškinama... Paragavus paaiškėjo, kad Radvilai valgė labai skaniai. Patiekalas be jokių fantazijų, neįtikėtinai paprastas ir kartu toks gana senoviškas, tradicinis. Vienareikšmiai nutarėme, kad lieka mūsų meniu.

Norint „užsukti“ pas Radvilus, reikės paimti:
apie 1 kg nugarinės
apie 150 g krienų (arba pagal skonį, jei krienai naminiai)
apie 1,5-2 stikl. pieno + kažkiek dapilti, jei labai greitai išgaruos (be to galutinis kiekis priklauso nuo puodo, kuriame troškinsime dydžio)
3 žalius kiaušinių trynius
Sviesto apkepinimui
Druskos
Juodųjų pipirų
Nugarinę įtrinti druska ir pipirais (galima palaikyti kelias valandas), apskrudinti svieste, įpilti pieną, pridėti krienus ir ant mažos, mažos ugnies troškinti apie 1,5-2 val., kol mėsa bus minkšta. Kas kurį laiką reikia patikrinti, ar neišgaravo pienas. Kai mėsa bus minkšta, reikia ją išimti ir laikyti šiltai. Ant puodo su verdančiu vandeniu pastatyti dubenį su tryniais ir pradėti juos plakti mažais kiekiais įpilant padažą, kuriame troškinosi mėsa. Kai padažas kiek sutirštės, galima plonai supjaustyti mėsą ir kviesti namiškius valgyti :)
Pastabos:
- manau, kad labai skanu bus, jei vietoj nugarinės paimtumėme kalakutieną arba triušieną, kitą kartą specialiai nusipirksiu,
- padažą gaminau ir su kiaušiniais ir be kiaušinių. Kadangi aš nelabai mėgstu tirštinti sriubas ar padažus kiaušiniais (kažkaip jaučiu tą kiaušinių skonį ir yra jau ne tas), tai man kiek labiau patinka be kiaušinių, tiesiog palaukiu, kol padažas virdamas sutirštėja ir tiek.
Autorė: Dautartė ties 19:08 9 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Kiauliena, Kokosų pienas, Krienai, Lenkija, Mėsa, Nugarinė
Artigos Relacionados:Raskite 10 skirtumų :)
Autorė: Dautartė ties 14:26 0 komentarai (-ų)
Etiketės: Paplepėjimai
Artigos Relacionados:2010 m. vasario 5 d., penktadienis
Receptų archyvavimas
Dabar turimi receptai yra:
1) atskiruose doc ir pdf bylose, skirtinguose teminėse kataloguose
„+“
- viskas yra kietajame diske ir bet kada galima naudotis;
„-“
- nepatogu, ieškant kažkokio nekonkretaus recepto reikia atidaryti ir peržiūrėti kelioliką/keliasdešimt bylų... baisiai daug laiko ir užknisa.
- jei vienas receptas atitinka kelioms kategorijoms, tai tą pačią bylą reikėtų turėti keliuose kataloguose - „akmens amžius“ :(
2) naršyklės „favorites“
„+“
- jokio darbo – pertempi nuorodą į atitinkamą katalogą „favorites“ ir tiek;
- norint peržiūrėti, paspaudžiu „open all“ ir uždarinėdama „tab'us“ greitai randu ką reikia
„-“
- jei autorius pašalina šaltinį, tai lieka tik prisiminimas apie gerą receptą.
3) uždarame dienoraštyje Internete
„+“
- greitai ir paprasta;
- veikia „copy/paste“;
- galima žymas grupuoti į skirtingas kategorijas (pvz. Blogger sistemoje);
- patogi ir greita paieška – ieškomi receptai/įrašai parodomi vienas po kito, telieka tik paskrolinti;
„-“
- Internete, o ne kompe;
- darant „copy/paste“ nekopijuoja nuotraukų o tik nuorodas į jas, todėl jei autorius pašalino savo dienoraštį/svetainę/šaltinį, nuotrauką iš mano archyvo dingsta (čia pagrindinis minusas, dėl šito metodas netinka). Variantas „save as...“ po vieną nuotrauką netinka – kai kuriuose „master class“ įrašuose būna po kelioliką ar net keliasdešimt nuotraukų – čia viso gyvenimo neužteks ;)
3) Thunderbird RSS skaityklėje
„+“
- be pastangų galima archyvuoti – užtenka paspausti „Archyvuoti“
- yra etiketės, nelabai patogios, bet yra
„-“
- veikia tik dienoraščių su RSS kanalais atveju, negalima įdėti jokio teksto iš kitur
- kai kurie dienoraščių autoriai neleidžia skaityti viso įrašo per RSS
O dabar svarbiausia dalis - svajonė :)
Idealas būtų toks „blogas“ tik kietajame diske. Būtinai turi veikti „copy/paste“ nuotraukų iš Interneto t.y. kopijuoju tekstą su nuotraukomis ir įklijuoju į programos „langą“, paspaudžiu „save“ ir viskas yra pilnai kietajame diske ;) Be to žinoma turi būti etiketės, kad galima būtų vieną tekstą ieškoti pagal skirtingas užklausas ir turėti jį skirtingose kategorijose.
Gal girdėjote apie ką nors panašaus? Gal yra kokios duomenų bazės, kurias galima būtų pritaikyti?
Programavimas ar duomenų bazės kūrimas nuo nulio kaip sprendimas netinka – nėra nei laiko, nei jėgų, nei noro mokytis ;)
Pasidalinkite mintimis ir savo sprendimais. Net jei ir 100% neišpildys svajonės, tai gal padės pagerinti situaciją, arba pravers kitiems.
Ačiū, kad perskaitėt tiek daug raidžių ;)
Autorė: Dautartė ties 22:26 6 komentarai (-ų)
Etiketės: Aplink virtuvę
Artigos Relacionados:2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Valio! Laisvė! Arba kepenėlių paštetas su vynu (bazinis receptas)
Grįžusi greitai pagaminau kelis dubenėlius kalakutų kepenėlių pašteto su baltu vynu, kurį labai rekomenduoju, jei reikia greitai paruošti kokį užkandį. Minimumas judesių, vos keli ingredientai. Ko gi dar reikia. Šį receptą vadinu baziniu, nes jį be jokių papildomų pastangų galima praturtinti pvz. žolelėmis ar kaparėliais arba dar kokiais kitais džiovintais pomidorais ir gauti visai naują užkandį. Pateikti irgi galima skirtingai – galima ant crostini, galima įdaryti sluoksniuotos tešlos krepšelius arba profitrolius.

Šiam paštetui reikės:
500 g kalakutų kepenėlių (galima ir vištų)
250 ml balto vyno
1 svogūno
200 g sviesto (galima kiek mažiau)
druskos,
juodųjų pipirų
sviesto ir šviežių čiobrelio lapelių papuošimui
Kepenėlius nuplauti, pašalinti visus nereikalingus elementus, supjaustyti, užpilti vynu, pridėti supjaustytą svogūną. Virti apie 20 min. Dar šiltą masę kartu su vyno padažu įdėti į blenderį, pasūdyti, papipirinti ir sutrinti iki vientisos masės. Miksuojant įpilti sviestą. Paštetas turi būti minkštos aksominės konsistencijos. Masę įdėti į dubenėlius, užpilti sviestu, papuošti čiobrelio lapeliais ir kelioms valandoms įdėti į šaldytuvą.
Autorė: Dautartė ties 23:41 1 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Kepenėlės, Paštetai, Salotos ir užkandžiai, Užkandžiai
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis
Apie tai, kaip žmonės tolimais 1957 m. įsivaizdavo 2000-tųjų virtuvę
O kol kas pasidalinsiu su jumis vienu puikiu filmuku, kurį vakar atsiuntė draugė. Man buvo labai, labai įdomu pasižiūrėti, kaip gi daugiau nei prieš 50 metų žmonės įsivaizdavo ateities virtuvę.
Iki greito! :)
Autorė: Dautartė ties 16:59 1 komentarai (-ų)
Etiketės: Paplepėjimai, Su šypsena :)
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 12 d., antradienis
Bananų ir moliūgo kokteilis
Nenusiminkite! Aš žinau, ko Jums reikia! Tik aš turiu stebuklingą vaistą! Tik šiandien! Akcija! Pigiau nebus! Absoliučiai natūralus ir sveikas vaistas! Jums nereikia skubėti į vaistinę! Jei norite būti visada sveiki, jauni, gražūs bei laimingi, siuskite žinutes numeriu 555-555-555!* Aš Jus išgelbėsiu!
*Vienos žinutės kaina – 5 dėžės bananų ir 2 moliūgai.

Norint vėl grįžti į gyvenimą, reikės paimti:
Moliūgo tyrės,
bananą,
natūralaus jogurto.
Viską išmaišyti blenderyje iki vientisos masės. Proporcijas reguliuokite pagal skonį. Taip pat pagal skonį galima paskaninti medumi, nors tai tikrai nebūtina – ir moliūgas, ir bananas yra gana saldūs. Galima įberti mėgstamų prieskonių.
Kokteilį galima išgerti, o galima panaudoti kaip padažą, kurio labai skanu yra užpilti pvz. granolą arba košę.
Autorė: Dautartė ties 20:50 5 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Bananai, Gėrimai, Moliūgai
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 11 d., pirmadienis
Porų sriuba su lašiša

Sriubai paruošti reikės (iš pradžių rašau maždaug pagal autorę, žemiau mano pastabos, svarbios):
3 didelių porų su žalia dalimi
300 g lašišos filė
1 didelio svogūno
1 bulvės
450 ml žuvies sultinio
700 ml vandens
85 ml grietinėlės (apie 30-36%)
1 a.š. alyvuogių alyvos
1 lauro lapo
druskos, juodųjų pipirų
citrinos sulčių (nebūtina)
petražolių papuošimui
Svogūną smulkiai supjaustyti, porus supjaustyti +/- 5 mm griežinėliais, bulvę ir lašišą – vidutinio stambumo kubeliais. Puode įkaitinti alyvą ir apie 3 min. patroškinti (neskrudinti) svogūną bei porus, kol jie suminkštės. Įpilti sultinį, vandenį, įdėti bulvę, lauro lapą, druskos ir pipirų. Virti apie 20 min., kol išvirs bulvės. Iš puodo išimti lauro lapą (nepamirškite!), o sriuba pertrinti blenderiu iki vientisos konsistencijos. Užvirinti. Įdėti lašišą, virti apie 5 min. Įpilti grietinėlę. Paragauti, jei ko reikia pridėti. Šiame etape galima paskaninti citrinos sultimis. Viskas galima valgyti.
Pastabos:
- turėjau mažiau porų ir be žalios dalies, todėl nuotraukoje jų nesimato;
- naudojau 18% grietinėlę, bet manau, kad galima iš viso nepilti – sriuba bus gal ir ne tokia prabangi, bet tikrai dietiškesnė;
- knygoje esančioje nuotraukoje nebuvo pertrintos visos daržovės, todėl prieš įkišant į puodą blenderio „koją“ išėmiau maždaug 2/3 bulvių, kurias vėliau sudėjau į pertrintą sriubą. Jei bučiau dėjusi žalias poro dalis, tai išimčiau ir jų. Tai buvo geras sprendimas – mano manymu be daržovių gabaliukų, vien su žuvimi sriuba būtų „tuštoka“.
Autorė: Dautartė ties 15:46 5 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Lašiša, Porai, Sriubos, Žiema
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 9 d., šeštadienis
Vasara vidury žiemos arba graikiškas pomidorų ir fetos apkepas
Vakar po pietų, kai grįžusi iš netikėtos kelionės į praeities kulinariją namo pamačiau, jog šaldytuve gana daug šviesos ir visai be jokių problemų galima pamatyti, kokie stiklainiai stovi paskutinėje eilėje, pikta ant pūgos už lango patraukiau link parduotuvės. Ir tada atsitiko stebuklas, kitaip negaliu to pavadinti. Gavau geriausią įmanomą dovaną – 2 kg pomidorų. Bet ne „pomidorų“, o POMIDORŲ! Tikrų, raudonų, tobulai prinokusių, saule ir vasara kvepiančių pomidorų už normalią (!) kainą (nors už tokius ir nenormalią sumokėčiau). Kokiais keliais tokios kokybės pomidorai atsirado mažoje daržovių parduotuvėlėje, pardavėja nežinojo – savininkas atvežė. Ar dar bus, irgi nežinojo, bet užrašė mano telefoną (už tai taip labai mėgstu pirkti aplinkinėse parduotuvėse).
Namo lėkiau, kaip ant sparnų. Nejuokai tiek laimės kuprinėje nešti. Nespėjusi persirengti suvalgiau vieną su šlakeliu alyvuogių alyvos, druska ir šviežiai maltais pipirais. Vasaros ilgesys šiek tiek aprimo, todėl pradėjau galvoti, kaip gi geriau, nesugadinant ir neužmušant skonio, išnaudoti tą netikėtą likimo dovaną. Tuomet prisiminiau apie puikų graikišką apkepą, kuriam reikia būtent tokių geros kokybės pomidorų.
Apkepas paprastas kaip 2x2, minimaliai ingredientų, minimaliai judesių – sudėti viską į orkaitę ir laukti, gurkšnojant vyną. Rekomenduoju visiems, kurie turi puikių pomidorų ir fetos, ilgisi vasaros, bei nori kažko spalvingo, lengvo ir kvapnaus. Labai svarbu yra turėti gerus ingredientus!

Pomidorų
Fetos sūrio
Alyvuogių alyvos
Žolelių, druskos, juodųjų pipirų
Sudėtį galima praturtinti alyvuogėmis, ar svogūnais, ar česnakai ir t.t., bet nedėkite visko daug.
Alyva pateptoje kepimo formoje sluoksniuoti pomidorus (nulupti nereikia) ir fetos sūrį, apibarstyti žolelėmis, pipirais, druska, pašlakstyti alyvą. Kepti įkaitintoje iki 200-220C temperatūros orkaitėje apie 15-20 min. arba trumpiau, priklauso nuo orkaitės. Pomidorai turi būti karšti, bet neiškepę, feta tampa tokia minkšta, šiek tiek pradeda temptis.
Autorė: Dautartė ties 16:00 8 komentarai (-ų)
Etiketės: 52 skanios savaitės, Apkepas, Graikija, Pomidorai, Sūris, Vasara
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 4 d., pirmadienis
Apie naujametines tradicijas arba duona kasdieninė
Vėliau ilgą laiką neturėjau jokios tradicijos ir buvo kažkaip netaip, kažko truko. Todėl norėdama tinkamai atsisveikinti su senais metais bei kad ateinantys metai būtų dosnūs ir geri, gruodžio 31 d. kepu duoną. Tokią paprastą, kasdieninę. Ji yra svarbiausia. Minkydama tešlą turiu kelias ramias minutes, per kurias pagalvoju apie prabėgusius dvylika mėnesių bei pažvelgiu į priekį. Šitie metai buvo labai sunkus ir sudėtingi. Reikėjo daug ką pervertinti, į daugumą dalykų pažiūrėti kitaip, išmokau dar labiau vertinti mums duotas akimirkas ir dėkoti Dievui net už mažiausią smulkmeną. Nors dar neradau savo vietos gyvenime ir mintys vis dar blaškosi tarp skirtingų sumanymų, bet jaučiu, jog esu jau labai arti. Tikiuosi, kad šiais metais dar labiau priartėsiu prie mano vietos gyvenime.


0,5 kg duoninių* miltų**
7 g sausų mielių
1 a.š. druskos
1 a.š. alyvuogių alyvos arba aliejaus
300 ml šilto vandens
Priedai (nebūtina) – sėklos, prieskoniai ir t.t.
Miltus išmaišyti su druska ir mielėmis, įpilti vandenį ir alyvą, užminkyti tešlą. Minkyti apie 10-15 min. ir palikti šiltoje vietoje augti. Kai išaugs dvigubai, užminkyti dar kartą ir suformuoti kepalą. Kepalą dėti ant miltais arba sėlenomis apibarstytos skardos ir leisti dar kartą išaugti (apie 30 min.). Per tą laiką įkaitinti iki 220C temperatūros orkaitę. Duoną kepti apie 25-30 min. Per pirmas kelias minutes galima orkaites sieneles apipurkšti vandeniu arba tiesiog kartą arba du ant karštos skardos įpilti vandens. Garuose duona dar išauga, be to plutelė yra plonesnė ir traškesnė. Arčiau kepimo laiko pabaigos galima išimti duona ir pastuksenti į jos apačią, jei garsas bus duslus, reiškia iškepė, jei ne, palikti dar kelioms minutėms.
* duoniniai miltai – tai pagal lietuviškas normas būtų turbūt 812 ar 1050 tipo miltai t.y. pirmos arba antros rūšies. Iš lietuviškų miltų neteko kepti, todėl jei ką blogai sakau apie tipus, labai prašau mane pamokyti.
** kvietinių arba kvietinių ir ruginių, galima paimti dalį rūpių. Kvietiniai miltai turi sudaryti maždaug pusė kiekio, kitaip be raugo duona gali neišeiti. Šį kartą duoną kepiau iš kvietinių ir ruginių miltų – 50/50.
Autorė: Dautartė ties 04:29 4 komentarai (-ų)
Etiketės: Duona, Kepiniai, Mano namų kvapas
Artigos Relacionados:2010 m. sausio 1 d., penktadienis
Laimingų Naujųjų!
Kaip ir pridera nuo sausio 1 d. pradedu naują bloginį gyvenimą. Pirmiausia galų gale baigiau (beveik) remontą (turbūt jau net netikėjote, kad kada nors tai padarysiu ;)). Tikiuosi, kad tai bus geras žingsnis į priekį ir pagaliau pradėsiu tesėti pernai sau duotus naujametinius pažadus (slow life!). Per metus jie kaip tik atitinkamai „sunoko“ ir jau laukia nesulaukia, kada galės pamatyti dienos šviesą.
Taigi pirmyn! Su naujom viltim, jėgom bei idėjom į naujuosius 2010-tus metus!
Autorė: Dautartė ties 21:30 5 komentarai (-ų)
Etiketės: Paplepėjimai
Artigos Relacionados: