Oberiba arba sileziška kaliaropės sriuba

Šiandien prisiminiau labai skanią, lengvą ir visiškai pavasarinę sriubą oberibą, kurią teko valgyti Aukštutinėje Silezijoje, kuri yra anglies kasyklų kraštu Lenkijos pietuose. Silezija tai labai senas Vidurio Europos istorinis regionas su labai įdomia ir neramia istorija. Pirmi žmonės ten apsigyveno prieš 230 tūkst. metų. Šio krašto kultūra per tuos tūkstančius metų įtakojo keltų, rytų germanų, slavų genčių kultūros. Manoma, kad lotyniškas pavadinimas Silesia kilo iš silingų genties kalbos. Šis regionas visuomet buvo labai gardus kąsnelis, tai dažnai buvo užgrobiamas arba dalijamas po karų. Silezija priklausė Didžiajai Moravijai, Lenkijai, Čekijai, Prūsijai, Vokietijai. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visa Silezija buvo perduota Lenkijai.

Taigi... Kas gi yra tą „oberiba“? Atsakymas į šį klausimą bus labai paprastas – sileziškoje tarmėje šis žodis reiškia „kaliaropė“ arba dar kitaip „ropinis kopūstas“. Kartais yra naudojamas žodis „uberiba".

Lengvam vėlyvo pavasario oberibės variantui reikės:

• jaunų kaliaropių su lapais
• jaunų bulvių
• jaunų krapų
• sviesto
• grietinės
• druskos ir pipirų
• vandens arba sultinio

Nuo kaliaropės nupjauti lapus, lapų ketelius išmesti, o pačius lapus išplauti ir plonai supjaustyti. Smulkiai supjaustyti krapus (gana daug). Kaliaropes ir bulves nulupti ir supjaustyti kubeliais. Neilgai pakepinti kubelius svieste, gale pridėti kaliaropės lapų juosteles. Daržoves užpilti sultiniu arba vandeniu, įdėti krapus, druską bei pipirus. Virti kol daržovės galutinai suminkštės. Valgyti galima su grietine arba be jos.

Yra ir kitų oberibės variantų - pvz. kartais įdėdamas dar svogūnas ar morkos, galima padaryti švelnių vištienos arba kalakutienos kukulių, galima sriuba sutirštinti kiaušinio triniu arba labai trumpai pakepintais miltais, bet tiesą sakant man toks minimalistinis variantas labiausiai prie širdies – kaliaropė turi labai švelnų skonį, kurį labai paprasta prarasti tarp kitų, o tada kokia gi tai bus kaliaropės sriuba...